7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokio dienoraščiai

Vasaros pradžia

Helmutas Šabasevičius
Nr. 26 (1305), 2019-06-28
Šokis
Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.

Gegužės 17 d.

Vadinamieji charakteriniai šokiai – daugelio klasikinių baletų puošmena, leidžianti šokėjams atskleisti savo temperamentą ir artistiškumą, įvairių tautų stilizuotų sceninių šokių stilistinius skirtumus. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje daug metų šią discipliną dėsto nuostabi pedagogė Aušra Gineitytė, gebanti atskleisti jaunųjų šokėjų individualybę. Šiais metais profesionalių baleto artistų diplomus gaus penki šokėjai – jie taip pat privalėjo išlaikyti charakterinių šokių egzaminą. Po privalomosios grupinių kombinacijų dalies kiekvienas jų parodė solo epizodą ir įrodė savo pasirengimą pradėti kūrybinę karjerą. Kamilė Pilibaitytė jausmingai pašoko Marinos monologą iš Mikio Theodorakio baleto „Graikas Zorba“, Paula Krivickaitė temperamentingai atliko Mersedes šokį iš Ludwigo Minkaus „Don Kichoto“, Viltė Lauciūtė su reikiamais stilistiniais akcentais perteikė legendinę ispaniškąją „La Cachucha“, o Martynas Čiučiulka įsijautė į latvių choreografės Tamāros Vītiņos „Faruką“ pagal Manuelio de Fallos muziką. Įdomi buvo Saulės Auglytės kompozicija „Šokėja“, kurią ji pati ir atliko pagal Fritzo Kreislerio, Isaaco Albénizo, Laurento Korcia ir Haruko Ueda muziką, – reikia tikėtis, kad jos choreografiniai gabumai bus puoselėjami ir toliau.

 

Gegužės 22 d.

Lietuvos rusų dramos teatre buvo parodytas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis – Wolfgango Amadeus Mozarto „Don Žuanas“, jį pastatė režisierius Jonas Vaitkus. Kaip ir dauguma jo kūrinių, šis – gana judrus, plastiškas (choreografiją sukūrė Aurelijus Liškauskas); šį įspūdį kelia ne tik paslankūs dainininkai (įsiminė viena gyviausių, organiškiausių, estetiškiausių pastaraisiais metais operų spektakliuose matytų meilės scenų – Cerlinos (Monika Pleškytė) ir Mazeto (Kšištofas Bondarenko) duetas), bet ir šokėjų grupė, tik jos ekscentriški travesti kostiuminiai įvaizdžiai balansavo ties gero skonio riba ir svarbių papildomų reikšmių spektakliui nesuteikė.

 

Gegužės 31 d.

Šiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šokio magistrantūros su šiuolaikinio šokio specializacija studijas baigė dvi studentės, kurios savo baigiamuosius darbus pristatė tarptautiniame šiuolaikinio šokio studentų festivalyje „Šhock academia“. Monikos Voišnytės „Bling Bling Bang“, parodytas „Menų spaustuvės“ Kišeninėje salėje, artimu planu analizavo nuomonės formuotojų (influencerių) temą, kuri buvo perteikta staigiais stilizuotais judesiais ir ryškiomis detalėmis pagyvintais baltais kostiumais. Juodojoje salėje Judita Vassos ieškojo „Išeities“. Įdomus Pijaus Vasiliausko šviesų dizainas, paprasti Godos Blockytės kostiumai neužgožė originalios choreografijos ir emociniu bei fiziniu aspektu nuoseklaus, įtaigaus atlikimo. Tokiai choreografijai pajausti nereikia įmantraus aiškinamojo teksto apie „nuodėmės poveikio analizę“, bet jei patiems kūrėjams tų postringavimų reikia – tebūnie.

 

***

 

Įdomi buvo trečioji šios festivalio „Šhock academia“ dienos dalis – užsienio aukštosiose mokyklose studijuojančių Lietuvos jaunųjų menininkų pasirodymas. Jame maloniai nustebino M.K. Čiurlionio menų mokyklos šiuolaikinio šokio specializaciją baigusios ir Olandijos menų universitete „Codarts“ besimokančios Dorėjos Atkočiūnas sukurti epizodai – „Kur geležinkelis suka į rytus“ (pagal Vytauto Kernagio dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“) ir „shHHhh!“ pagal Björk muziką. Abu jie patrauklūs intensyvia dramaturgija, dinamiškomis judesių jungtimis, saikingu komizmu ir temomis, kurios atrodė iš tikrųjų artimos pačiai autorei. Taip pat buvo parodytas ir Atkočiūnas bendramokslės Amy Lim sukurtas epizodas „Ji svetima“, intensyviais fiziniais judesiais pratęsiantis „Geležinkelyje“ apčiuoptą tapatybės temą. Efektingų plastinių ir choreografinių vaizdinių pateikė Nacionalinio šokio centro „CNDC Angers“ studentė Valerija Gneuševa, sudėtingas saviieškos trajektorijas kompozicijoje „Meterlinko lyrinės harmonijos“ brėžė Tadas Almantas iš Frankfurto muzikos ir scenos menų universiteto.

 

Birželio 1 d.

Pastaraisiais metais teko matyti nemažai spektaklių vaikams, kuriuos kuria ir atlieka suaugusieji, neretai šiuos kūrinius paversdami ne tiek spektakliais, kiek teatralizuotais, interaktyviais žaidimais su įvairaus amžiaus grupių žiūrovais. Nacionalinės M.K. Čiurlinio menų mokyklos Baleto skyrius savo repertuare turi keletą spektaklių, kurių atlikėjai – patys mažieji šokėjai. Nemažai tokių spektaklių yra sukūrusi Baleto skyriaus sceninės praktikos vadovė Giedrė Zaščižinskaitė. Naujausias jos darbas – „Niekelis“ pagal Sigito Gedos poeziją ir Vytauto Kernagio muziką, kuriame taktiškai kalbama apie patyčias. Stilingą vizualinį spektaklio pavidalą sukūrė scenografijos ir kostiumų dailininkas Vaidas Macas, su kurio darbais teko susidurti pirmą kartą. Lakoniški ir įtaigūs avinėlių, papartėlių, kiaulaičių, slibino (tai eilėraščių herojai) kostiumai kūrė lengvu humoru nuspalvintą spektaklio klodą, padėjo atsiskleisti vaikams įkandamos choreografijos pavidalams – tiek atskiriems judesiams, tiek grupinių šokių piešiniams.

 

Birželio 7 d.

Lemiamas Baleto artisto profesinio mokymo programoje – kompetencijų vertinimo egzaminas, per kurį būsimieji artistai siekia parodyti visus savo pasiekimus (tryliktos klasės pedagogai Audronė Domeikienė ir Danielius Kiršys). Į programą buvo įtraukti ir sudėtingi epizodai, neseniai buvę ar šiuo metu esantys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) repertuare: Gulnaros ir Lankadamo duetas iš Adolphe’o Adamo baleto „Korsaras“ (šoko Lauciūtė ir LNOBT solistas Jonas Laucius) bei Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux iš Piotro Čaikovskio „Miegančiosios gražuolės“ (šoko Krivickaitė ir LNOBT artistas Benas Davisas); Pilibaitytė lengvai, su nuotaika atliko George’o Balanchine’o „Čaikovskio Pas de deux“ variaciją, Auglytė – Driadžių valdovės variaciją iš „Don Kichoto“. Kartu su tryliktokais pasirodė ir dvyliktos klasės moksleiviai – tarp jų ir Edvinas Jakonis, pastaraisiais metais mokslus Vilniuje (pedagogas Petras Skirmantas) derinantis su studijomis Miuncheno baleto akademijoje. Jis lengvai ir sklandžiai pašoko efektingas variacijas iš baletų „Drugelis“ (choreografas Pierre’as Lacotte’as) ir „Laurensija“ (choreografas Vachtangas Čabukiani).

 

Birželio 9 d.

M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Šiuolaikinio šokio programos koncerte – ir nauji vardai, ir Lietuvos šiuolaikinio šokio paveldas, prie kurio galima priskirti Linos Puodžiukaitės „Juodvarnių“ fragmentą ir ištrauką iš Airos Naginevičiūtės „Druskos“. Taip pat parodyti jaunosios šokėjų ir choreografų kartos – Luko Karvelio („Transitions“), Sigitos Juraškaitės („Tikas“), Tado Almanto („Homo“) darbai bei pačių moksleivių kūriniai. Tryliktokė Gabrielė Bagdonaitė pasirodė ne tik kaip atlikėja (dalyvavo keturiuose epizoduose), bet ir kaip choreografė – pristatė kompoziciją „Sugrįžtantys“ pagal Steve’o Reicho muziką, kurią dažnai renkasi mūsų choreografai.

 

Birželio 15–16 d.

Lietuvos tarptautinė baleto akademija surengė Tarptautinį baleto konkursą, kuris Šokio teatre vyko dvi dienas ir sulaukė didžiulio dalyvių būrio. Konkurso dalyvius vertino Ciuricho šokio akademijos direktorius Oliveris Matzas, Maurice’o Béjart’o trupės buvęs solistas François Mauduit, trupės „Balletto di Verona“ vadovas Eriberto Verardi, Varšuvos nacionalinės baleto mokyklos meno vadovė Jolanta Rybarska ir Rumunijos choreografas bei pedagogas Valentinas Bartesas. Konkursą tiesiogiai transliavo portalas „Delfi“. Nors nebuvo galimybių stebėti visų pasirodymų, muzikalumu, lengvumu, gražiomis linijomis įsiminė Kauno choreografijos mokyklos moksleivė Saulė Stanytė (mokytoja Laimutė Žiupkaitė), atlikusi Gamzati variaciją iš Ludwigo Minkaus baleto „Bajaderė“ (ji pelnė pirmą vietą dešimtojoje grupėje, kurioje varžėsi mergaitės, gimusios 2002–2004 m.). Konkurso Grand prix išsivežė ukrainietė Polina Paša iš Kijevo valstybinės baleto akademijos.

 

Birželio 20 d.

Čekijos mieste Brno, Leošo Janáčeko teatre, įvyko pirmosios pagal Mindaugo Urbaičio ir Marijos Paškevičiūtės muziką Martyno Rimeikio pastatyto baleto „Procesas“ gastrolės – spektaklis buvo įtrauktas į tarptautinio šiuolaikinio ir klasikinio baleto festivalio „Dance Brno 2019“ programą, kurioje – Pietų Bohemijos teatro baleto trupės spektaklis „Raktai į niekur“ (choreografas Petr Zuska), šiuolaikinio baleto trupės „Spellbound“ spektaklis „Rossini uvertiūros“ (choreografas Mauro Astolfi) ir Slovėnijos nacionalinio teatro Maribore baleto trupės vienaveiksmiai baletai, sukurti ir Lietuvoje žinomų šokio kūrėjų: „Hora“ (choreografas Edwardas Clugas) ir „Kantata“ (choreografas Mauro Bigonzetti).

 

***

 

Važiuodamas į Markučius žiūrėti naujausio Lietuvos rusų dramos teatro spektaklio „Dėdė Vania“ mažiausiai tikiesi įspūdžių, kuriuos būtų galima įtraukti į šokio dienoraščius. Režisieriaus Tado Montrimo spektaklis pagal Antono Čechovo pjesę rodomas literatūriniame Aleksandro Puškino muziejuje. „Grakšti, nušvitusi, lengvutė / Ir smuiko pavergta, tur būti,  Sustojo nimfų štai būry / Istomina; kojyte ji  / Grindis palietus, pasisupo, / Tuo tarpu kitą sukdama, / Pašoko ji, nuskrisdama / Lyg pūkas nuo Eolo lūpų; / Suvijo liemenį vyte, / Greit stuksi koją kojute“ – eiliuotame romane „Eugenijus Oneginas“, kurį į lietuvių kalbą išvertė Antanas Venclova, žodžiais šoko Aleksandras Puškinas; poeto darbai ne kartą gaivinti baleto scenoje. Čechovas ir šokis – taip pat suderinami dalykai; Rusijoje pagal rašytojo kūrybą sukurti ir kartkartėmis statomi spektakliai „Aniuta“, „Dama su šuniuku“, „Žiemos svajos“, „Žuvėdra“. Montrimo „Dėdė Vania“ pasirodė dinamiškas ir choreografiškas savo energingomis personažų judėjimo trajektorijomis ir muziejaus prieigose, ir veiksmui bei veikėjams keliantis iš vieno kambario į kitą. Šis aspektas ypač akivaizdus suvokiant beveik nebylų mirusios Serebriakovo žmonos vaidmenį, kurį sukūrė aktorė Liuda Gnatenko. Jos scenos pripildo spektaklį keistos įtampos, juodas siluetas, po tamsiu šydu žėrinčios akys, banguojantys, kibūs rankų mostai, tyli, plaukianti eisena, derinama su pašėlusių, aistringų judesių proveržiais, kelia nemažai asociacijų, papildančių Čechovo kūrybos vaizdiniją. 

Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė šoka miniatiūrą „La Cachucha“. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė šoka miniatiūrą „La Cachucha“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Juodvarniai“. Ž. Šriubšos nuotr.
Scena iš spektaklio „Juodvarniai“. Ž. Šriubšos nuotr.
Scena iš kompozicijos „Sugrįžtantys“. Ž. Šriubšos nuotr.
Scena iš kompozicijos „Sugrįžtantys“. Ž. Šriubšos nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Niekelis“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Niekelis“. E. Lasio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Bling Bling Bang“. „Glasses'n beard photography“
Scena iš šokio spektaklio „Bling Bling Bang“. „Glasses'n beard photography“
Scena iš šokio spektaklio „Išeitis“. „Glasses'n beard photography“
Scena iš šokio spektaklio „Išeitis“. „Glasses'n beard photography“
Tarptautinio baleto konkurso apdovanojimų ceremonija. M. Aleksos nuotr.
Tarptautinio baleto konkurso apdovanojimų ceremonija. M. Aleksos nuotr.
Liuda Gnatenko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Liuda Gnatenko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.