Kinas

Linas Mikuta apie filmą „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“

Pernai buvo minimas lietuvių išeivijos skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) gimimo šimtmetis – organizuojami įvairūs renginiai bei parodos, rengiami tekstai. Kai kurie iš jų dar tebevyksta – pavyzdžiui, iki kovo 27 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia menininko sukakčiai skirta paroda „Veidai ir dvasios“. Kone paskutinis visų jubiliejaus renginių tvarkaraštyje – dokumentinis filmas „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“. Jo premjera kovo 26-ąją įvyks Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“.

Pawełas Łozińskis apie „Balkoninį filmą“

Tarp geriausių šiųmečio „Kino pavasario“ juostų – Paweło Łozińskio „Balkoninis filmas“ („Film balkonowy“, 2021). Kaip ir dauguma režisieriaus filmų, tai ir filosofinė parabolė, ir bandymas atsakyti į svarbius klausimus, ir įsimintini žmonių portretai. Łozińskis tiesiai neklausia, kas yra žmogus, kas yra meilė, kokia gyvenimo prasmė. Tačiau jo klausimai skatina pašnekovus formuluoti atsakymus. Pirmiausia, žinoma, sau. Pateikiame režisieriaus pokalbių su Tadeuszu Sobolewskiu („Gazeta Wyborcza“) ir Paulina Dudek (weekend.gazeta.pl) fragmentus.

Pokalbis su režisieriumi Vitalijumi Manskiu

Uolūs currenttime.tv žiūrovai pastaruoju metu turėjo ne vieną progą prisiminti garsaus rusų dokumentininko Vitalijaus Manskio filmus, tarp jų ir „Putino liudininkus“ („Svideteli Putina“, 2018). Šiame filme rodoma pirmoji Vladimiro Putino rinkimų kampanija, jo artimas ratas, Boriso Jelcino šeima. 2014 m. Manskis persikėlė gyventi į Rygą. Dabar Manskis jaučiasi atsakingas už tai, kokioje situacijoje atsidūrė Rusija. Apie tai ir „Gazeta Wyborcza“ pasirodęs pokalbis su Maciejumi Grzenkowicziumi. Pateikiame jo fragmentą.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Islandų filmai turi daug gerbėjų. Spėju, kad vienus žavi Islandijos peizažai, kitus – paprastų žmonių, staiga atsidūrusių gyvenimo kryžkelėje, likimai. Pastariesiems turėtų patikti Grímuro Hákonarsono filmas „Pieno karas“ (LRT Plius, 31 d. 21.33), nors filme rodomi peizažai taip pat yra įstabūs.

Gediminas Kukta

Trumpos kino recenzijos

Būkim teisingi. Tai, ką su Betmenu nuveikė Christopheris Nolanas, buvo išties revoliucinga, o vėliau buvo tik bandymai tą pakartoti ar savaip pratęsti. Turiu omeny – dabar dauguma režisierių, kurie imasi istorijų apie superherojus, nori, kad šie būtų ne šiaip komiksiniai kovotojai už gėrį (pasiilgau Timo Burtono Betmeno), bet dar ir išgyventų gilias psichologines dramas, o pasaulis, kuriame jie veiktų, būtų toks tamsus ir žiaurus, kad tėvams vestis vaikus į tokius filmus taptų nebeįmanoma, jei nenori sužaloti jų psichikos.

Dominykas Niaura

Nauji filmai – „Williams metodas“

Kai norisi artimiau pažinti sportininkų pasaulio užkulisius, o dokumentika netenkina, biografinės sporto dramos gali pasiūlyti kūrybišką žvilgsnį į žvaigždžių gyvenimą. Bene ryškiausias toks praeitų metų filmas – kritikų pripažintas ir šešiems „Oskarams“ (tarp jų ir geriausiam filmui) nominuotas „Williams metodas“ („King Richard“, JAV, 2021). Tai biografinė drama apie amerikiečių Williamsų šeimyną, kurioje užaugo dvi teniso čempionės: buvusi pirma pasaulio raketė Venus Williams (Saniyya Sidney) ir šešis kartus pasaulio reitinge pirmavusi Serena Williams (Demi Singleton).

Wojciechas Smarzowskis apie filmą „Vestuvės“

„Kino pavasaris“ rodo naują Wojciecho Smarzowskio filmą „Vestuvės“ („Wesele“, 2021). Kaip ir dauguma režisieriaus kūrinių, ir šis Lenkijoje sukėlė dešiniųjų radikalų pasipiktinimą. 2004-aisiais Smarzowskis įžengė į lenkų kiną taip pat su filmu „Vestuvės“. Šio filmo pavadinimas buvo nuoroda į kelias lenkų kartas formavusią Stanisławo Wyspiańskio dramą. Jame režisierius analizavo politinės ir socialinės transformacijos poveikį lenkų visuomenei.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Pasiilgusiems Paulo Thomo Andersono – ne tik kinuose rodoma „Saldymedžio pica“, bet ir 2017-ais pasirodęs jo „Nematomas siūlas“ (LRT Plius, 24 d. 21.33). Jis nukels į 6-ojo dešimtmečio Angliją. Filmo herojus Reinoldsas Vudkokas (Daniel Day-Lewis) yra garsus drabužių dizaineris. Jo mados namus valdo sesuo Sirilė (Lesley Manville). Čia viskas paklūsta Reinoldso gyvenimo ir kūrybos ritmui.

Pasirodė naujas „Kino“ numeris

2022 m. vasario 24-oji pakeitė ne tik Didžiosios istorijos naratyvo kursą, bet ir kiekvieno mūsų mažąsias istorijas. Stebint vaizdus iš kovojančios Ukrainos, neapleidžia jausmas, kad galiausiai žmogiškumas, meilė ne tik kitam žmogui, bet ir gyvūnui nugalės. Beribis humanizmas ir bandymas gyventi toliau karo fone ryškus mūsų viršelį puošiančiame kadre iš filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“.

„7md“ rekomenduoja „Kino pavasario“ filmus

Šiųmetis „Kino pavasaris“ žada daug lietuviškų premjerų, vertingą retrospektyvą ir kelias dešimtis pasaulyje atgarsį sukėlusių filmų. Matyt, neatsitiktinai pandemijos pabaigoje, kai pradedama pavargti nuo gausių serialų, festivalio dėmesio sulaukė daugiau dokumentinių filmų. Siūlome nepražiopsoti tų, kurie iš naujo apibrėžia kino ribas ir galimybes.