Krėsle prie televizoriaus
Audrey Diwan filmas „Įvykis“ (LRT Plius, kovo 9 d. 22.03) nukelia į 1963-iųjų Prancūziją, kur seksualinis švietimas neegzistuoja, papročių revoliucija dar toli, garsioji kontraceptinė piliulė pasirodys vaistinėse tik po ketverių metų, o už abortą galima atsidurti kalėjime. Tik po aštuonerių metų pasirodys „Manifestas 343“, kurį pasirašė ir garsios moterys – Simone de Beauvoir, Catherine Deneuve, Françoise Sagan, Agnes Varda, prisipažindamos, kad darėsi abortą. Ir tik po dvylikos metų ministrė Simone Veil pagaliau legalizuos nėštumo nutraukimą.
Nauji filmai – „Skruzdėliukas ir Vapsva. Kvantomanija“
Paskutinė „Skruzdėliuko“ trilogijos dalis pradeda penktąją „Marvel“ kino visatos fazę ir, daugelio kritikų nuomone, tai daro itin prastai. „Skruzdėliukas ir Vapsva. Kvantomanija“ („Ant-Man and the Wasp: Quantumania“. rež. Peyton Reed, JAV, 2023) yra tik antras „supuvęs“ (48 proc. įvertinimas „Rotten Tomatoes“) visos „Marvel“, įskaitant ir serialus, visatos kūrinys nuo 2008 metų. Asmeniškai buvau skeptiškai nusiteikusi jau 2015 m., kai didžiuosiuose ekranuose pasirodė pirmasis „Skruzdėliuko“ („Ant-Man“) filmas, keldama klausimą, ar šis superherojus apskritai reikalingas ir koks bus jo vaidmuo kituose projektuose.
Apie Baltijos šalių kino institucijų veiklą
Lenkijos mokslų akademijos Meno instituto leidinyje „Kwartalnik filmowy“ (nr. 120) išspausdintas Lodzės universiteto kinotyrininko Ilyos Tsibetso straipsnis „Kino institucijos kaip atminties institucijos – Lietuvos, Latvijos ir Estijos pavyzdys“ (Instytucje filmowe jako instytucje pamięci – przykład Litwy, Łotwa i Estonii). Jame autorius trumpai pateikia Lietuvos, Latvijos ir Estijos kinematografijų kelią iki europietiškų kino institucijų atsiradimo, aprašo Baltijos šalių kino institucijų veiklą, analizuoja skirtingus normatyvinius dokumentus bei šių institucijų inicijuotas programas.
Nauji filmai – „Poetas“
Sudėtingą pokario laikotarpį nagrinėjantis Vytauto V. Landsbergio ir Giedriaus Tamoševičiaus filmas „Poetas“ (Lietuva, 2022) po sėkmės tarptautiniame Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ Valstybės atkūrimo dieną pristatytas ir Lietuvos kino teatruose. Pasirinkę problemiškiausią Kosto Kubilinsko, su kurio poezija užaugo ne viena karta, gyvenimo fragmentą kūrėjai stengiasi dekonstruoti niūrų šešėlį, krintantį ant poeto biografijos, vedžiodami žiūrovus asmeninės istorijos vingiais.
Krėsle prie televizoriaus
Atsiprašymas – svarbus kasdienybės ritualas, tad iškart atsiprašau, kad praėjusią savaitę pražiopsojau Diane Perelsztejn dokumentinį filmą „Popierinė brigada“. Pasiteisindamas galiu pasakyti, kad LRT jį rodė keistu laiku – šio antradienio pusiaudienį, bet kartais filmus kartoja. Laikas ir vėl nepatogus – LRT, 26 d. 01 val., bet geriau vėliau negu niekad. Kuo filmas svarbus? Jis pasakoja apie Vilniaus gete 1942 m. įkurtą „popierinę brigadą“. Inteligentai, poetai ir kiti rašytojai, tarp jų Abraomas Suckeveris ir Šmerkė Kačerginskis, iš sandėlio, kuriame turėjo rūšiuoti nacių pagrobtas žydų vertybes, slapta išnešdavo knygas, rankraščius, artefaktus ir slėpė juos įvairiose vietose.
Trumpa Pietų Korėjos TV ir kino sėkmės istorijų apžvalga
Jubiliejinėje 50-ojoje „Emmy“ apdovanojimų ceremonijoje viena garsiausių vadinamosios Korėjos bangos (terminas, skirtas Pietų Korėjos kultūros paplitimui pasaulyje įvardyti) prodiuserių Mie Kyung-Lee, atsiimdama apdovanojimą už nuopelnus, padėkos kalboje sakė: „Šiandien esu laiminga ir didžiuojuosi būdama korėjietė, o korėjiečių sėkmės istorija tik įrodo, kad tapti globalios kultūros dalimi gali visi. Prieš 25 metus mažai kas pasaulyje pažinojo korėjiečių kultūrą, dabar ji – pasaulinės kultūros dalis.“
Nauji serialai – „Kopenhagos kaubojus“
Danija – šalis, į platųjį pasaulį išleidusi ne vieną skandalingą, išskirtinio braižo kino režisierių. Tarp jų – avangardinio kino manifesto „Dogma 95“ paskelbėjas Thomas Vinterbergas, jo bendraautoris Larsas von Trieras ir stilingo žiaurumo meistras Nicolas Windingas Refnas, neseniai sukūręs šešių serijų mistinę kelionę po Kopenhagos kriminalinį pasaulį „Kopenhagos kaubojus“ („Copenhagen Cowboy“, Danija, 2022–2023) žiūrimiausiai pasaulyje namų kino platformai „Netflix“. Serialo pasakojimas klajoja pasakų, viduramžių mitų paraštėse, kartais nuklystama į siaubo istorijos žanrą.
Krėsle prie televizoriaus
Davidas Mametas yra sakęs, kad scenaristas kiekvienoje teksto atkarpoje turi sugebėti atsakyti į tris magiškus klausimus apie savo herojų: 1. ko jis nori?, 2. ką yra pasirengęs padaryti?, 3. kodėl dabar? Tuos tris klausimus dažnai prisimenu išgirdęs lietuvių politikus, tarkime, per Seimo posėdžius ar LRT „Dienos temoje“. Atsakymus pasiliksiu sau, nors melo, infantilizmo, marazmo ar tiesiog senatvinės demencijos lygis kartais ir atima žadą.
Martinas McDonagh ir Brendanas Gleesonas apie „Salos vaiduoklius“
Praėjusių metų Venecijos kino festivalyje „Salos vaiduokliams“ („The Banshees of Inisherin“, Airija, D. Britanija, JAV, 2022) buvo plojama 13 minučių. Ilgiausiai ir garsiausiai visame festivalyje. Ketvirtasis Martino McDonagh filmas apie iširusią dviejų bičiulių draugystę jau pelnė ne vieną apdovanojimą, kritikų liaupses ir devynias „Oskarų“ nominacijas. Režisierius laikomas vienu įdomiausių šiuolaikinio kino balsų.
Nauji filmai – „Salos vaiduokliai“
Martino McDonagh „Salos vaiduoklių“ („The Banshees of Inisherin“, Airija, D. Britanija, JAV, 2022) išeities taškas yra dviejų Iniširo salos gyventojų Padraiko (Colin Farrell) ir Kolmo (Brendan Gleeson) draugystės pabaiga vieną 1923-iųjų balandžio popietę. Veiksmas prasideda, kai pusamžis Kolmas atsisako kartu su Padraiku kaimo aludėje išgerti alaus. Tai jų kasdienis ritualas, tad visi aplink nusprendžia, kad draugai susipyko. Bet Padraikas nesupranta, kas atsitiko. Pabandęs iškvosti draugą jis sužino, kad Kolmui tapo nebeįdomus, kad bendravimas su juo – tiesiog laiko gaišimas. Pamažu Padraikas neteks visų trijų gyvenimo atramų – Kolmo draugystės, sesers Šioban (Kerry Condon), kuri gaus darbą žemyne, ir lyg šuniukas prie jo prisirišusios asilės Dženės.