Vilniaus gatvėse Karolį Norvilą galima sutikti atliekantį „Auksinio žmogaus“ vaidmenį, tačiau jis atpažįstamas ir teatro scenoje. Neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) baigęs aktorius vaidina spektakliuose „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT) ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021), „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis, OKT ir LMTA, 2021) ir „SoDra, Mon Amour“ (rež. Gildas Aleksa, „Teatronas“, 2021). Šiuo metu ruošia vaidmenį Jokūbo Brazio režisuojamame spektaklyje „Žuvėdra“ pagal Antono Čechovo pjesę.

Savo kūrybinio kelio pradžioje aktorius Džiugas Grinys jau dirba su įvairiais Lietuvos teatrais ir režisieriais. Sukūrė vaidmenis spektakliuose „Miego brolis“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2020), „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT) ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021), „Miražas“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija, 2020), „Julija“ (rež. Kirilas Glušajevas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2020) ir kt.

Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) baigęs aktorius Saulius Ambrozaitis sukūrė vaidmenis spektakliuose „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT) ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021) ir „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis, OKT ir LMTA, 2021). Šiuo metu repetuoja Nauberto Jasinsko režisuojamame spektaklyje „Pelikanas“ pagal Augusto Strindbergo pjesę. Taip pat filmuojasi kine.

1. Prieštaringus jausmus sukėlęs slovėnų režisieriaus Tomi Janežičiaus spektaklio „Dėdė Vania“ Vilniaus mažajame teatre kūrybos procesas, kurio dalimi teko būti. Tai spektaklis, neabejotinai turėjęs potencialo tapti išskirtiniu kūriniu Lietuvos teatro kontekste. Šiaip ar taip, jis dosnus netikėtų vaidmenų, iš kurių visų pirma išskirčiau Ilonos Kvietkutės Sonią.

2021-ieji mūsų Viešpaties metai, lapkričio 7-oji, 16 val., Naujoji Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) salė. Per keletą apsilankymų spėjau priprasti prie keistai pasišiaušusio, į visas pasaulio šalis vilnijančio rusvo fojė kilimo. Mano pėdos prisideda prie jo pašiaušimo – kas kartą unikalaus, priklausančio nuo tą vakarą teatre susirinksiančių žiūrovų. Keletą kartų bandžiau „selfintis“ gražiomis linijomis lūžtančių medinių sienų fone – nelabai pavyko... Užtat dievinu naujuosius LNDT moterų tualetus – dėl jaukios šviesos ir išmanių vandens, muilo, oro dozatorių. Puikus naujasis senasis teatras, kuris po dalinės rekonstrukcijos prisijaukino žiūrovus kosminiu greičiu – žinoma, visų pirma dėl sėkmingų premjerų.

Šešerius metus kartu mokėmės, kaip suprasti teatrą, šiemet tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ kartu keliavome, žiūrėjome, diskutavome ir dėliojome Lietuvos teatro vitrinos programą. Dažną vakarą prasilenkiame spektakliuose, tačiau vis labiau norisi ne tik trumpai apibendrinti pamatytų spektaklių įspūdžius, ne tik perskaityti viena kitos mintis kultūrinėje spaudoje, bet ir diskutuoti, pasidalinti tuo, kas lieka už recenzijų formato, uždaruose pokalbiuose ar mintyse. Taip gimė idėja keistis laiškais, nes paraštėse kartais slypi svarbių ir įdomių dalykų. Šiai dialogo formos serijai pavadinimą „Iš mūsų vaidybų“ skolinamės iš Balio Sruogos, ne tik dėl skambesio, bet ir dėl Sruogos rašymo stiliui būdingos saviironijos bei rašytojo siekio teatrą matyti ne vien iš teatro pusės.

Daugelį metų režisierius Oskaras Koršunovas ir jo OKT / Vilniaus miesto teatras garsėjo repertuaro kredo: statyti klasiką kaip šiuolaikinę dramaturgiją, o šiuolaikinę dramaturgiją – kaip klasiką. Naujasis šio teatro spektaklis – Williamo Shakespeare’o „Otelas“, sukurtas bendradarbiaujant su Klaipėdos dramos teatro festivaliu „TheATRIUM“, – mėgina šią tradiciją tęsti. Tačiau šiandien tai jau, regis, iššūkis.

Elzė Gudavičiūtė – aktorė, pedagogė, menų daktarė. Sukūrė vaidmenis Gintaro Varno, Oskaro Koršunovo, Jono Jurašo, Jono Vaitkaus, Vido Bareikio ir kitų režisierių spektakliuose pagrindinėse Lietuvos teatrų scenose. Apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už vaidmenis spektakliuose „Apsivalymas“ (rež. Jurašas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2011) ir „Išvarymas“ (rež. Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2011) bei „Sidabrine gerve“ už vaidmenį filme „Miegančių drugelių tvirtovė“ (rež. Algimantas Puipa, 2011).

Aktorius Lukas Malinauskas save išbando keliose srityse – teatre, kine ir muzikoje. Pažintį su teatru pradėjęs dar vaikystėje, sukūrė vaidmenis spektakliuose „Jelizaveta Bam“ (rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir OKT, 2015) „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ (rež. Jonas Tertelis, LNDT, 2016), „Apvalytieji“ (rež. Koršunovas, OKT, 2016), „Vestuvės“ (rež. Koršunovas, OKT, 2016), „Eglė žalčių karalienė“ (rež. Koršunovas, OKT, 2016). 2020 m. už Felikso vaidmenį spektaklyje „Liučė čiuožia“ (rež. Koršunovas, OKT, 2019) apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Aktorė Gailė Butvilaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Sulėtintai“ (rež. Anna Smolar, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2019), „Liučė čiuožia“ (rež. Oskaras Koršunovas, OKT, 2019), „Nežinoma žemė. Šalčia“ (rež. Jonas Tertelis, LNDT, 2018), nuo 2017-ųjų vaidina „Išvaryme“ (rež. Koršunovas, LNDT).