Kinas

Prie Lietuvos ir Lenkijos sienos tęsiasi pabėgėlių drama, kuri, be abejo, sulauks – gal ir ne Lietuvoje – jai skirtų filmų. Apie ją Gdynėje, atsiimdama Lenkijos vaidybinių filmų festivalio „Platininius liūtus“ už viso gyvenimo kūrybą, pasisakė Agnieszka Holland: „Mano filmai kalbėjo apie panieką ir neapykantą, apie žmones dalijančius režimus, apie politikus, kurie žaidžia baime ir manipuliuoja visuomenės nuomone, apie korumpuotą žiniasklaidą.

Vitalij Binevič

Nauji filmai – „Laisvasis Gajus“

„Aš čia atėjau kramtyti gumos ir spardyti subinių... ir man jau pasibaigė guma“, – įžengęs į banką sako pagrindinis filmo „Jie gyvi“ („They Live“, 1988) herojus Nada. Filme, kurį filosofas Slavojus Žižekas pavadino užmirštu kairiojo Holivudo šedevru, pasakojama apie slapta tikrovę užvaldžiusius ateivius, kurių tikrąją formą įmanoma pamatyti tik per specialius tamsintus akinius. Be abejo, toks banalus naratyvas kūriniui slapta padeda perteikti kapitalizmo ir vartotojiškumo kritiką.

Santa Lingevičiūtė

Lietuvių premjeros Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje

Neretai nutinka taip, jog žiūrint jaunosios kartos filmus, kad ir trumpametražius, galima sutrikti ir išvis nieko nesuprasti, mat sukišama labai daug (kad ir gražių) idėjų, bet galutinis rezultatas atrodo išsikvėpęs. Tokiu atveju kino kritikams belieka skaldyti malkas.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kai televizoriaus ekrane matau politikų ir politikių, ministrų ir ministrių veidus, kai klausausi jų negyvos, plastmasinės kalbos, jų primityvių argumentų, apima bejėgiškumo jausmas ir neviltis. Jei prieš trisdešimt metų kas būtų pasakęs, kad lietuviai nuoširdžiai pamils komunistę aukštosios partinės mokyklos dėstytoją, būčiau pasukiojęs prie smilkinio pirštą. Dabar taip pat nuoširdžiai mylimi nacionalistai, homofobai ar tiesiog apgailėtini fašistėliai.

Prasideda „Lokys, liūtas ir šakelė“

Spalio 5–10 d. Lietuvos kino teatruose – speciali programa-festivalis „Lokys, liūtas ir šakelė“. Bus parodyti naujausi filmai iš pernykščių ir šių metų didžiausių kino festivalių: Kanų, Venecijos, Berlinalės. „Kad žiūrovams nereikėtų blaškytis po repertuarą, atrinkome vienuolika filmų iš pagrindinių pasaulio kino festivalių. Daugumą filmų bus galima pamatyti anksčiau, nei filmų premjeros įvyks jų sukūrimo šalyse“, – sako programos sudarytoja Giedrė Krikščiūnaitė, daugiau nei dešimt metų Lietuvoje rodanti festivalinius filmus ir vadovaujanti platinimo kompanijai „A-One Films Baltic“.

Živilė Pipinytė

46-ojo Lenkijos vaidybinių filmų festivalio Gdynėje laureatai

Važiuodama į Gdynę žinojau, kad 46-asis Lenkijos vaidybinių filmų festivalis liudys kartų kaitą, – net šeši pilnametražiai debiutai ir trys antrieji filmai atrinkti į pagrindinį festivalio konkursą. Buvo smalsu, kaip jauni režisieriai suvokia dabarties problemas, bet, prisipažinsiu, nesitikėjau, kad lenkų kūrėjai festivalyje taip atvirai pademonstruos nesirengiantys taikstytis su valdančiųjų siekiu skaldyti tautą.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Roy’aus Anderssono filmas „Apie begalybę“ („LRT Plius“, šįvakar, spalio 1 d. 21.30) – dar vienas režisieriaus bandymas suvokti, kas yra žmogus, jo kasdienybė, vienatvė ir neviltis. Keista, bet pandemijos patirtis, regis, sustiprina Anderssono mintį, kad tik suvokę būties trapumą sugebame įvertinti tai, ką turime. Priešingai nei dauguma kino moralistų, režisierius nepamokslauja, neaiškina, kaip reikia gyventi.

1931–1932 m. avangardo menininkų Stefano ir Franciszkos Themersonų kurtas filmas „Europa“ ilgai laikytas dingusiu. Neseniai jis atrastas Vokietijos Bundesarchiv, Federaliniame archyve. Filmo premjera su naujai įrašytu garsu numatoma spalio 5 d. Londono kino festivalyje. Tai vadinama vienu didžiausių pastarųjų metų kino atradimų.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Šuolis“

Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“ (Lietuva, Latvija, 2020) prasideda Šaltojo karo kronikos epizodais. Jie taikliai apibūdina situaciją, į kurią pateko JAV prezidentas Richardas Nixonas, kai atgal į SSRS buvo sugrąžintas prieglobsčio paprašęs lietuvis jūreivis. Bet iš tikrųjų filmas prasideda dramatiškais prisiminimais. Nors praėjo pusšimtis metų, Simas Kudirka gerai prisimena tą šaltą 1970-ųjų lapkričio dieną, kai jis peršoko iš laivo „Tarybų Lietuva“ denio į JAV pakrančių apsaugos katerį „Vigilant“.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Barry Selas buvo keleivinių lėktuvų lakūnas, dirbęs ir CŽV, ir Medeljino narkotikų karteliui. Kontrabanda vežiodamas narkotikus ir būdamas slaptasis informatorius, jis užsidirbo milijonus ir sumaniai pasinaudojo 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių JAV politikos balaganu. Sealo istoriją Limanas pagardina žiupsneliu nostalgijos – VHS poetika persmelkia filmą, jo ritmas įtraukiantis, bet asmenybei vietos nelieka. Nors, kita vertus, ar Cruise’as ją suvaidintų?