Kinas
Kai norisi artimiau pažinti sportininkų pasaulio užkulisius, o dokumentika netenkina, biografinės sporto dramos gali pasiūlyti kūrybišką žvilgsnį į žvaigždžių gyvenimą. Bene ryškiausias toks praeitų metų filmas – kritikų pripažintas ir šešiems „Oskarams“ (tarp jų ir geriausiam filmui) nominuotas „Williams metodas“ („King Richard“, JAV, 2021). Tai biografinė drama apie amerikiečių Williamsų šeimyną, kurioje užaugo dvi teniso čempionės: buvusi pirma pasaulio raketė Venus Williams (Saniyya Sidney) ir šešis kartus pasaulio reitinge pirmavusi Serena Williams (Demi Singleton).
Girdėjusiems tenisininkių Williams pavardę šis filmas jokios mįslės nepasiūlys, nes jau žinome, kad Venus ir Serena tapo vienomis iškiliausių mūsų laikų sportininkių. Užtat filmo kūrėjai žadina smalsumą, atskleisdami nematomą istorijos pusę: ką reiškia juodaodžių darbininkų klasės mergaitėms žengti į baltųjų vidurinės ar aukštesniosios klasės teritoriją. Filmas veikiau skirtas visai šeima, tačiau įtampa vis tiek konstruojama: tarp pasitikėjimo savimi ir nusivylimo, gatvių atšiaurumo ir sporto oazės, baltaodžių ir juodaodžių. Rasių tema čia viena svarbiausių – juodaodžiai savo kelyje susiduria su papildomomis kliūtimis, kurių nepažįsta žmonės, turintys baltaodžių privilegijų.
Vis dėlto „Williams metodas“ – ne apie Venus ir Sereną, o apie jomis besąlygiškai tikintį tėvą Richardą (Will Smith). Jis nuo pat jų vaikystės Venus ir Serenai turėjo karjeros planą. Galų gale šis planas virsta realybe, o filmo herojus tampa kone genijumi, orakulu ar pusdieviu. Gali būti, kad sesės, dalyvavusios filmo kūrybiniame procese kaip prodiuserės, taip norėjo pagerbti 81-uosius metus einantį tėvą. Aišku, svarbus ir Willo Smitho vaidmuo – jis, pasakodamas savo sėkmės istoriją, užsiminė pats turėjęs planą, kaip tapti kino žvaigžde. Gal tai ir skamba kaip istorijos iš svajonių fabriko, vis dėlto tiesa ta, kad tiek Williamsų šeima, tiek Willas Smithas savo nuopelnų pasiekė sunkiu darbu.
Ne viena žymi sporto, o kartu ir popkultūros žvaigždė (Michealas Jacksonas, Tigeris Woodsas, Stevie Wonderis) yra pripažinusi, kad tėvo figūra gyvenime labai svarbi. Tokie tėvai griežtai spaudžia vaikus siekti aukštumų, kai kuriais atvejais nevengia ir smurto artimoje aplinkoje. Richardas Williamsas šiek tiek primena tokį modelį: jis principingas, skandalingas, kitų akyse atrodo keistuolis. Tačiau dukros Richardo nelaiko blogu pavyzdžiu. Nors jis ir koncentruojasi į atžalų gerovę, nenori atimti iš dukterų vaikystės, spausti iki perdegimo. Richardas neabejoja Venus ir Serenos talentu – tai jų bilietas ištrūkti iš gatvės gyvenimo, kur egzistuoja tik vienas žingsnis iki nusikalstamumo, narkotikų ir kitų pavojų, o to savo vaikams nelinki niekas.
„Oskarui“ už vaidmenį šiame filme nominuotas Willas Smithas labiausiai pažįstamas iš lengvų komedijų. Pirmiausia į galvą šauna „Vyrai juodais drabužiais“ („Men in Black“, 1997), „Pašėlę vyrukai“ („Bad Boys“, 1995) ir serialas „Šviežias Bel-Air princas“ („The Fresh Prince of Bel-Air“, 1990–1996). Tačiau retas žino, kad aktorius yra sukūręs ir visai kitokių vaidmenų, pavyzdžiui, filmuose „Ieškantys laimės“ („The Pursuit of Happyness“, 2006) ir „Septynios sielos“ („Seven Pounds“, 2008). Reikia pripažinti, kad Smitho pasirodymas „Williams metode“ patenka į pastarąją, aukšto pilotažo, kategoriją, nes ekrane Richardas Williamsas pasirodo kaip tikras, komplikuotas žmogus, kurį įdomu stebėti.
Sporto dramos dažnai būna pernelyg nuspėjamos: iš karto aišku, kad paskutinis bandymas išplėšti pergalę žaidimo minutėms einant į pabaigą bus rezultatyvus ir pasakojimas baigsis triumfu. „Williams metode“ yra tokio pobūdžio paprastų sprendimų, bet kartu filmas nenuobodus, o svarbiausia, sugeba sujaudinti ir priverčia pamėgti pagrindinius veikėjus. Aišku, kaip dažnai nutinka tokiuose filmuose, daug dėmesio skiriama kalboms apie teisingas vertybes, kas kai kuriuos žiūrovus gali atstumti, nors tai ir daroma skoningai. Tačiau pagarba kitam, net savo konkurentui, kuklumas, žmogiškumas ir supratingumas – tai savybės, peržengiančios sporto ribas. „Williams metodo“ istorija apie dviejų seserų kilimą į pačias sporto aukštumas neįtikėtina, bet ši sėkmės istorija patraukia ir tuo, kad rodo atkaklumo, drąsos, disciplinos pavyzdį ir skatina mus pačius (pa)svajoti.
