7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Beveik 400 metų senumo atradimai

Nuvilniję ir nušurmuliavęs, kaip visada gausus renginių kalėdinis laikotarpis šiemet pateikė ne tik plačią paletę įvairiems skoniams bei pomėgiams tenkinti skirtų koncertų, premjerų bei šiaip smagių renginių, bet ir savotiškų atradimų. Vieną iš jų pateikė ir bene antrus metus kaip kalėdinis festivalis rengiamas ciklas „Kalėdos Valdovų rūmuose“ (nors šventiniu laikotarpiu koncertai šių rūmų Renesansinėje menėje pradėti rengti dar iki oficialaus jų atidarymo), kurį apskritai būtų galima pagirti už prasmingų ir gražių tradicijų kūrimą, taip pat išties vertingos ir, kaip dera, aristokratiškai skoningos ir gražios muzikos puoselėjimą ir pateikimą rūmų lankytojams ir koncertų klausytojams. Neabejotinai žavių akimirkų būta kiekviename iš keturių ciklo koncertų, pradedant „Aidijos“, „Chordos“ bei solistų kompanijos „Kalėdų giesmėmis“ ir baigiant naujamečiu koncertu „Metų laikai“ su specialiai jam suburta „Cappella temporale“. Tačiau čia kiek daugiau apsistosime prie trečiojo (gruodžio 29 d.), pavadinto „Tarquinio Merula – didysis Vazų dvaro muzikos meistras“, jį parengė ir atliko tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ (dainininkai Ieva Gaidamavičiūtė, Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė, Algirdas Bagdonavičius, Nerijus Masevičius, senoviniais instrumentais grojantys muzikantai – fleitininkai Ieva Bublytė, Rodrigo Calveyra, trombonininkas Adrianas France’as, viola da gamba griežiantis Rodney Prada, klavišininkas Davide’as Pozzi), vadovaujamas Rodrigo Calveyros.

Joną Švažą prisimenant

Minint 90-ąsias tapytojo Jono Švažo (1925–1976) gimimo metines, Klaipėdos Baroti galerijoje veikė paroda, kurioje eksponuota penkiolika skirtingiems Švažo kūrybos periodams atstovaujančių drobių. Ekspozicijos vaizdą gerokai praturtino jubiliejaus proga išleistas Jono Švažo kūrybos albumas, lydimas kūrybos raidą apibūdinančio Ramutės Rachlevičiūtės teksto, papildyto išsamiu G. Miknienės sudarytu bibliografijos sąrašu, liudijančiu Lietuvos bei užsienio menotyros dėmesį dailininko kūrybai (Juozas Saulius, Marija Švažai, Jonas Švažas: albumas, Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2015).

 

Jonas Švažas ėmė kurti XX a. 6-ojo dešimtmečio antroje pusėje, kada beveik visame Lietuvos meninės kultūros plote pradėjo ryškėti pirmieji modernizavimosi ženklai, atitrūkstantys nuo natūralistinio bei pažodiško socialiai sureikšmintos tikrovės vaizdavimo ir vedantys metaforos, formos ekspresijos link. Vincas Kisarauskas, prisimindamas anuos laikus, koloristinį sąjūdį, kuriame dalyvavo Silvestras Džiaukštas, Jonas Čeponis, Leonas Surgailis, Jonas Švažas bei kiti menininkai, pavadino juos savotišku batalijų laiku, ir Švažas šioje meno laisvėjimo, o kartu ir ideologinio lygmens kovoje suvaidino ypatingą vaidmenį.

Filmai ne tokie jau ir svarbūs

Kiekvienas mano filmas yra asmeniškas: tik tokį kiną sugebu kurti. Filme „Turime popiežių!“ pasakojau apie popiežiaus depresiją, bet iš tikrųjų apie savo. „Balandis“ tikrąja to žodžio prasme buvo apie mane, apie tėvystės patirtį, naują požiūrį į artimuosius. Esu gana savikritiškas, sugebu ir mėgstu iš savęs pasijuokti. Bet filme „Mano mama“ man reikėjo distancijos – nenorėjau pasakoti apie kažką, kas pernelyg stipriai primintų mane. Ieškojau autonomiško personažo iš kūno ir kraujo. Mane daug kas sieja su Margherita, bet ir daug skiria. Ji – ne sijonuotas Moretti.

In memoriam

Palydėjome Anapilin vieną mūsų moderniosios architektūros lyderių, Inteligentą iš didžiosios raidės, architektą Vytautą Nasvytį. Jį prisimenant neužtenka išvardyti kartu su broliu Algimantu sukurtus projektus, reikšmingus visuomeninius pastatus (,,Neringos“ restoranas, Centrinis paštas, dab. Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, ,,Lietuvos“ viešbutis), bet kartu būtina nušviesti ir laiko situaciją, šių įžymių architektų vaikystę, jų šeimą, tą aplinką, kurioje formavosi Vytauto meninė pasaulėjauta, intelektas.

 

Gali kilti klausimas – kur slypi asmens prigimties, būdo šaknys? Manyčiau, kad pirmiausia šeimoje. Kazimiero ir Elenos Nasvyčių šeimoje augo broliai dvyniai, būsimieji architektai, ir vyresnioji sesuo Undinė, vėliau žymi Lietuvos radijo diktorė. Tėvas Kazimieras studijavo mediciną Berlyne, Humboldtų universitete, grįžus į Lietuvą paskirtas dirbti Lietuvos kariuomenėje karo gydytoju, jam suteiktas pulkininko laipsnis. Jo broliai buvo jaunosios Lietuvos valstybės kūrėjai: Steponas – vienas Lietuvos farmacijos pradininkų (jo duktė Birutė ištekėjo už LR Prezidento Antano Smetonos sūnaus Juliaus); Motiejus – žymus medikas, bakteriologas, kūrė Medicinos draugiją, buvo jos pirmininkas (jo duktė Danutė Marija Nasvytytė Nepriklausomoje Lietuvoje garsėjo kaip choreografė, išraiškos šokio pradininkė); Antanas – agronomas, Belvederio mokyklos direktorius. Jie ir jų vaikai emigravo į JAV, kur garsėjo kaip žymūs menininkai, inžinieriai.

Sodų žydėjimas žiemą

Nors žiemos speigai prasidėjo pavėluotai, užklupti esame stipriai. Kur – 15, kur – 22. Visgi sniegas užgožė ne visus šiaurės užkaborius. Yra vieta, kur gėlės gausiai žydi žiemą. Žiemos sodas? Toli gražu. Veikiau – knygų sodas. Ir visai ne Anos Kareninos ir Džeinės Eir žiedai šį kartą keri.

Nauji filmai – „Aš už tave pakalbėsiu“

Dokumentinio filmo „Aš už tave pakalbėsiu“ (Lietuva, Italija, 2015) režisieriai Maxie Dejoie ir Virginija Vareikytė neslepia norėję, kad apie sovietų valdžios persekiojimą Lietuvoje kalbėtų žmonės, kalėję KGB kalėjime Vilniaus centre, savo kailiu patyrę sekimą ar provokacijas. Filmo kūrėjai atsisakė istorikų, ekspertų komentarų ir pasitikėjo tik filmo personažais bei archyviniais kadrais. Iš pirmo žvilgsnio „Aš už tave pakalbėsiu“ nepretenduoja į istorinį apibendrinimą, nes kūrėjams svarbu perteikti herojų išgyvenimus, prisiminimus, trumpai tariant, išgirsti tiesą iš pirmų lūpų. Tai pabrėžia ir subjektyvi operatoriaus Federico Torresso, kuriam talkino Eitvydas Doškus, kamera. Ji somnabuliškai klaidžioja po dabar Genocido muziejumi tapusio KGB kalėjimo koridorius, Vilniaus gatves ir miegamuosius rajonus. Kadre iškart atsiranda slogi atmosfera, kurią filmo autoriai nori išsaugoti visą filmą. Tai, matyt, aiškiausiai ir išreiškia jų požiūrį į anuos laikus. Deja, jis banalus ir paviršutiniškas, primenantis ekskursijos po KGB muziejų, kuri taip pat rodoma filme, įspūdžius. „Aš už tave pakalbėsiu“ autoriai ėmėsi užduoties, kuri, matyt, peraugo jų sugebėjimus ir žinias. Jie pasiryžo kalbėti už žmones, kurių patirties nesugeba suprasti.

Ypatinga muzikos erdvės paslaptis

„Dauguma mano kūrinių neturi nei pradžios, nei pabaigos. Jie permanentiniai. Mano kūriniai išties ilgi, ir, kai jie atliekami tradicinėje erdvėje, pavyzdžiui, filharmonijoje, visada baiminuosi, kaip reaguos klausytojai. Kai „pagauna“, jie susikoncentruoja ir tada būna tokie sustingę kaip ropliai terariume. Laikas ir suvokimas pasikeitęs, jie klauso, niekas neišeina, nemėto drabužinės žetonų. Bet kai kūrinys parašytas neteisingai, kai jame yra kas nors klaidinga, tada blogai, žmonės išeis ir trenks durimis“ (Rytis Mažulis, 2011, iš muzikologo Jurgio Paliaukos parengto interviu). Šios kompozitoriaus Ryčio Mažulio mintys nuolat skatina suvokti, kad autoriaus kūrybos klausymuisi skatinama pasirinkti netradicinę erdvę, kurioje mikrotoniniai sąskambiai galėtų tarsi „išsiskleisti“ kaip gėlės žiedai ir tęstųsi neapčiuopiamame, begaliniame laike.

Vakaras Sauliui Mykolaičiui atminti

Sausio 19 dieną, antradienį, 18.30 valandą Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ organizuoja nemokamą renginį „Nieko nepasakyta...“, skirtą šio teatro aktoriui, režisieriui ir bardui Sauliui Mykolaičiui atminti. 2016 m. sausio 15 d. menininkui būtų suėję 50 metų. 


Renginyje „Nieko nepasakyta...“ skambės Sauliaus Mykolaičio kurtos ir jam skirtos dainos, bus skaitoma poezija. Šventiniame vakare LNDT Didžiojoje salėje dalyvaus aktoriai Andrius Bialobžeskis, Marius Jampolskis, Ainis Storpirštis, Gediminas Storpirštis, Gabrielė Malinauskaitė, poetas Aidas Marčėnas, rašytojai Alvydas Šlepikas ir Rimvydas Stankevičius, S. Mykolaičio dukra Justė Mykolaitytė su Iveta Macevičiūte, dainų autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas, kompozitorius Marius Salynas ir Sauliaus Mykolaičio premijos, teikiamos geriausiems jauniesiems dainuojamosios poezijos kūrėjams, laureatai: Gytis Ambrazevičius, Mindaugas Ancevičius, Artūras Dubaka, Ieva Narkutė, grupė „Baltos Varnos“. Renginio scenografas – Marijus Jacovskis. 

 

Negarbingi šunsnukiai

Naujųjų išvakarėse rusų teatro kritikai pažėrė įspūdžių iš Maskvos dailės teatro premjeros: kontroversiškasis Konstantinas Bogomolovas čia pastatė savo „Muškietininkus“. Tinklalapio colta.ru kritikas Antonas Chitrovas savo recenzijos pavadinime prisimena Quentino Tarantino „Negarbingus šunsnukius“. Tai nestebina, nes Rusijoje prigijo filmų (tarp jų ir Tarantino) perkėlimas į teatro sceną, be to, čia iki šiol labai populiarus sovietmečiu kurtas serialas apie tris muškietininkus, kuriame vaidino ir teatro žvaigždės. Režisieriui, kurio tėvas – garsus kino kritikas, nuo kino pabėgti būtų tikrai sunku. Pateikiame recenziją, kurios autorius teigia, kad Bogomolovo spektakliai – teatro atsakymas valstybei, jau nuo šio dešimtmečio pradžios agresyviai primetančiai rusams naują tapatybę.

Kino naujienos trumpai

Šiąnakt Beverli Hilse 73 kartą buvo išdalyti Holivude akredituotų užsienio žurnalistų apdovanojimai „Auksiniai gaubliai“. Apdovanuotuosius rinko 91 vienas žurnalistas iš 55 šalių. „Auksiniai gaubliai“ dažnai numato ir pretendentus į „Oskarus“. Pastarųjų nominantai bus paskelbti netrukus – sausio 14 dieną.

 

„Auksiniuose gaubliuose“ triumfavo Alejandro Gonzálezo Iñárritu filmas „Hju Glaso legenda“ („The Revenant“), kurį Lietuvos žiūrovai galės pamatyti nuo sausio 29 dienos. „Hju Glaso legenda“ gavo geriausio filmo, geriausio režisieriaus ir geriausio dramos aktoriaus (Leonardo DiCaprio) „Auksinius gaublius“.

 

Geriausia komedija arba miuziklu tapo Ridley Scotto „Marsietis“. „Auksinis gaublys“ geriausiai dramos aktorei įteiktas Brie Larson, suvaidinusiai Lenny Abrahamsono filme „Kambarys“. Geriausia komedijos arba miuziklo aktore tapo Jennifer Lawrence už vaidmenį filme „Džoja“ („Joy“, rež. David O. Russell), kuris mūsų ekranuose pasirodys nuo sausio 22 dienos. „Marsietyje“ pagrindinį vaidmenį įkūnijęs Mattas Damonas apdovanotas geriausio komedijos arba miuziklo aktoriaus „Auksiniu gaubliu“. Apdovanojimus už antro plano vaidmenis pelnė Kate Winslet („Steve Jobs“) ir Sylvesteris Stallone („Krydas. Gimęs kovoti“, ekranuose nuo šio penktadienio). „Auksinį gaublį“ už geriausią scenarijų pelnė Aaronas Sorkinas („Steve Jobs“). Geriausiu filmu užsienio kalba tapo vengrų režisieriaus László Nemeso filmas „Sauliaus sūnus“, kurį rudenį rodė „Scanorama“.

PUSLAPIS
IŠ
1003