Pirmą lapkričio savaitgalį (lapkričio 3–5 d.) švedų džiazo atlikėja bei multiinstrumentininkė Gunhild Carling ir Kauno bigbendo programa „Swing Out Show!“ siautulingai praskriejo tris didžiuosius Lietuvos miestus (koncertai vyko Kaune – VDU Didžiojoje salėje, Vilniuje – Kongresų rūmuose ir Klaipėdos koncertų salėje). Programa išties pateisino šou, t.y. puošnaus pasirodymo, reikšmę. Visur džiazo ir svingo muzikos karalienė atliko tą pačią programą, tačiau kiekvieną kartą vis atnaujindama detales, papildydama naujais, konkrečiai auditorijai skirtais niuansais. Kaip sakė koncertą rengusios koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius, „klausytoją norėjome nustebinti ir pradžiuginti, gausioje muzikos įvykių panoramoje padėti atrasti naują pavardę“.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Konferencijos tema „moterys fotografijoje“ rengėjai pasmerkti dvigubai teisintis. Vieniems oponentams atrodys, kad nėra reikalo išskirti moteris, nes abiejų lyčių galimybės reikštis vienodos, menininkės turi tas pačias sąlygas kurti kaip menininkai ir t.t. Kiti sakys, kad nebeverta kalbėti apie fotografiją, kad grynų medijų laikas baigėsi, o socialinius tinklus užplūdę vaizdai ją nudėvėjo. Neseniai Jurijus Dobriakovas palaidojo fotografiją Akvilės Anglickaitės algoritmų jūroje. Palaidojimų ir pabaigų būta daug, bet kažkodėl apie fotografiją teberašoma ir tebekalbama. O lyčių (ne)lygybės klausimas... vėl tapo kone pagrindine spaudos tema, net ir Lietuvoje. Abi temos man artimos. Todėl kai Ieva Meilutė-Svinkūnienė pasiūlė rengti antrosios tarptautinės konferencijos „Pirmyn: moterys fotografijoje“ („Fast Forward: Women in Photography“) programą kartu su kolegėmis iš Didžiosios Britanijos, iškart sutikau.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Po sėkmingo pasirodymo 2016 m. vasarą prestižiniame konkurse Bordo (Prancūzija), kur pelnė II premiją, styginių kvarteto „Mettis“ – Kostas Tumosa (I smuikas), Bernardas Petrauskas (II smuikas), Karolis Rudokas (altas), Rokas Vaitkevičius (violončelė) – koncertinė veikla vis labiau įsibėgėja. Vasarą apkeliavę nemažai festivalių Europoje, rudenį atlikėjai pradėjo neeiline patirtimi – aštuonių koncertų turu Kinijoje. Be to, jau šiomis dienomis jau turėtų pasirodyti ir profesionalus kolektyvo vaizdo klipas (jį filmavo „Raven house“, režisierė Eglė Rupaitė, operatorius Laurynas Lukoševičius, garso režisierius Vilius Keras). Vaizdo klipas turėtų atverti dar daugiau šio veržlaus ir kryptingai dirbančio kvarteto spalvų ir papildyti solidų veiklos įvaizdį. Apie minėtas kolektyvo aktualijas kalbamės su smuikininku Kostu Tumosa ir violončelininku Roku Vaitkevičiumi.
![]() | ![]() |
Užtenka ištarti iš pirmo žvilgsnio kiek banalų Giedriaus Jonaičio parodos pavadinimą „Mano istorijos“ ir ima skleistis kerai: autoriaus istorijos tampa to, kuris taria šiuos žodžius istorijomis. Taigi per žiūrovą, su žiūrovu ir žiūrove realizuojasi kūrinių galimybės.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Lapkričio 25 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje įvyks spektaklio „Dreamland“ premjera. Dramaturgai – Rimantas Ribačiauskas ir Kristina Savickienė, režisierius – Mantas Jančiauskas, dailininkė – Lauryna Liepaitė, kompozitorė – Agnė Matulevičiūtė, vaizdo projekcijų autorė – Aneta Bublytė, 3D animacijos autorius – Aivaras Ligeika.
![]() |
Pirmoji lietuviška šių metų „Scanoramos“ premjera – Jūratės ir Vilmos Samulionyčių „Močiute, Guten Tag!“ (Lietuva, Vokietija, 2017) neprimena populiarių televizijos filmų, kur įžymybės išsirengia į kelionę tam, kad sužinotų apie savo šaknis. Tai paverčia Samulionyčių filmą ir lengvai pažeidžiamu, ir kartu išlaisvina nuo žanro stereotipų. Filmo pabaigoje apie Samulionyčių močiutę Ellą Fink žinome pakankamai, kad suvoktume jos dramatišką likimą.
![]() | ![]() |
2017 m. rudens parodų sezonas Nacionalinėje dailės galerijoje prasidėjo multikultūrinio Vilniaus istorijos momentus ir miesto vaizdinijos kaitą pristatančiomis apžvalgomis. Didžiojoje salėje eksponuojama paroda „Académie de Vilna – Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, skirta paminėti 150-ąsias šios institucijos įkūrimo metines. Parodos kuratorė menotyrininkė Jolanta Širkaitė siūlo mums akistatą su mokyklos, žymiųjų dailininkų litvakų atsiminimuose įrašytos Académie de Vilna vardu, istorijos fragmentais, su jos pedagogų ir auklėtinių kūrybos įvairove.
Gruodį Nacionaliniame Kauno dramos teatre net dvi premjeros – „Natanas Išmintingasis“ pagal Gottholdo Ephraimo Lessingo pjesę, kurią režisuoja Gintaras Varnas, bei eksperimentinis spektaklis „4“ rusų autoriaus Viktoro Pelevino romano „Čiapajevas ir Pustota“ tekstų motyvais – inscenizacijos autorė ir režisierė Kamilė Gudmonaitė. Abu spektakliai įgyvendinami bendradarbiaujant su „Utopia“ teatru.
![]() |
Klaipėdos lėlių teatras kviečia šeimas į labai įdomų, nemokamą tarpdisciplininį projektą „Deus ex Machina“, vykdomą kartu su Balstogės lėlių teatru, Vilniaus kameriniu ir Kauno valstybiniu lėlių teatru.
Uostamiesčio žiūrovai išvys interaktyvų spektaklį „JiJis“ pagal populiarios lenkų dramaturgės Martos Guszniowskos pjesę „Ony“, 3 D nuotraukų parodą ir patys galės sukurti savo lėlę, naudodamiesi 3 D technologijomis išspausdintais elementais.
![]() |
Sėkmingai baigęs Fryderyko Chopino licėjaus Krokuvoje fortepijono klasę, tame pačiame mieste pasirinko muzikos teorijos studijas. Įgijęs diplomą 1971 m., nuo 1972 m. dirbo dabartinėje Krokuvos muzikos akademijoje, kompozitoriams ir teoretikams dėstydamas XX a. muzikos istoriją ir literatūrą. Nuo 1975-ųjų įsitraukė į savo sumanytus festivalius Stalovoje Volioje, Baranove, Sandomire, kur reikšmingai dalyvaudavo ir jo pakviesti muzikai iš Lietuvos. Nuo 1989 m. inspiruojančiai triūsė lenkų ir lietuvių muzikologų konferencijose, buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narys, Gedimino ordino kavalierius, pelnė įvairių pagarbos ir dėkingumo ženklų Lenkijoje ir kitur.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() |