Emilija Šumacherytė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė 2018 m., baigusi mokslus Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, Loretos Bartusevičiūtės-Noreikienės vadovaujamoje klasėje. Sukūrė vaidmenis baletuose „Don Kichotas“, „Bajederė“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Pachita“ ir kt. Su balerina kalbėjomės prieš baleto „Arlekino milijonai“ premjerą.

„Arlekino milijonai“ – naujausia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės premjera, kurios pirmieji spektakliai vyko kovo 24–25 ir 29–31 dienomis. Daugelyje pasaulio šalių žinomas Aleksejus Ratmanskis – choreografas archeologas, pagarsėjęs ne tik originaliais spektakliais, bet ir dėmesiu baleto istorijai. Jis LNOBT trupei ir žiūrovams padovanojo smagų reginį, nukeliantį į spalvingą ir lengvabūdišką fin de siècle epochą, kai grožio, meno ir pramogų pasaulyje buvo bandoma slėptis nuo artėjančių XX a. pradžios politinių ir socialinių negandų.

Balerina Nora Straukaitė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė pernai, tačiau jau pelnė šių metų Baleto vilties apdovanojimą. Vieną svarbiausių savo vaidmenų atliko M.K. Čiurlionio menų mokykloje, Anželikos Cholinos kurtame spektaklyje „Jūra“. Pradėjusi šokti LNOBT trupėje Straukaitė sukūrė vaidmenis klasikinio baleto spektakliuose „Spragtukas“, „Pelenė“, „Don Kichotas“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020) ir kt. Šiuo metu balerina ruošiasi dviem premjeroms – „Arlekino milijonai“ (LNOBT) ir „Dezdemona“ (choreografė Cholina).

Danielis Dolanas – britų kilmės baleto šokėjas, baigęs Hammondo menų mokyklą Didžiojoje Britanijoje, nuo 2009 m. mokėsi Maskvos Didžiojo teatro baleto akademijoje. Baigęs mokslus, šoko didžiuosiuose Rusijos teatruose, taip pat gastroliavo Atėnuose bei Niujorke. Nuo 2013 m. prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės, kurioje šoka iki šiol. Sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Spragtukas“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Romeo ir Džuljeta“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, 2016), „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis, 2017), „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018) ir daugelyje kitų. Su LNOBT trupe gastroliavo Lenkijoje ir Italijoje.

Teatro dailininkė Ugnė Tamuliūnaitė sukūrė scenografiją ir kostiumus tokiems dramos, operos ir baleto teatro spektakliams kaip „Sala, kurios nėra“ (rež. Aleksandras Špilevojus, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras (JMDT), 2022), „Titas“ (rež. Gildas Aleksa, „Teatronas“, 2022), „Šv. Speigas“ (rež. Špilevojus, JMDT, 2022), „Koriolanas“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB), 2021), „Miražas“ (rež. Markevičius, MMLAB, 2020), „Tarnaitė ponia“ (rež. Gediminas Šeduikis, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), 2020), „Piaf“ (choreografas Mauro Bigonzetti, LNOBT, 2017) ir kt.

Baleto spektaklių rodymas rečiau, bet serijomis, vis labiau pasiteisina – per ilgesnį laiką jų labiau pasiilgstama, baleto trupė turi daugiau laiko repeticijoms, o jų metu pasiekta atlikimo ir vaidybos kokybė nenueina perniek, nes intensyvaus darbo vaisiai turi progų būti matomi vienas paskui kitą rodomuose spektakliuose. Be to, pagrindinių veikėjų galeriją paprastai papildo nauji solistai. Adolphe’o Adamo balete „Korsaras“, kurį pastatė buvęs prancūzų baleto étoile Manuelis Legris, taip pat galima buvo pasidžiaugti keliais naujais įdomiais vaidmenimis, atskleidžiančiais jaunųjų baleto artistų ir solistų sugebėjimus ir siekį tobulėti.

Živilė Baikštytė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vedančioji solistė, 2013 m. baigusi baleto šokėjos karjerą; nuo 2011-ųjų dirba trupės repetitore. 1991 m., po mokslų Vilniaus baleto mokykloje, prisijungė prie LNOBT trupės. Sukūrė daugybę pagrindinių vaidmenų klasikiniuose ir šiuolaikiniuose baletuose – Frančeską „Žydrajame Dunojuje“, Džuljetą „Romeo ir Džuljetoje“, Silfidę „Silfidėje“, Aurorą „Miegančiojoje gražuolėje“, Karmen „Carmen“, Boną Sforcą „Barboroje Radvilaitėje“ ir daugelį kitų. Su trupe gastroliavo Belgijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Kuria choreografines miniatiūras „Kūrybiniam impulsui“, o 2019 m. sukūrė vienaveiksmį baletą „Pradžioje nebuvo nieko“.

Viena yra pasižiūrėti į vandenyno gelmes ekrane ir visai kas kita – jose (bent metaforiškai) pabūti. Filmuojantys povandeninį gyvenimą turi pasinerti ten, kur niekada neišdrįsime, tingėsime, nerasime laiko ar pinigų atsidurti. Nes reikia daug treniruotis, specialios įrangos ir nuotykių dvasios, kad taip imtum ir iškeistum sau įprastą slėgį ir orą į beorę būtį po milžiniška vandens mase. Todėl nufilmuota gelmė yra mums vienintelė pasiekiama gelmė, ir ji turi įtikinti realumu, turi vilioti, įsukti vaizduotę.

Gruodžio 17 d. ir taip gausų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuarą vaikams papildė choreografės Editos Stundytės baletas „Užburtos akys“, prisidedantis prie kitų nedidelio formato vaikiškų spektaklių. Šiame kūrinyje pakeri ne akys, o scenos šone nedidelio orkestro atliekama Wolfgango Amadeus Mozarto muzika. Į ją norisi pasinerti visu kūnu ir juslėmis – muzika užliūliuoja ir mažuosius, ir suaugusius žiūrovus, tačiau tik tuo neapsiribojama.

Marija Kastorina – vedančioji Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistė, prie trupės prisijungusi 2017 metais. Nuo 2006 m. mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, o 2010 m. įstojo į A.J. Vaganovos Rusijos baleto akademiją ir mokslus baigė ten. Buvo priimta į Sankt Peterburgo Leonido Jakobsono valstybinį akademinį baleto teatrą, bet po metų papildė LNOBT trupę. Lietuvoje sukūrė vaidmenis spektakliuose „Spragtukas“, „Bajaderė“, „Don Kichotas“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020) ir kt. 2018 m. už balete „Spragtukas“ sukurtą Mari vaidmenį paskelbta Metų baleto viltimi.