Šiaurės Lietuvoje – muzikinė Velykų savaitė

Kasmetis Velykų simbolis Šiaurės Lietuvoje, tiksliau, Šiauliuose ir apylinkėse, – festivalis „Resurrexit“. Šiemet jis klausytojus į koncertų sales ir bažnyčias pakvietė jau keturiasdešimt antrą kartą. Organizatoriai parengė stiprią programą – nuo baroko iki šiuolaikinio skambesio iššūkių. Taip pat vis ryškesnė tampa festivalio edukacinė linija. Sakralinės muzikos tyrinėtojai, muzikologai, pedagogai ir mėgėjai jau ketvirtą kartą renkasi į mokslinę konferenciją „Religinė muzika: menas, mokslas, praktika“. O tie, kuriems aktualios komunikacijos, autorių teisių ir kultūros regionuose temos, kviečiami dalyvauti gyvose diskusijose arba stebėti jų transliacijas internetu.

Festivalio atidarymo koncerte, vykusiame antrąją šv. Velykų dieną, balandžio 21-ąją, Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, turėjome galimybę išgirsti išties spalvingą ir iškilmingą programą, atliekamą gausaus būrio profesionalių muzikantų: žinomos senosios muzikos atlikėjos, ansamblio „Canto Fiorito“ direktorės, mecosoprano Renatos Dubinskaitės, Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas dr. Linas Balandis), Klaipėdos kamerinio choro „Aukuras“ (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis), Klaipėdos kamerinio orkestro (meno vadovas Mindaugas Bačkus). Kolektyvus vedė platūs estų dirigento Raulo Talmaro mostai. Šaunu, kad atidarymo koncerto programą parengė maestro Talmaras – buvęs Estijos chorų asociacijos prezidentas. Šiuo metu jis yra mišraus choro K.O.O.R. ir Talino universiteto Baltijos kino, medijų ir menų mokyklos mišraus choro dirigentas. Per 35-erius metus Talmaras dirigavo daugeliui įvairių chorų Taline, Helsinkyje, Pernu ir kitur, yra apdovanotas 5-ojo laipsnio Baltosios žvaigždės ordinu. Šiuo metu eina Europos chorų asociacijos viceprezidento pareigas.

Koncertą pradėjo XVIII a. italų kompozitoriaus Nicola Porporos „Salve Regina“ styginiams ir mecosopranui. Šešių lakoniškų dalių kompozicija labai paveiki savo begaline ramybe ir lyg transcendentine, perregima šviesa apipintais barokui būdingais melizmais. Sužavėjo Renatos Dubinskaitės skoninga ir elegantiška interpretacija, tiesiog puikiai išdainuoti ornamentiniai garsų niuansai bei nedeklaratyviai atskleistos barokinei muzikai būdingos retorinės figūros. Viskas skambėjo tarsi be pastangų, it natūraliai iš žmogaus sklindantį garsą perduodant klausytojui. Didelis pagyrimas už atrastą gerą dinaminį balansą su orkestru. Bravo stygininkams, kurie be dirigento pademonstravo ypatingą vokalistės pajautimą ir labai jautriai pasirinko dinamikos lygį.

Festivalio organizatorius ir dalyvis – Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ – visuose savo projektuose puoselėja vieną ryškų elementą. Tai lietuviškos šiuolaikinės muzikos sklaida ir premjeros. Ne išimtis ir šis festivalio atidarymo koncertas, kuriame pirmą kartą skambėjo Kristinos Vasiliauskaitės „Giesmė šv. Juozapui“ mišriam chorui ir kameriniam orkestrui, pagal nežinomo autoriaus tekstą. Apie autorės kūrybą teigiama, kad jai būdinga faktūros skaidrumas, diatoniškos dermės, romantiško emocionalumo persmelkta melodika. Vasiliauskaitės kūriniai populiarūs net už Atlanto – gyvuoja JAV chorų repertuare, leidžiami tenykščių leidyklų. Buvo smalsu išgirsti naują kompozitorės opusą, ir dar atliekamą tokio galingo jungtinio kolektyvo – dviejų chorų ir kamerinio orkestro.

„Giesmė šv. Juozapui“ prasidėjo daug žadančiu veržlumu, pagaviu motyvu. Vis dėlto teigčiau, kad formos autorė iki galo neatrakino, nes viskas sukosi tarsi aplink tą patį. Choro partija raiški, parašyta meistriškai, tačiau styginių akompanimente pasitaikė akustinių „skylių“, neištobulintų balsovados sprendimų, kilo ir klausimas, kodėl gana trumpam kūriniui buvo pasitelktas toks gausus būrys atlikėjų. Manyčiau, atsisakius vieno choro ir pakoregavus orkestruotę, kūrinys taptų patraukliu muzikiniu akcentu bet kokiame kontekste.   

Koncerto pabaigoje sužibėjo tikras sakralinės muzikos perlas – Arvo Pärto „Berlyno mišios“ („Berliner Messe“). Gražu, kad žymiausio estų kompozitoriaus jubiliejiniais metais (šiemet Pärtui sukanka 90) festivalis ėmėsi iniciatyvos atlikti šį monumentalų jo opusą. Koncerte skambėjo 1997 m. versija mišriam chorui ir styginių orkestrui. Kūrinys jau yra tapęs chrestomatinis ir analizuotas daugybės tyrėjų, pristatytas įvairiuose festivaliuose bei koncertuose. Opusas reikalauja ypatingo tikslumo ir, sakyčiau, tam tikros būsenos norint visavertiškai perteikti Pärto muziką, kuri sklinda įkrauta ypatingo sakralumo, tikėjimo ir to unikalaus nepaprasto paprastumo.

Mano nuomone, „Resurrexit“ atidarymo scenoje pasirodžiusiems kolektyvams tai pavyko pasiekti, ypač sužavėjo maestro Talmaro susikaupimas ir gebėjimas sugriebti gausų būrį atlikėjų į vieną kumštį. Tai padaryti nėra lengva, ypač tada, kai partitūra yra skaidri kaip krištolas ir kiekviena mažytė klaida girdima akivaizdžiai. „Polifonijos“ ir „Aukuro“ choristai buvo puikiai pasirengę, gerai skambėjo jų minkštas, tačiau tuo pat metu sukauptas garso formavimas, buvo juntamas jautrumas dinamikai, vienas kito girdėjimas ir labai geras intonavimas. Lygiai taip pat giriu Klaipėdos kamerinio orkestro muzikantus, ypač pirmų ir antrų smuikų grupių darnumą: atrodė, kad štrichai atliekami vieno žmogaus. Tikslumas, skoningas tembro pateikimas būdingas visam orkestrui, vis dėlto iš kontrabosų kartais norėjosi tikslesnės intonacijos, sinchroniškumo, štrichų galantiškumo. Bet tai tik maži niuansai, kurie įspūdžio nesugadino.

Po tokio iš esmės puikaus kūrinio atlikimo visada lieka pasididžiavimo jausmas, kad Lietuvoje tikrai turime labai perspektyvių muzikantų, gebančių laviruoti tarp įvairių stilių bei žanrų, ir jie net ne visi iš sostinės! Šaunuoliai!

Dirigentas Talmaras užsimojo ir pasigirdo bisas – Georgo Friedricho Händelio „Aleliuja“ iš oratorijos „Mesijas“. Lyg ir nuspėjama, turint omeny, kad susirinkome antrą Velykų dieną, lyg būtų ir banalu.. Bet labai paveiku! Po koncerto išėjau šypsodamasi.

Didysis festivalio atidarymo koncertas uždavė puikų toną visam didžiuliam festivaliui, kurio net dvylika koncertų balandžio 16–27 dienomis vyko Šiauliuose, Šeduvoje ir Pakruojyje, o jo programoje – renginiai nuo „Šiaulių skambančių bažnyčių“, kur kviečiami pasirodyti mėgėjų chorai, iki žymiausių Lietuvos ir užsienio atlikėjų, profesionalių kolektyvų, tokių kaip Lietuvos kamerinis orkestras, valstybinis choras „Vilnius“, Šv. Kristupo kvintetas, viešnios iš Prancūzijos vargonininkė Sophie-Véronique Caucheffer-Choplin, aktorė Pauline Choplin, tarptautinis Baroko operos kūrėjų kolektyvas „Lieto Fine“ ir daugelis kitų.

Festivaliui „Resurrexit“ (meno vadovas Linas Balandis, projekto vadovė Vita Butvilienė, „Polifonijos“ vadovė Nijolė Saimininkienė, veiklų koordinatorė Julija Kot-Kazymirko ir kt.) norisi palinkėti ir toliau skleisti pačias geriausias muzikinės kultūros tradicijas Šiaurės Lietuvoje, padėkoti už sulig kiekvienais metais kylančią kokybės kartelę ir dar sykį išreikšti pagarbą atlikėjams, kurie taip meistriškai pasirodė tiek atlikdami baroką, tiek tokią skirtingą šiuolaikinę muziką. Lauksime siurprizų keturiasdešimt trečiajame festivalyje!