Rodo TV
Jonas Ūbis
Kaip atsidurti praeityje
Krėsle prie televizoriaus
Gyvenimas dažnai aplenkia kino scenaristų fantaziją, todėl suprantu, kodėl norvegų pasipriešinimo kovotojo Jano Baalsrudo istorija patraukė režisieriaus Haraldo Zwarto dėmesį. „Dvyliktasis vyras“ (LRT, šįvakar, 28 d. 22.55) nukels į 1943-iųjų žiemą. Jano (Thomas Gullestad) ir jo draugų misija – diversija vokiečių aviacijos bazėje – sužlugo. Jano draugus pagavo ir sušaudė, jam per stebuklą pavyko pabėgti, tad dabar teks vienam bandyti pasiekti neutraliąją Švediją.
Jonas Ūbis
Plikbajorių puikybė
Krėsle prie televizoriaus
Žanriniai filmai žadina nostalgiją. Tai geras priešnuodis žiemos depresijai, kai pilka ne tik už lango, bet ir mintyse. Tada geriausia rinktis filmą, kuris nekels intelektualinių iššūkių (žiniasklaida taip sudėvėjo šį žodį, kad baisu jį rašyti), bet patvirtins, kad kai kurių nuostatų laikytis verta. Neilo Burgerio „Šalutinis efektas“ (LNK, 26 d. 22.30) sukurtas pagal populiarią Alano Glynno knygą „The Dark Fields“, bet režisierius neneria į filosofines pasakojimo gelmes.
Jonas Ūbis
Neplanuotos pasekmės
Krėsle prie televizoriaus
Puikioje Benjamino Moserio plunksnos Susan Sontag biografijoje radau įdomų elitistų ir snobų palyginimą. Esą Sontag buvo elitistė, nes domėjosi daug pasiekusiais, išsilavinusiais žmonėmis, o ne snobė, nes snobus domina turtingi arba pagal kilmę aukštos socialinės padėties žmonės. Pritaikius šį palyginimą lietuviams, paaiškėtų, kad esame snobų tauta. Mus domina karaliai, turčiai, milijonieriai sportininkai ir ypač žvaigždės, tauškiančios apie sėkmę, namus bei turtus, o serialai apie Anglijos karalienes ir karalius bei kitokius valdovus, filmai apie princesę Dianą neišnyksta iš televizijų programų.
Jonas Ūbis
Likimai ir politika
Krėsle prie televizoriaus
Kartais žiūriu tiesiogines Seimo posėdžių transliacijas. Klausausi, ką ir kaip sako politikai, bandau prognozuoti ateitį. Linkusiems į depresiją nepatarčiau šio veiksmo įtraukti į savo dienotvarkę – slegia ir erzina. Labiausiai, žinoma, bejėgiškumo jausmas, kad idiotizmui, tamsumui ar neslepiamai dviveidystei neįmanoma pasipriešinti. Bet dviveidystė – ne pati sunkiausia nuodėmė, kuria gali pasigirti valdžia. Nesvarbu, ar dabar, ar anksčiau.
Jonas Ūbis
Kuo sergate?
Krėsle prie televizoriaus
Jeanas-Pierre’as Bacri ir Agnès Jaoui susitiko 1986-aisiais. Iki pat Bacri mirties šios žiemos pradžioje jie buvo viena originaliausių prancūzų kūrėjų porų – dramaturgai, scenaristai, aktoriai, režisieriai. Prie populiarumo, žinoma, prisidėjo kartu su didžiuoju Naujosios bangos pradininku ir eksperimentuotoju Alainu Resnais kurti filmai.
Jonas Ūbis
Šalutinis laisvės efektas
Krėsle prie televizoriaus
Jaceko Borcucho filmo „Saldi dienos pabaiga“ („LRT Plius“, 9 d. 22.03) herojė – lenkų poetė, Nobelio premijos laureatė, moralinis autoritetas. Lenkijoje įvedus karinę padėtį, ji liko Italijoje. Marija Linde (Krystyna Janda) kartu su vyru jau daug metų gyvena provincijoje, etruskų mieste Volteroje. Marijos ir jos artimųjų gyvenimą aukštyn kojom apverčia politiškai nekorektiška kalba, poetės pasakyta atsiimant miestelio garbės pilietės vardą. Tačiau ji ne tik sukiršina gyventojus, bet ir kelia aktualius klausimus apie šių dienų Europą. Tie klausimai aktualūs ir pas mus, kai Lietuvos pasienyje nuo šalčio ir bado miršta žmonės.
Jonas Ūbis
Balansuojant
Krėsle prie televizoriaus
Jei pasakysiu, kad per televiziją kartais gali pamatyti visišką retenybę, suabejosite. Ir pats suabejojau „LRT Plius“ (27 d. 21 val.) programoje pamatęs Philipo Saville’o filmo „Edipas karalius“ pavadinimą. Sukurtas 1967-aisiais ir sukritikuotas už teatrališkumą, filmas ilgam dingo iš ekranų, kol buvo įteisintos rodymo per televiziją ir vaizdajuostėse teisės, tad netruko įgyti retenybės statusą.
Jonas Ūbis
Apie ribas
Krėsle prie televizoriaus
Cinizmu apkaltintas, politiškai nekorektiškas filmas tamsų lapkričio vakarą? Kai jau kelias savaites parduotuvių langus puošia lempučių girliandos ir kitokie priminimai apie artėjančias žiemos šventes, kurios ir vėl gali tapti karantinu, kodėl neprisijungus prie kūrybinę ir kitokias krizes išgyvenančio rašytojo Anri? „LRT Plius“ (25 d. 21.33) Yvano Attalio (jis vaidina ir Anri) filmą „Mano šuo Kvanka“ pirmiausia, be abejo, siūlo prancūzų kino ir Charlotte Gainsbourg gerbėjams bei gerbėjoms, bet atgarsį jis ras ir ne vieno niurgzlio sieloje.
Jonas Ūbis
Undinės ir beždžionės
Krėsle prie televizoriaus
Christiano Petzoldo filme „Undinė“ („LRT Plius“, 18 d. 21.33) susilieja sena legenda ir naujoji architektūra, apmąstymai apie formą, kuri turi sekti paskui funkciją, simboliškasis ir realusis lygmenys. Petzoldo forma skaidri, jam pavyko parodyti meilės esmę, rimuojant ją su vandens motyvu, kuris filme įgyja ir Jungo archetipų, ir Freudo sapnų ar Paulio Celano eilių prasmę. Undinė tyrinėja Berlyno istoriją ir rengia ekskursijas norintiems susipažinti su miesto praeitimi bei ateitimi. Ji ne tik pabrėžia tai, kad Berlynas pastatytas pelkėje, bet ir užsimena apie „niekieno žemę“ – ten, kur dar prieš trisdešimt metų driekėsi garsioji Berlyno siena, dabar vyksta statybos.
Jonas Ūbis
Sodas – geriau
Krėsle prie televizoriaus
Vis dažniau televizijoje ar internete kalbama apie naują ekonominę krizę. Lietuvių politikai ją neigia, bet jie neigia net lavonus Baltarusijos miškuose šalia Lietuvos ir Lenkijos sienos. Taip paprasčiau – galima aiškinti, kad žmogiškumą pamynusi vidaus reikalų ministrė gina tautą ir visą ES nuo grėsmingų ateivių, statyti miške brangią tvorą, kuri neišvengiamai pavirs rūdžių krūva. Galima ir kaip Vilniaus meras džiaugtis žaliąja banga, kuri pavers Vilnių pasakų miestu.
