Krėsle prie televizoriaus
Iano McEwano romaną „Česilo pakrantėje“ perskaičiau vienu ypu, mėgaudamasis subtiliai pasakojama istorija. Romaną sudaro penki skyriai, iš kurių tik viename aprašytas įvykis pajūrio kurorte, į kurį 1962-ųjų birželį atvyksta ką tik susituokusi pora – Florens ir Edvardas. Jie kilę iš skirtingų sluoksnių, abu neturi jokios seksualinio gyvenimo patirties ir fizinis suartėjimas porai taps sunkiu išbandymu. Jie abu yra savo epochos vaikai: Anglijoje seksualinė revoliucija dar neprasidėjo, šalis praranda paskutines kolonijas ir vis giliau pasineria į depresiją.
Krėsle prie televizoriaus
Tokių sėkmingų filmų kaip George’o Roy’aus Hillo „Apgaulė“ (LRT, šiąnakt, 23 d. 00.15) kino istorijoje nedaug. 1973-iaisiais pasirodęs filmas, kurio herojai – 4-ojo dešimtmečio sukčiai, trokštantys atkeršyti už draugo mirtį, pelnė septynis „Oskarus“, originalus filmo pavadinimas „The Sting“ tapo šnekamosios kalbos dalimi, o Roberto Redfordo ir Paulo Newmano duetas iki šiol atrodo nepralenktas, kad ir kaip Quentinas Tarantino stengtųsi įrodyti, jog jiems prilygsta Leonardo DiCaprio ir Bradas Pittas jo filme „Vieną kartą Holivude“.
Krėsle prie televizoriaus
Komercinis kinas neatsisako minties šviesti liaudies masių, nesvarbu, kokiame žemyne jos gyventų. Pastaraisiais metais dažnai pasirenkamos katastrofų, siaubo, apokaliptinio filmo konvencijos. Kalbėdami apie grėsmę žmonijai, tokie filmai dažniausiai aiškina ekologiško gyvenimo taisykles.
Krėsle prie televizoriaus
Kai televizoriaus ekrane matau politikų ir politikių, ministrų ir ministrių veidus, kai klausausi jų negyvos, plastmasinės kalbos, jų primityvių argumentų, apima bejėgiškumo jausmas ir neviltis. Jei prieš trisdešimt metų kas būtų pasakęs, kad lietuviai nuoširdžiai pamils komunistę aukštosios partinės mokyklos dėstytoją, būčiau pasukiojęs prie smilkinio pirštą. Dabar taip pat nuoširdžiai mylimi nacionalistai, homofobai ar tiesiog apgailėtini fašistėliai.
Krėsle prie televizoriaus
Roy’aus Anderssono filmas „Apie begalybę“ („LRT Plius“, šįvakar, spalio 1 d. 21.30) – dar vienas režisieriaus bandymas suvokti, kas yra žmogus, jo kasdienybė, vienatvė ir neviltis. Keista, bet pandemijos patirtis, regis, sustiprina Anderssono mintį, kad tik suvokę būties trapumą sugebame įvertinti tai, ką turime. Priešingai nei dauguma kino moralistų, režisierius nepamokslauja, neaiškina, kaip reikia gyventi.
Krėsle prie televizoriaus
Barry Selas buvo keleivinių lėktuvų lakūnas, dirbęs ir CŽV, ir Medeljino narkotikų karteliui. Kontrabanda vežiodamas narkotikus ir būdamas slaptasis informatorius, jis užsidirbo milijonus ir sumaniai pasinaudojo 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių JAV politikos balaganu. Sealo istoriją Limanas pagardina žiupsneliu nostalgijos – VHS poetika persmelkia filmą, jo ritmas įtraukiantis, bet asmenybei vietos nelieka. Nors, kita vertus, ar Cruise’as ją suvaidintų?
Krėsle prie televizoriaus
Kasdienybė dažnai būna dramatiškesnė nei tai, ką matome istoriniuose filmuose ar melodramose. Bet ją parodyti sugeba ne kiekvienas režisierius. Pirmiausia jis turi būti idealus tikrovės stebėtojas. Toks yra Roy’us Anderssonas.
Krėsle prie televizoriaus
Tarptautinio pripažinimo ir kritikos dėmesio Roy’us Anderssonas sulaukė, kai Kanų žiuri prizu 2000-aisiais buvo apdovanotas jo filmas „Dainos iš antro aukšto“ („LRT Plius“, šįvakar, 10 d. 21.30). Tada ne vienas nustebo, kad filmo kūrėjas visai ne debiutantas, bet brandus menininkas. Tai buvo trečias Anderssono filmas, tik sukurtas po ilgos, dvidešimt penkerius metus trukusios pertraukos.
Krėsle prie televizoriaus
Gal tik man taip sekasi, bet vasarą retkarčiais įsijungęs televizorių būtinai pamatydavau kokios nors LRT laidos anonsą, o jame – būtinai virėją Beatą. Vulgariai kvatojančią, vartančią akis lyg blogame filme, garsiai rėkiančią, agituojančią skiepytis...
Krėsle prie televizoriaus
Ingmaras Bergmanas laikomas vienu didžiausių kino kūrėjų. Padedamas Liv Ullmann, Bibi Andersson, Maxo von Sydowo, Ingrid Thulin ir kitų ištikimų talentingų bendradarbių, jis sugebėjo į kino materiją įdiegti tai, kas iki tol kinui atrodė svetima, – transcendentinę filosofiją ir psichologinę analizę, pasiekiančią slapčiausias žmogaus sielos gelmes.