Autorius: Goda Dapšytė

Goda Dapšytė

Šeiko šokio teatro spektaklis „Klajojančios kopos“

Regis, po truputį priprantame prie pasikeitusio gyvenimo, jo ritmo, nors tuo pačiu metu, bent iš dalies, dar vejamės tą buvusį, ikipandeminį gyvenimą, ir slapta tikimės (pripažįstame tai ar ne), kad viskas dar sugrįš į buvusias vėžes. Po karantino prasidėjusi vasara daugeliui tapo kaip niekad gaiviu oro gurkšniu, ir nors kartais kiek atsargesnė, kartais kiek saugesnė (bet nebūtinai), priminė tą buvusį artimų kontaktų, tiesioginio, gyvo, net aistringo bendravimo ir nerūpestingo, fizinio artimųjų, draugų ir / ar bendruomenių susibūrimo laiką. Gal todėl praėjusį ir esamąjį laiką, atsiminimus, aliuzijas, parafrazes ir šiuo metu išgyvenamas emocijas, išgalvotus pasakojimus ir istorinį kontekstą ant Nidos Parnidžio kopos praėjusią liepą sujungęs Šeiko šokio teatro spektaklis „Klajojančios kopos“ labiausiai priminė gyvą atviruką, pasiekusį iš toli ir pažadinusį geresnio pasaulio reminiscencijas.

Goda Dapšytė

Spektaklis kūdikiams „Čia tu? Čia aš!“

Nors spektakliai jauniausiai publikai – kūdikiams – vis populiarėja, Lietuvoje juos kuria gana glaudus kūrėjų ratas. Praėjusiais metais jį papildė Klaipėdos jaunimo teatras. Spektaklį „Čia tu? Čia aš!“ drauge su kolegomis čia sukūrė šio teatro aktorė Evelina Šimelionė.

Goda Dapšytė

Spektakliai kūdikiams tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Kitoks ’20“

Vaikai ir jaunuoliai iki 18 metų sudaro maždaug penktadalį Lietuvos gyventojų. Jie netrukus taps suaugusiais ir papildys (arba ne) įprastinės teatrų publikos (kaip rodo apklausos, teatre lankosi maždaug trečdalis suaugusių Lietuvos gyventojų, iki trijų kartų per metus) gretas. Kokius teatrus, spektaklius ar kitas menines ir kultūrines patirtis jie rinksis, nemažai priklauso nuo pirmųjų patirčių teatro, parodų ar koncertų salėse.

Goda Dapšytė

Šiuolaikinio šokio spektakliai patiems mažiausiems „Dansemos“ repertuare

Vienas iš šiuolaikinių kūdikius auginančių ir nemažai laiko namuose praleidžiančių mamų galvos skausmų – kaip saugiai ir patogiai prablaškyti kasdienę rutiną. O pasirinkimų šiais laikais tikrai nemažai (ir ne tik sostinėje): joms yra pasiryžę padėti įvairiausi sporto ir pokalbių klubai, medicinos klinikos, siūlančios baseinus ir įvairius mokymus, mamų konferencijų organizatoriai, masažo specialistai ir net miesto gidai (ekskursijos su vaikiškais vežimėliais, kai dalyvių skaičius viršija porą dešimčių, rytinėse sostinės gatvėse atrodo gana įspūdingai). O kaipgi teatras?

Goda Dapšytė

„Paslapčių sodas“ festivalyje „Kitoks ’19“

Mūsų gyvenimo pradžią žymi virtinė pirmų kartų, pradedant pirmąja šypsena, pirmuoju žodžiu, dantuku, žingsniu ir t.t. Tėvai neretai įvairiuose albumuose, nuotraukose, o šiais laikais ir mobiliosiose programėlėse kruopščiai registruoja šias pirmąsias savo vaikų kūdikystės patirtis. Tarp jų vis dažniau atsiduria ir pirmieji susidūrimai su menu. Apie parodas kūdikiams dar neteko girdėti, tačiau mažiausiems žiūrovams ir klausytojams pritaikytų spektaklių ir koncertų pastaraisiais metais vis gausėja.

Goda Dapšytė

Festivalis „Jauno teatro dienos“ Klaipėdoje

„Kaip užsiauginti savo kūrybiškumą?“ – taip vadinosi dramaturgės, pedagogės, humanitarinių mokslų daktarės Gabrielės Labanauskaitės-Dienos paskaita uostamiestyje šį pavasarį jau šeštą kartą vykusiame festivalyje „Jauno teatro dienos“ (JTD). Būtent šis klausimas puikiai apibūdina pagrindinę šio festivalio dalį sudarančių kūrybinių pratybų (teko girdėti, kad terminas „dirbtuvės“ netinkamas) tikslą ar, tiksliau, rezultatą. Kovo 12–17 d. Klaipėdos jaunimo teatro kvietimu uostamiestyje susirinko apie šimtą jaunosios kartos teatro, kino ir šokio kūrėjų, kurie dalijosi idėjomis, patirtimis ir pažino vieni kitus.

Goda Dapšytė

Lietuvos kultūros taryboje (LKT) steigiamas Stebėsenos ir analizės skyrius, kuris, bus atsakingas už kultūros sektoriaus ir LKT taikomo finansavimo modelio aktualumo analizę, išvadų dėl kultūros politikos modelio tobulinimo rengimą, kultūros srities statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir pristatymą visuomenei. Nors poreikis tokiai veiklai buvo numatytas dar vykdant kultūros finansavimo reformą ir steigiant LKT, tačiau tam būtini resursai nebuvo skirti. Įgyvendinant XVII Vyriausybės programą, LR Kultūros ministerijos iniciatyva buvo sukurtos sąlygos efektyvesnei kultūros procesų analizei ir jos rezultatų integravimui į kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus.

Pagrindinis steigiamo skyriaus tikslas – vykdyti kultūros ir meno finansavimo sistemos stebėseną, analizuoti kultūros ir meno procesų raidą bei organizuoti ir įgyvendinti kultūros srities tyrimus, prisidėsiančius prie įrodymais grįsto kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo. „Stebėsenos ir analizės funkcija – vienas esminių sveikos finansavimo sistemos elementų. Tikiu, kad besibaigiant ketvirtiems LKT veiklos metams, šis skyrius jau turės pakankamai lyginamųjų duomenų, kad įvertintų finansavimo įtaką kultūros ir meno procesų raidai bei laisvės savo įžvalgomis pasidalinti su Tarybos nariais, kitomis valstybės institucijomis ir visuomene. Džiaugiamės Kultūros ministerijos palaikymu ir supratimu, jog aiškiais ir pamatuotais duomenimis grįsti sprendimai yra būtina kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo sąlyga, tą steigiamu skyriumi ir tikimės pasiekti“, – teigia LKT pirmininkė Daina Urbanavičienė.

Goda Dapšytė

Lietuvos kultūros taryba skelbia kultūros ir meno kūrėjams skirtų edukacinių valstybės stipendijų konkursą. Siekiant skatinti kultūros ir meno kūrėjų individualią kūrybinę veiklą, šios stipendijos skiriamos profesiniam meistriškumui tobulinti, dalyvaujant seminaruose, konferencijose, simpoziumuose, kursuose, stažuotėse ir kitose edukacinėse veiklose.

Į ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui skiriamas stipendijas gali pretenduoti tik fiziniai asmenys – Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų valstybių piliečiai, jeigu jų veiklos objektas yra Lietuvos menas ir kultūra bei jų sklaida.

Goda Dapšytė

Festivalis „Jauno teatro dienos“ Klaipėdoje

Šiemet JTD festivalis koncentravosi ne į spektaklių programą, nors ji ir vainikavo savaitę trukusį renginį, o į keturias dienas vykusias kūrybines dirbtuves, skirtas profesionaliems aktoriams. Tad JTD rengėjai atviros atrankos būdu subūrė kelias dešimtis jaunų aktorių iš visos Lietuvos dirbti su penkiais režisieriais: Jonu Terteliu, Gildu Aleksa, Loreta Vaskova, Jeanu-Cyrilu Vadi (Prancūzija) ir Zacharu Chungurejevu (Rusija). O kad komandoms nieko netrūktų, kartu dirbo ir teatrologai Silvija Čižaitė-Rudokienė, Goda Dapšytė, Sigita Ivaškaitė, Kristina Steiblytė ir Andrius Jevsejevas. Šios Lietuvos teatrui neįprastos kūrybinės komandos rengėjų buvo įmestos į dar neįprastesnes aplinkybes: kas rytą visiems dalyviams susirinkus prie skelbimų lentos paaiškėdavo, kas su kuo dirbs, kurioje iš viešųjų erdvių teks dirbti (geležinkelio stotyje, prekybos centre, Laikrodžių muziejaus kiemelyje, Senajame turguje ar Kultūros fabrike) ir kokią temą tądien teks pusdienį nagrinėjus (pabėgėlių, Černobylio, atostogų ar ekologijos) pakaitomis pristatyti kolegoms ir Klaipėdos miestiečiams penkiolikos minučių trukmės pasirodymais. Po pasirodymų sekė išsamios diskusijos, rytais aktorių laukė vis kitokie praktiniai seminarai, o festivalio pabaigoje įvyko dvi teatrologo ir prodiuserio Audronio Liugos paskaitos. Be to, paraleliai visam šiam veiksmui Valentinas Masalskis ir Vidas Bareikis apsikeitė savo vadovaujamų aktorių kursų Klaipėdos universitete ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studentais ir padėjo pagrindus ilgalaikiam kūrybiniam bendradarbiavimui. Tai pirmas toks artimas šių aukštųjų mokyklų kontaktas ir norėtųsi tikėti, kad jis lems ir daugiau pokyčių.

Goda Dapšytė

Jaunų Latvijos režisierių spektakliai Rygoje

Vienas iš jų – Sankt Peterburge ir Londone režisūros studijas baigęs Vladislavas Nastaševas. Valmieros dramos teatre režisuota „Freken Julija“ – jau trečias režisieriaus bandymas išnarplioti Augusto Strindbergo dramos mįslę. Regis, pagrindiniu raktu šįkart tapo nepažabojamas