Kinas

Jorė Janavičiūtė

Pokalbis su Ukrainos kino dienų kuratore Anna Burdina

Anna Burdina – kultūros vadybininkė, prodiuserė, komunikacijos specialistė, dirbusi Odesos, Kyjivo kino festivaliuose, tarptautiniame šiuolaikinio meno festivalyje „Gogolfest“, organizavusi daugybę kultūrinių renginių (festivalių, koncertų, parodų) Ukrainoje su Amerikos ir Ispanijos ambasadomis, Prancūzų institutu ir kt. Šiuo metu ji apsistojusi Vilniuje ir dirba su Ukrainos kinui skirtais edukaciniais bei meno projektais.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Gilles’is Caronas išgarsėjo fotoreportažais iš Šešių dienų karo. Jis fotografavo revoliucingąją 1968-ųjų Paryžiaus gegužę, karą Vietname ir būdamas trisdešimties 1970-aisiais žuvo Kambodžoje. Caronas bendradarbiavo su kino ir fotografijos legenda Raymond’u Depardonu, jo nuotraukose įamžintos Alaino Resnais, François Truffaut, Jeano-Luco Godard’o ir daugelio kitų filmavimo akimirkos. Fotografo Carono karjera truko gal tik šešerius metus, bet jis iki šiol lieka vienu svarbiausių savo epochos liudininkų.

Dominykas Niaura

Nauji filmai – „Viskas iškart ir visur“

Žiūrovų ir kritikų išliaupsintas filmas „Viskas iškart ir visur“ („Everything Everywhere All at Once“, JAV, 2022) turi taiklų pavadinimą. Tikėtis iš filmo reikėtų daugmaž visko. Galima pamanyti, kad sulaukėme naujojo „Parazito“ („Parasite“, Pietų Korėja, 2019), tačiau šis filmas negalėtų pretenduoti į „Oskarą“ geriausio užsienio filmo kategorijoje. Nors dauguma aktorių azijiečiai ir vartojamos mandarinų bei kantono kinų kalbos, tai JAV studijos „A24“ darbas.

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Charlotte apie Jane“

Kino mėgėjams Charlotte Gainsbourg pristatinėti nereikia. Žymių aktorės Jane Birkin ir muzikanto Serge’o Gainsbourgo šeimoje gimusi aktorė ir dainininkė seniai išlindo iš tėvų šešėlio ir užsitarnavo vardą kaip savarankiška menininkė. Dabar dokumentiniu filmu „Charlotte apie Jane“ („Charlotte par Jane“, Prancūzija, Japonija, D. Britanija, 2021), skirtu savo motinai, Gainsbourg debiutuoja ir kaip režisierė.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kinas jautriai reaguoja į visuomenės permainas, kartais užčiuopia jas tada, kai dar niekas nemato. Pokyčius išreiškia žmonės ir jų likimai. Todėl biografiniai filmai populiarūs, nors pastaruoju metu jų kūrėjai pradėjo atvirai lygiuotis į „žmones“, atsiranda vis daugiau pasakojimų apie šiuolaikinius kankinius. Šie atvirai pasakoja apie savo ligas, intymius nušvitimus, susijusius su nuosavu kūnu, ir kitokius stebuklingus atsitikimus. Stojo Umberto Eco išpranašauti naujieji viduramžiai ir, matyt, tam mėgavimuisi savo žaizdomis nebepasipriešinsi. Todėl siūlau prisiminti kelių pasakojimų herojus, kuriuos stebėdami gal nepasijusite „neviernais tamošiais“.

Pieras Paolo Pasolini apie savo filmus

Gegužės 12 d. „Skalvijoje“ prasidės italų kūrėjo Piero Paolo Pasolini (1922–1975) filmų retrospektyva. Pirmoji, išsamesnė Pasolini filmų retrospektyva Lietuvoje buvo surengta šio tūkstantmečio pradžioje, nors ir iki tol pasirodydavo ir filmų (dažnai nelegaliai), ir tekstų apie jį.

Vitalij Binevič

Nauji filmai – „Vikingas“

Filmui pasibaigus ir salėje užsidegus šviesoms, pasigirdo nepatenkintas žiūrov(i)ų murmesys. Neigiamą reakciją jau žadėjo trys šešėliai, išsliūkinę iš tamsios kino salės filmui dar nepasibaigus, tačiau mane vis tiek šokiravo išgirsti negailestingi nuosprendžiai: nesąmonė, nieko nesupratau, nuteikia kažkaip liūdnai... Pažiūrėjus vieną įdomiausių kino reginių per pastarąjį laikotarpį – Roberto Eggerso „Vikingą“ („The Northman“, JAV, 2022), širdyje išlieka tam tikra nuoskauda. Kodėl filmas jiems nepatiko?

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Paklausta, apie ką jos filmas „Velniop šį darbą“ (TV3, 7 d. 21.30), Vera Kričevskaja atsakė: „Tai šalies raida per pastaruosius dvylika metų, kuriuos mes visi išgyvenome, ir asmeniška merginos, kuri vijosi savo svajonę, istorija. Nataša Sindejeva ir televizijos kanalas „Dožd“ yra instrumentas, kurio padedama bandau papasakoti apie tuos dvylika metų gana plačiai auditorijai. Apie tai, kaip galima pragyventi gyvenimą. Apie tai, kaip galima viską prarasti, bet įgyti daugiau. Abejoju, ar dabar Nataša norėtų grįžti į išeities tašką...“

Dominykas Niaura

Nauji serialai – „Paskutinės Ptolemėjaus Grėjaus dienos“

Ką darytum, jei tau senatvėje pasiūlytų savaitei susigrąžinti aštrų protą, bet už tai turėtum paaukoti likusią senatvę? Tokį klausimą kelia prieš porą mėnesių „Apple TV+“ platformoje pasirodęs draminis Walterio Mosley serialas „Paskutinės Ptolemėjaus Grėjaus dienos“ („The Last Days of Ptolemy Grey“, JAV, 2022) pagal jo to paties pavadinimo romaną. Šešių serijų mini serialas patraukia dėmesį tuo, kad pagrindinį vaidmenį atlieka žavusis Samuelis L. Jacksonas. Tačiau čia jis įkūnija ne iš Quentino Tarantino, M. Nighto Shyamalano ar fantastinių filmų atpažįstamą tipažą, o 91 metų senolį Ptolemėjų Grėjų, sergantį demencija.

Agnė Mackė

Nauji filmai – „Prarastas miestas“

Brolių Adamo ir Aarono Nee filme „Prarastas miestas“ („The Lost City“, JAV, 2022) rašytoja Loreta Seidž (Sandra Bullock) liovėsi rašyti protingas knygas ir persimetė prie abejotinos vertės nuotykių-meilės romanų kepimo, nes juos perka. Ypač kai knygos viršelyje puikuojasi personažą Dešą įkūnijantis Alanas Kaprisonas (Channing Tatum). Modelis Alanas simpatizuoja Loretai, tačiau bėda ta, kad ji yra proto gumbas (angliškai pavardė „Sage“ reiškia „išminčius“), o Alanas – bukas kaip bato aulas, taigi Loreta ne tik jo nepastebi, bet dar ir niekina.