Šokis
Helmutas Šabasevičius
Karalienė be karūnos
Eduardo Balsio baletas Klaipėdos muzikiniame teatre
Prieš dvidešimt suvirš metų Klaipėdoje gimęs festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ jau ne kartą yra prisidėjęs prie Lietuvos šokio kultūros įvairovės stiprinimo. Šiais metais jo indėlis – ypatingas. Tai naujas vilniečio choreografo Martyno Rimeikio darbas – Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“, afišose pristatomas kaip šiuolaikinio šokio spektaklis (premjera – rugpjūčio 16 ir 17 d.).
Lukrecija Stonkutė
Individualus žvilgsnis į gerai žinomą pasaką
Pokalbis su choreografu Martynu Rimeikiu prieš baleto premjerą
Vakarų Lietuvos regione vyksta tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Ryškiausias šių metų festivalio akcentas – Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ naujo pastatymo premjera, žiūrovų laukianti rugpjūčio 16 ir 17 dienomis Palangos koncertų salėje. Ta proga kalbiname choreografą Martyną Rimeikį, publikai ruošiantį išskirtinį baleto pastatymą. Pašnekovas dalinasi mintimis apie pasakos „Eglė žalčių karalienė“ įvairiapusiškumą, naujas įžvalgas, idėjas, perspektyvius jaunuosius baleto artistus.
Kompozitoriaus Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera – ryškus įvykis Lietuvos šokio meno pasaulyje. Festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ organizuojančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė minėjo, jog jau prieš metus Jūsų galvoje šmėžavo mintys apie tokį spektaklį. Kokie užplūdo jausmai, sulaukus konkretaus teatro kvietimo?
Seniai žinojau, jog pasaka „Eglė žalčių karalienė“ – įvairialypė.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Vasaros pradžia
Vadinamieji charakteriniai šokiai – daugelio klasikinių baletų puošmena, leidžianti šokėjams atskleisti savo temperamentą ir artistiškumą, įvairių tautų stilizuotų sceninių šokių stilistinius skirtumus. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje daug metų šią discipliną dėsto nuostabi pedagogė Aušra Gineitytė, gebanti atskleisti jaunųjų šokėjų individualybę.
Žilvinas Dautartas
Ar verta atsisakyti tradicijų?
Baleto skyriaus Gala koncertas
Mėgstame kartoti, jog tradicijos yra tam, kad jas laužytum. Bet ar verta? Viena tokių tradicijų – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventų pavasarinis koncertas, anksčiau vadintas Baigiamuoju, dabar – Gala koncertu. Būsimos baleto žvaigždės ir būsimi kordebaleto šokėjai tapdavo šio vakaro ašimi.
Silvija Čižaitė-Rudokienė
Laiko karoliukų žaidimai
Lietuvos šiuolaikinis šokis
Jei pradėsime šiuolaikinio šokio laiko karoliukų žaidimą nuo svarstymų, kas vyksta šiandien ir kas bus toliau, turbūt derėtų suprasti, kad šokio kelias lietuviškoje kūrybos padangėje niekada nebuvo pats tiesiausias. Lietuva buvo vadinama teatro šalimi, teatro, kuris griovė sienas (tariamas ar tikras), buvo nužymėtas egzistencializmo žyme, puoselėjamas kaip pasipriešinimo sistemai reiškinys. Teatro, kuris net būdamas apolitiškas, linkęs į lyriką, vienaip ar kitaip būdavo nuspalvinamas kultūrinės kovos motyvais. Tačiau šokio pasaulis gimdė ne ką mažesnius kovotojus, tik jų kelias buvo kur kas sudėtingesnis.
Brigita Kulbytė
Mąstyti, kaip padėti kitam
Pokalbis su menininku Denisu Kolomyckiu
Prioritetas visada buvo ir yra teatras – norėjau būti režisieriumi. Būdamas maždaug keturiolikos pradėjau lankyti Mažąją teatro akademiją (MTA). Tai parengiamieji aktorių kursai moksleiviams, ketinantiems studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Dėstytojai MTA dirbo kaip su vaidybos studentais pirmame kurse – gyvūnėlių etiudai, scenos kalba, judesio, šokio pamokos etc.
Helmutas Šabasevičius
Naujos choreografijos erdvės
Aštuntasis „Kūrybinis impulsas“
2011 m. prie Lietuvos baleto trupės vairo stojęs choreografas Krzysztofas Pastoras metė gelbėjimo ratą tuomet merdėjusiai Lietuvos choreografijai – inicijavo „Kūrybinį impulsą“, padrąsindamas baleto artistus ir kitus su šokiu susijusius menininkus išbandyti jėgas kuriant choreografiją.
Helmutas Šabasevičius
Iš archyvo į „Kablį“
„Newborn“ Stasys Krasauskas
Įdomu stebėti, kaip apsisukus laiko ratui naujoji menininkų karta su nuoširdžiu džiugesiu atranda tai, kas vyresnei kartai buvo estetiniai autoritetai. Vienas jų – grafikas Stasys Krasauskas (1929–1977), kurio kūrybos Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje gimusiems jauniesiems kūrėjams jau tenka ieškoti archyvuose, o savo atradimais dalintis erdvėse, kurios mažai asocijuojasi su meniniais praeities kūrėjų siekiais.
Tautvydas Urbelis
Kūnai ir erdvės
Festivalio „Naujasis Baltijos šokis ’19“ spektakliai (III)
Scenoje tįsančius kūnus akimirkai paslepia tamsa. Įsižiebus šviesai, jie jau išsidėstę kitose vietose. Netrukus tylus tamsaus techno motyvas išjudina „CocoonDance“ šokėjus Alvaro Estebaną, Wernerį Niggą ir Andrásas Déri.
Elvina Baužaitė
Šokio galimybės
Pokalbis su Mariumi Pinigiu
Šiuolaikinio šokio šokėjas ir choreografas Marius Pinigis kuria trupėje „Nuepiko“, bendradarbiauja su įvairiais šokio teatrais ir įgyvendina meninius projektus, su kuriais keliauja po pasaulį. Taip pat jis yra šokio ir judesio mokytojas, šiuo metu dirbantis „Judesio laboratorijoje“. Su Pinigiu kalbamės jam ruošiantis Šeiko šokio teatro ir Danijos šokio trupės „Granhøj Dans“ spektaklio „Boléro–Extended“ premjerai.
