7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Ypatinga muzikos erdvės paslaptis

Erdvinio garso festivalis „Sferos / Premjeros 2015“ LMTA Inovacijų centre

Brigita Jurkonytė
Nr. 2 (1154), 2016-01-15
Muzika
Festivalio „Sferos / Premjeros 2015“ simbolis
Festivalio „Sferos / Premjeros 2015“ simbolis

„Dauguma mano kūrinių neturi nei pradžios, nei pabaigos. Jie permanentiniai. Mano kūriniai išties ilgi, ir, kai jie atliekami tradicinėje erdvėje, pavyzdžiui, filharmonijoje, visada baiminuosi, kaip reaguos klausytojai. Kai „pagauna“, jie susikoncentruoja ir tada būna tokie sustingę kaip ropliai terariume. Laikas ir suvokimas pasikeitęs, jie klauso, niekas neišeina, nemėto drabužinės žetonų. Bet kai kūrinys parašytas neteisingai, kai jame yra kas nors klaidinga, tada blogai, žmonės išeis ir trenks durimis“ (Rytis Mažulis, 2011, iš muzikologo Jurgio Paliaukos parengto interviu). Šios kompozitoriaus Ryčio Mažulio mintys nuolat skatina suvokti, kad autoriaus kūrybos klausymuisi skatinama pasirinkti netradicinę erdvę, kurioje mikrotoniniai sąskambiai galėtų tarsi „išsiskleisti“ kaip gėlės žiedai ir tęstųsi neapčiuopiamame, begaliniame laike.

Atsižvelgiant į Mažulio muzikos rituališkumą, meditatyvumą ar net sukeliamus futuristinius įvaizdžius buvo nuspręsta antrąjį erdvinio garso festivalį „Sferos / Premjeros 2015“ (lapkričio 19–21 d.) dedikuoti būtent šio kūrėjo muzikinei laboratorijai. Kaip taikliai pasakė vienas iš festivalio organizatorių kompozitorius Ričardas Kabelis, Mažulio kūrybą dešimtmečiais lydėjusios mašinizmo ir minimalizmo metaforos tampa per siauros, jo muzikos erdvės suvokimui nebeužtenka įprastų muzikos kontekstų. Pradedant XXI a. mažuliados studijas, kompozitoriai Kabelis, Mantautas Krukauskas, Marius Čivilis, Julius Aglinskas ir kompozicijos studentas Kristupas Bubnelis stengėsi įminti ypatingą šios muzikos erdvės paslaptį.

Mažulio kūrinius „Miegas“ (1988), „Menzūros“ (1992) ir „Forma yra tuštuma“ (2000) buvo galima išgirsti visai nauju formatu, koncertuose sinergizuojant tris XXI a. elektroakustinio garso aspektus: akusmatiką, ambisoniką ir binauraliką. Ambisoninėmis priemonėmis atkuriamos kompozitoriaus garsinės struktūros skleidė muzikos spektrą nuo klausytoją apsupančio garso erdvės skliauto. Nuolat skaitmenines technologijas tyrinėjantis Krukauskas festivalio buklete (jį profesionaliai parengė jaunoji kompozitorė Viltė Žakevičiūtė ir muzikologas Linas Paulauskis) pristatė šio projekto techninę pusę: „Erdvinio garso sklaidos programinį įrankį AmbiX šiame festivalyje papildo interneto transliacijų erdviniai mikrofonai – Dimension Mic. Tai garso režisieriaus Vyčio Purono sukonstruota erdvinių mikrofonų sistema, įprastose stereo ausinėse perteikianti erdvinio garso lauko pojūtį.“ Mažulio 3D „galvos“ instaliacijoje įdėti mikrofonai internetinėje svetainėje transliuojamus kūrinius perteikė erdvinės sferos kokybe. Internautams norint atkurti panašius pojūčius, muzikinius opusus buvo privaloma klausytis su ausinėmis. LMTA Inovacijų centro komanda siekė sukurti tokį patį erdvinį skambėjimo rezultatą studijoje ir tarp žmonių, esančių prie kompiuterių ekranų. Kiekvieną vakarą kūriniai buvo atliekami tris kartus, todėl į „Sferą“ atvykti negalintys klausytojai su erdvinėmis premjeromis galėjo susipažinti jiems patogiu laiku namuose.

Festivalis buvo pradėtas kompozicija „Menzūros“ fleitai, klarnetui, smuikui, altui, violončelei ir mikrointervaliniam fortepijonui (pirmoji premjera – „Gaidos“ festivalyje, 1992 m.; atl. Šarūno Nako „Naujosios muzikos ansamblis“. Antros versijos – „Canon mensurabilis“ pirmas atlikimas taip pat įvyko „Gaidoje“, 2000 m.; skambino „Court-Circuit“ ansamblis). Šiame kūrinyje Mažulis naudojo spiralės formos garsinę medžiagą, reguliuojamą menzūriniais (6, 5, 4, 3, 2) retėjimais–tankėjimais. Įdomu, kad jaunasis kompozitorius Bubnelis, ruošdamas erdvinę šio opuso premjerą, pasitelkė polifoninį ankstyvojo Renesanso Stimmtausch principą primenančius efektus, kurie perspalvino kanono balsus. Kūrinio klausantis „Sferose“ buvo aiškiai juntamos keliais sluoksniais pasiskirsčiusios garsų bangos, kurių rezonavimas pakaitomis sustiprėdavo tai vienoje, tai kitoje studijos pusėje.

Antrą dieną nuskambėjo „Forma yra tuštuma“ dvylikai balsų, violončelei ir elektronikai (pirmasis atlikimas – „Jaunos muzikos“ festivalyje, 2006 m., atl. Latvijos radijo choro solistai, vadovas Kaspars Putniņš. Violončele griežė Arne Deforce). Bubnelis festivalio buklete rašė: „Vėduoklę primenanti kompozicija panardina klausytoją į hipnotizuojančio garso kontinuumą. Jei pasuktume šią vėduoklę aplink ašį, išryškėtų kūrinio struktūros erdvinis pagrindas (ratas). Tai leidžia teigti, kad struktūra yra užbaigtas garso erdvės fragmentas. Garsų sąrangai turi įtakos kompozitoriui ne itin būdingas serialumas. Širdies sutros tekstas kūrinyje skaidomas į skiemenis, jų savitas sonorinis koloritas primena budistų vienuolių gerklinį dainavimą ir sukuria stovinčio laiko įspūdį. Kūrinio pavadinime nusakyta tuštumos ir penkių tobulybės junginių sąveika.“ Šį kartą klausydama šios kompozicijos atsisėdau vidurinėje eilėje, kuo arčiau viršuje pakabintos kompozitoriaus 3D „galvos“ instaliacijos, norėdama pajusti vertikaliai ir horizontaliai mane persmelkiančius garsinius efektus. Vienas labiausiai įsimintinų potyrių buvo iš studijos priekio į galą „perskrieję“ vokalistų balsai, tartum vaivorykštės lanku nusidriekę man virš galvos. Už savo nugaros išgirdusi balsų skleidžiamą šnabždėjimą, susidarantį keičiantis žodžių skiemenims, net sutrikau. Pamaniau, kad koncerto metu kažkas pradėjo kalbėtis.

 

Paskutinį vakarą buvo pristatytas naujas kompozicijos „Miegas“ aštuoniems sopranams ir keturiems smuikams variantas (premjera įvyko Vilniaus menininkų rūmų raudonojoje salėje, 1988 m.; atl. Daiva Bilevičiūtė, Eglė Karaliūtė, Snieguolė Mažulienė, Rasa Viskantaitė, Artūras Šilalė ir kt.). Erdvinei premjerai instrumentų partijas įrašė kiti atlikėjai: Ieva Skorubskaitė (balsas) ir Diemantė Merkevičiūtė (smuikas). „Miegas“ parašytas pagal Stanisławo Grochowiako žodžius, į lietuvių kalbą išverstus Sigito Gedos. Šiai Mažulio kompozicijai 1988 m. buvo skirta „Tylos“ premija. Intriguoja tai, kad kompozitorius partitūroje nerašė jokių ketvirtatonių, šeštatonių ar kitų įmantrių mikrointervalų, tačiau tarp dviejų elementų dažnai naudojamas glissando sukūrė mikrotoninius sąskambius primenančius sonorinius darinius. Autorius šiuos glissando sąmoningai atskyrė progresiškai ilgėjančiomis arba trumpėjančiomis pauzėmis. Kalbant apie tylos intarpus šiame kūrinyje noriu prisiminti savo pačios asmeninę patirtį LRT „Klasikos“ radijuje, kai 2014 m. gegužės mėnesį transliuotoje „Muzikinio pastišo“ laidoje įterpiau ir „Miego“ fragmentą. Tąkart skambėjo niujorkiečio smuikininko Eriko Carlsono inicijuota interpretacija, kurioje pauzės pasiekė radikaliai ilgas trukmes, kas padėjo dar geriau išgirsti erdvėje „ištirpstančius“ garsus. Deja, radijuje tokie tylos tarpai yra negalimi, tad teko naudoti fragmentą, kuriame girdimi skirtingų sluoksnių derinimai. Festivalyje išgirdusi dar vieną naują versiją iškart pagalvojau, kad ją radijuje būtų galima leisti nuo pirmų iki paskutinių taktų – čia buvo jaučiamas poreikis sujungti visą kompoziciją į vieną formą (Mažulis festivaliui pateikė minimaliai redaguotą kūrinį. „V“ forma buvo papildyta responsoriumo principu grindžiamu fragmentu, kurio metu praplėstose pauzėse skambėjo muzikinės medžiagos atsakymai). Kita vertus, galima diskutuoti apie kompozicijos „Miegas“ atlikimą – koncepcija įtaigiau atskleidžiama kardinalia statika ar proporcingai tyla nutraukiamu judėjimu? Profesoriaus mokinė Goda Marija Gužauskaitė praėjus festivaliui pabrėžė, kad naujoji versija, kuri buvo pritaikyta ir studijos erdvei, bene sėkmingiausiai išpildė pirminę kompozicijos struktūrą. Tačiau neneigiama, kad abi pusės turi svarius argumentus.

 

Mažulio kūrybai skirtas festivalis „Sferos / Premjeros 2015“ susilaukė didžiulio jaunųjų menininkų dėmesio. Prie renginių organizavimo ir erdvinių premjerų įgyvendinimo prisidėjęs jaunasis kompozitorius Bubnelis teigė: „Stengiantis paruošti Ryčio Mažulio kompozicijų erdvines premjeras jaučiau didžiulę atsakomybę. Tai muzika, kurios suvokimui būtinas intelektualus pasiruošimas, atidi analizė. Norėčiau į tai dar giliau pažvelgti ir ateityje.“ Tikėkimės, kad ir kitą erdvinio garso festivalio sezoną išgirsime naujai reprezentuojamus Mažulio opusus!

 

 

Festivalio „Sferos / Premjeros 2015“ simbolis
Festivalio „Sferos / Premjeros 2015“ simbolis