Šokis

Žilvinas Dautartas

V ir VI baleto mokyklos laida

Ar tikrai žmogus – savo likimo kalvis? O gal mūsų likimai priklauso nuo... moirų? Tų mistinių senosios Graikijos būtybių, sugebančių ar sugebėjusių manipuliuoti ne tik likimais, bet ir gyvybėmis? Gal jos prikišo nagus ir prie penktos M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidos? Juk 1971 m. pavasarį choreografijos skyrių baigusi laida teikė daug gražių vilčių.

Ignas Zalieckas

Pokalbis su Airida Gudaite ir Laurynu Žakevičiumi

Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius – šokėjai ir choreografai, Vilniaus miesto šokio teatro ir mokyklos „Low Air“ įkūrėjai ir pedagogai, sukūrę spektaklius „Feel-Link“ (2011), „Kelionė namo“ (rež. Vidas Bareikis, 2013), „Nuosprendis“ (2014), „Vaivorykštė“ (2015), „Šventasis pavasaris“ (2016), „Žaidimas baigtas“ (2016) ir „Su(si)tikimas“ (rež. Lauryna Liepaitė, 2018).

Puikiai pamenu tą dieną – ruošėmės Vilniaus mažojo teatro jubiliejui. Po poros savaičių turėjo įvykti „Čia nebus mirties“ premjera, ir staiga žinia – viskas stabdoma. Tą ankstyvo pavasario popietę viskas persivertė

Kamilė Žičkytė

Trumpametražiai šokio filmai festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“

Pasaulis pasikeitė. Darbas, mokykla ir teatro salė tapo įkalinti tame pačiame kambaryje, o žmogus – savyje. Daug pokyčių viduje ir išoriniame gyvenime, daug naujų patirčių. Pavyzdžiui, dabar spektaklių renkamės žiūrėti ne į teatro sales, o prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano, nerengiami koncertai, susibūrimai.

Aistė Šivytė

Šokio spektaklis „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“

Vakaras arba naktis. Tamsus kambarys, apšviestas nebent gatvės žibintų šviesos. Daug kam yra tekę pabūti tokioje erdvėje su savo apmąstymais. Prietemoje išgyventi melancholiją, nusivylimą, pyktį, vienatvę, kontempliuoti praeitį ar dabartį. Tai asmeniška, bet kartu universali patirtis. Ir vis dėlto scenoje būti jos užkluptam – netikėta.

Žilvinas Dautartas

Pirmosios Baleto mokyklos laidos

Lapkričio 26 d. Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla švęs savo 75-metį.  Nuo 1953 m. prie muzikos mūzos Euterpės prisijungė ir šokio mūza Terpsichorė. Šis gražus duetas gan sėkmingai bendradarbiavo iki 1960-ųjų, kai šalia muzikos ir choreografijos skyrių buvo atidarytas ir dailės skyrius. Manau, kad apie muzikos ir dailės skyrius papasakos jų absolventai, aš norėčiau prisiminti pirmuosius, labai nedrąsius Terpsichorės žingsnelius.

Helmutas Šabasevičius

Rugsėjis

Baleto artistų grupė, skambiai pasivadinusi „ClassicArt“, toliau vykdo savo misiją ir su baleto menu supažindina mažesnių Lietuvos miestų žiūrovus. Koncertas Trakų kultūros rūmuose vyko su „didžiojo baleto“ kvapu – organizatoriai pasirūpino ne tik šokio kompozicijomis, bet ir karštu šokoladu, kuris jau daugelį dešimtmečių neatsiejamas nuo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) ir kuriuo gana gausiai į koncertą susirinkę žiūrovai buvo vaišinami per pertrauką.

Goda Dapšytė

Šeiko šokio teatro spektaklis „Klajojančios kopos“

Regis, po truputį priprantame prie pasikeitusio gyvenimo, jo ritmo, nors tuo pačiu metu, bent iš dalies, dar vejamės tą buvusį, ikipandeminį gyvenimą, ir slapta tikimės (pripažįstame tai ar ne), kad viskas dar sugrįš į buvusias vėžes. Po karantino prasidėjusi vasara daugeliui tapo kaip niekad gaiviu oro gurkšniu, ir nors kartais kiek atsargesnė, kartais kiek saugesnė (bet nebūtinai), priminė tą buvusį artimų kontaktų, tiesioginio, gyvo, net aistringo bendravimo ir nerūpestingo, fizinio artimųjų, draugų ir / ar bendruomenių susibūrimo laiką. Gal todėl praėjusį ir esamąjį laiką, atsiminimus, aliuzijas, parafrazes ir šiuo metu išgyvenamas emocijas, išgalvotus pasakojimus ir istorinį kontekstą ant Nidos Parnidžio kopos praėjusią liepą sujungęs Šeiko šokio teatro spektaklis „Klajojančios kopos“ labiausiai priminė gyvą atviruką, pasiekusį iš toli ir pažadinusį geresnio pasaulio reminiscencijas.

Žilvinas Dautartas

Baleto solistas Jonas Katakinas

Spalio 16-ąją minėsime vieno ryškiausių Lietuvos baleto solistų Jono Katakino septyniasdešimtmetį. Prisiminsime ne tik Jono vaidmenis baleto scenoje, jo indėlį į mūsų baleto raidą, bet ir ir tuos klausimus, į kuriuos iki šiol neturime atsakymų, o gal ir nenorime turėti, kad nesijaustume kalti.

Helmutas Šabasevičius

Baletas „Žizel“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Adolphe’o Adamo baletas „Žizel“ – reikšminga Lietuvos baleto tapatybės dalis. Į Valstybės teatro afišas įrašytas 1931-aisiais, šis romantizmo epochos šedevras, daugelį dešimtmečių statytas, tobulintas, redaguotas pačiuose įvairiausiuose pasaulio teatruose, Kaune, vėliau Vilniuje beveik nuolat buvo teatro repertuare, o paskutinė jo redakcija, kurios premjera įvyko 1985-aisiais, išsilaikė rekordiškai ilgai, daugiau nei tris dešimtmečius, ir subrandino kelių kartų Lietuvos baleto solistų talentus.