Vietoj „Dviračio šou“ peliukų – juos tik imituojantys „Info TV“ žinių vedėjai Viktoras Jakovlevas ir Tadas Grabys. Kartais jie tikrai juokingi, bet pasiilgau tų originaliųjų. Lietuvos televizijose neliko vietos kokybiško humoro laidai, ir tai jau savaime yra diagnozė. Sklandė gandai, kad nuo spalio 16 d. peliukus priglaus LRT, bet programoje to nematyti, nors visokios kulinarinės, medicininės, emigrantinės ar stiliaus floros ir faunos LRT tikrai netrūksta. Kaip sako Mariją Antuanetę cinizmu (praeitą penktadienį „Žinių radijuje“) pralenkęs Vilniaus meras: „Skurdo priežastis – turto nebuvimas“. Perfrazuodamas šį šviesuolį liberalą galėčiau pasakyti, kad kaltas humoro nebuvimas, bet tai bus netiesa. Humoro kasdien pažeria ne tik panašūs politikai, bet ir verslininkai ar kitokie veikėjai. Ko verta kad ir pakeliui į Kauną pamatyta reklama: „Aristokratiškos sodybos nuoma“. Matėte nors vieną tikrą aristokratą iš sodybos? Sodybiniai masiškai veisiasi tik Lietuvoje ir ypač Seime, kurio tikruoju metraštininku ne vienus metus buvo „Dviračio šou“.
Peterio Bogdanovichiaus 2014 m. komedija „Kaip tapti žvaigžde Brodvėjuje“ (TV3, šįvakar, 13 d. 23.30) privers prisiminti senus gerus laikus, kai Holivude klestėjo Howardo Hawkso screwball comedy, kai komedijas kūrė Ernstas Lubitschas ir Billy Wilderis, nors prie šio projekto ištakų stovėjo visai šiuolaikiški jaunuoliai Wesas Andersonas ir Noah Baumbachas, tapę filmo prodiuseriais. Gal todėl filme susijungė jautri pasaka ir aštri satyra, išjuokianti šiuolaikinės civilizacijos egocentrizmą. Pradžia paprasta: teatro režisierius Arnoldas (Owen Wilson) praleido naktį su mergina pagal iškvietimą Iza (Imogen Poots) ir davė jai keliasdešimt tūkstančių dolerių, kad paliktų šį „verslą“. Jis neįtarė, kad po kelių dienų mergina ateis į aktorių atranką ir sužavės visus, įskaitant režisieriaus žmoną. Pridėkite įsimylėjusį Izą dramaturgą, jo neurotišką draugę psichoanalitikę, dar kelis į veiksmą įsivėlusius ir jį nuolat jaukiančius personažus (juos suvaidino Jennifer Aniston, Kathryn Hanh, Willas Forte’as, Rhysas Ifansas, Cybill Sheperd) bei tai, kad dauguma veikėjų turi pseudonimus, kuriais mėgsta pasinaudoti, ir tada kitaip suspindės originalus filmo pavadinimas „She’s Funny That Way“. Bogdanovchius patvirtina filmo pradžioje nuskambėjusią frazę, kad realybė neturi būti gero sumanymo kliūtis.
„Kaip tapti žvaigžde Brodvėjuje“ erdvė – ne tik Holivudo klasikos, bet ir nuostabių mano jaunystės filmų „Popierinis mėnulis“ (1973) ir „Paskutinis kino seansas“ (1971) pasaulis. Šie filmai atnešė Bogdanovichiui šlovę, kuria jis nesugebėjo pasinaudoti: atsisakė kurti „Kinų kvartalą“ ir „Krikštatėvį“, įsivėlė į sekso skandalus ir teismo procesus. Jis liko kine ir dabar jau laikomas legenda. Bogdanovichius – aktorius, kino kritikas ir istorikas, vienas geriausių JAV kino istorijos žinovų, knygų autorius ir filmų kūrėjas – režisūros mokėsi pas Rogerį Cormaną ir kartu su Francisu Fordu Coppola, Brianu De Palma bei Michaelu Cimino buvo vienas svarbiausių 7-ojo dešimtmečio Holivudo reformatorių. Jo filmuose pilna nuorodų į Lubitschą ir kitus klasikus, režisierius yra sakęs: „Žmonės mano, kad esu senamadiškas, nes mėgstu senus filmus. Iš tikrųjų senieji tiesiog daug geresni.“
LRT Kultūra primins vieną svarbiausių prancūzų Naujosios bangos kūrėjų Louis Malle’į (1932–1995). Jis kūrė detektyvus, komedijas, dokumentinius filmus, tragedijas, meilės dramas ir buvo vienas nenuspėjamiausių bei intelektualiausių prancūzų režisierių. Šeštadienį (14 d. 22 val.) bus proga pamatyti jo amerikietiškojo periodo filmą „Įsilaužėliai“ (1984). Tai populiarios 1958-ųjų italų komedijos – Mario Monicelli „Kaltininkai nežinomi“ („I soliti ignoti“) perdirbinys. Malle’io filmo veikėjai – San Fransisko bedarbiai ir šiaip veltėdžiai Vesleikas (Donald Sutherland), Donas (Sean Penn) ir Tartas (Wallace Shawn). Kažkodėl būtent jiems šykštuolis Garvis (Jack Warden) nusprendžia palikti pasaugoti savo lombardą, kol aplankys sergančią mamą. Bet sargams ir jų draugams kyla noras suvaidinti apiplėšimą ir susigrąžinti užstatytą gitarą. Tačiau ar nevykėliai gali ką nors organizuoti taip, kad tai pavyktų?
Perdirbiniai vis dažnesni, o Holivudo scenaristai jaučiasi nuskriausti, kartais net streikuoja ir gal todėl patys tampa filmų veikėjais. Alfredo Brookso 1999 m. komedijos „Mūza“ (LRT, 14 d. 23 val.) veikėjas Stevenas, kurį suvaidino pats režisierius, yra scenaristas. Vieną dieną jis gauna apdovanojimą, o kitą – išmetamas iš darbo. Jį apleido įkvėpimas. Draugas, kuriam sekasi geriau, pataria kreiptis į Holivude įsikūrusią Sarą. Ši dirba mūza ir moka spręsti įkvėpimo bei kūrybinės negalios problemas. Tačiau kokią kainą turės sumokėti Stevenas už tokią rafinuotą paslaugą?
Net jei ir nereikia panašių paslaugų, manau, neatsisakysite paganyti akis į Sarą, kurią suvaidino Sharon Stone, į Andie MacDowell, Jeffą Bridgesą ir save suvaidinusius Jamesą Cameroną, Martiną Scorsese bei Lorenzo Lamasą.
Jūsų – Jonas Ūbis
