Stebint per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sukurtus ir festivaliuose pristatomus dokumentinio teatro spektaklius neretai kyla meno, suvokiamo kaip ilgai ir nuosekliai tobulinamų įgūdžių bei idėjų dermė, ilgesys. Kai kurie silpnesni dokumentinio teatro pavyzdžiai labiau primena socialiai atsakingus projektus nei meno kūrinius. Tarkim, kartais dėl juose dalyvaujančių neprofesionalių aktorių susidaro estetinio ribotumo ar mėgėjiškumo įspūdis. Ne veltui vienas iš šios krypties Europos teatro kūrėjų Milo Rau savo darbuose kartu su politiškai aktualiomis problemomis apmąsto ir paties teatro raiškos galimybes, įtraukdamas meno ir jo istorijos žinias bei kontekstą.

Kompozitorius Dominykas Digimas sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Match 3“ (choreografė Vilma Pitrinaitė, „Be kompanijos“, 2023), „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“ (choreografės Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė, „Be kompanijos“, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Gintaras Varnas, Jaunimo teatras, 2021), „Laisvė“ (rež. Dainius Gavenonis, VšĮ „Darbininkai“ ir Oskaro Koršunovo teatras, 2021) ir kt. Jo kūryboje svarbi partnerystė su režisiere Kamile Gudmonaite ir scenografe Barbora Šulniūte, kartu jie sukūrė šiuolaikinę operą „Ledynai“ (Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020) ir spektaklį „Medėja“ (Freiburgo teatras, Vokietija, 2022).

Režisierė Greta Štiormer sukūrė spektaklį „L. yra. S.“ (Vilniaus mažasis teatras, 2023), „TikTok“ operą „Planeta Deluxe“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir „Operomanija“, 2022), audiovizualinį performansą „Atšilimas“ (su Jūra Elena Šedyte ir Aiste Marija Stankevičiūte, 2021), audiovizualinį spektaklį „Pan Opticum: Collection of Curiosities“ (su  Auste Urbanavičiūte ir Saule Gerikaite, 2020, LMTA Balkono teatras), spektaklį „Karalius Lyras“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir „Meno fortas“, 2019), taip pat prisidėjo prie muzikinio performanso „Sporto grupė“ (idėja: Gabrielė Labanauskaitė, režisūrinė koncepcija: Gailė Griciūtė ir Viktorija Damerell, „Operomanija“, 2022) kūrimo.

Karolina Matačinaitė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės prisijungė 2014 m., baigusi M.K. Čiurlionio menų mokyklą. 2015 m. pelnė „Metų baleto vilties“ apdovanojimą. Baleto solistė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Spragtukas“, „Bajaderė“, „Don Kichotas“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Infra“ (choreografas Wayne’as McGregoras, 2022) ir kt.

Tradicinis tampantis „LNOBT Open“ festivalis Valdovų rūmų kieme buvo atidarytas Josepho Haydno oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera. Likus kelioms valandoms iki spektaklio – įdomus pasivaikščiojimas su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) choro artiste ir gide Inga Bagaliūniene, prasidėjęs prie Vilniaus rotušės, kur 1809 m. Vilniaus universiteto profesoriaus Josepho Franko ir jo žmonos, talentingos dainininkės, Christine’s Gerhardi pastangomis oratoriją atliko to meto vilniečiai muzikantai. (Beje, Franko statomose operose buvo naudojami baleto intarpai – Niccolò Antonio Zingarelli „Romeo ir Džuljetoje“ juos statė baletmeisteris Dziwoni.)

Marine Pontarlier, prieš dvejus metus baigusi Europos baleto mokyklą Amsterdame, prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupės, šoka ir kordebalete, ir antraplanius bei pagrindinius vaidmenis. Pasirodė tokiuose spektakliuose kaip „Romeo ir Džuljeta“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, 2016), „Don Kichotas“, „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Infra“ (choreografas Wayne’as McGregoras, 2022) ir kituose. Sukūrė pagrindinius vaidmenis vaikiškuose spektakliuose „Snieguolė ir septyni nykštukai“ bei „Čipolinas“.

Ispanų kilmės baleto šokėjas Imanolis Sastre’as Martinas, baigęs Europos baleto mokyklą Amsterdame, trečius metus šoka Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Pasirodydavęs įvairių spektaklių kordebalete, praėjusį sezoną debiutavo Espados vaidmeniu balete „Don Kichotas“. Taip pat „Kūrybiniame impulse“ pristatė savo sukurtą choreografiją: 2022 m. – eskizą „Sielos“, o 2023 m. – „Sinergija“.

Besidomintiems Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) šokėjų trupe svarbiu ir džiugiu įvykiu tampa buvusio baleto trupės meno vadovo Krzysztofo Pastoro sumanyta iniciatyva „Kūrybinis impulsas“, šiais metais surengtas vienuoliktą kartą. Jis tapo erdve pasireikšti pradedantiems choreografams, kurių idėjos atspindi ne tik šiandienos Lietuvos baletą, bet ir jo ateitį.

Baleto šokėja Darija Seliukaitė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė 2018 m., baigusi Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą. Kaip kordebaleto šokėja dalyvauja spektakliuose „Don Kichotas“, „Bajaderė“, „Spragtukas“ ir kt. Sukūrė pagrindinį Klaros vaidmenį balete vaikams „Užburtos akys“ (choreografė Edita Stundytė, 2022).

Iš Japonijos kilusi baleto šokėja Haruka Ohno jau daugiau nei dešimt metų šoka Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Išsilavinimą įgijusi Niigatos baleto mokykloje Japonijoje ir „Escola de Dança do Conservatório Nacional“ Portugalijoje, 2011 m. ji prisijungė prie LNOBT baleto trupės ir sukūrė daugelį pagrindinių vaidmenų repertuaro spektakliuose.