Kinas

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Banginis“

Režisierius Darrenas Aronofsky mėgsta analizuoti žmogaus priklausomybes – jos aistros, skausmo ir ekstazės apimtus filmų herojus veda į savidestrukciją. Po penkerių metų pertraukos pristatytas „Banginis“ („The Whale“, JAV, 2022) puikiai atitinka režisieriaus kanoną. Tai kamerinis filmas, sukurtas pagal Samuelio D. Hunterio pjesę. Nors pats autorius ją transformavo ir į scenarijų, nesunku pajusti teatrališką filmo prigimtį – veiksmas beveik nevyksta už mažyčio buto sienų, kadre pasirodančių veikėjų skaičius sumažintas vos iki šešių, o didžiausias svoris siekiant atsiskleisti jų tarpusavio ryšiams ir laikomoms nuoskaudoms tenka dialogams.

Ieva Šukytė

73-iojo Berlyno kino festivalio nugalėtojai

Berlyno kino festivalis šiemet pirmą kartą grįžo visu pajėgumu po 2020 m. prasidėjusios pandemijos. Kelerius metus virtualioje erdvėje vykusi Europos kino mugė kino profesionalus vėl pasitiko „Gropius Bau“ ir „Marriott“ viešbučio erdvėse. Nors pateikta festivalio statistika liudija apie žmonių sugrįžimą į kino sales, Berlinalės programa jau ne vienus metus akivaizdžiai nusileidžia Kanų ir Venecijos kino festivaliams.

Gina Kimantaitė

Pokalbis su Vilma Levickaite

Kovo mėnesį jubiliejinį 60-ąjį gimtadienį sutinkantis seniausias Vilniuje tebeveikiantis kino teatras – „Skalvijos“ kino centras – ruošiasi svarbiai šventei. Apie kino teatro reikšmingus etapus bei jo ateitį kalbamės su „Skalvijos“ direktore Vilma Levickaite.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Audrey Diwan filmas „Įvykis“ (LRT Plius, kovo 9 d. 22.03) nukelia į 1963-iųjų Prancūziją, kur seksualinis švietimas neegzistuoja, papročių revoliucija dar toli, garsioji kontraceptinė piliulė pasirodys vaistinėse tik po ketverių metų, o už abortą galima atsidurti kalėjime. Tik po aštuonerių metų pasirodys „Manifestas 343“, kurį pasirašė ir garsios moterys – Simone de Beauvoir, Catherine Deneuve, Françoise Sagan, Agnes Varda, prisipažindamos, kad darėsi abortą. Ir tik po dvylikos metų ministrė Simone Veil pagaliau legalizuos nėštumo nutraukimą.

Augustė Nalivaikė

Nauji filmai – „Skruzdėliukas ir Vapsva. Kvantomanija“

Paskutinė „Skruzdėliuko“ trilogijos dalis pradeda penktąją „Marvel“ kino visatos fazę ir, daugelio kritikų nuomone, tai daro itin prastai. „Skruzdėliukas ir Vapsva. Kvantomanija“ („Ant-Man and the Wasp: Quantumania“. rež. Peyton Reed, JAV, 2023) yra tik antras „supuvęs“ (48 proc. įvertinimas „Rotten Tomatoes“) visos „Marvel“, įskaitant ir serialus, visatos kūrinys nuo 2008 metų. Asmeniškai buvau skeptiškai nusiteikusi jau 2015 m., kai didžiuosiuose ekranuose pasirodė pirmasis „Skruzdėliuko“ („Ant-Man“) filmas, keldama klausimą, ar šis superherojus apskritai reikalingas ir koks bus jo vaidmuo kituose projektuose.

Apie Baltijos šalių kino institucijų veiklą

Lenkijos mokslų akademijos Meno instituto leidinyje „Kwartalnik filmowy“ (nr. 120) išspausdintas Lodzės universiteto kinotyrininko Ilyos Tsibetso straipsnis „Kino institucijos kaip atminties institucijos – Lietuvos, Latvijos ir Estijos pavyzdys“ (Instytucje filmowe jako instytucje pamięci – przykład Litwy, Łotwa i Estonii). Jame autorius trumpai pateikia Lietuvos, Latvijos ir Estijos kinematografijų kelią iki europietiškų kino institucijų atsiradimo, aprašo Baltijos šalių kino institucijų veiklą, analizuoja skirtingus normatyvinius dokumentus bei šių institucijų inicijuotas programas.

Greta Vilnelė

Nauji filmai – „Poetas“

Sudėtingą pokario laikotarpį nagrinėjantis Vytauto V. Landsbergio ir Giedriaus Tamoševičiaus filmas „Poetas“ (Lietuva, 2022) po sėkmės tarptautiniame Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ Valstybės atkūrimo dieną pristatytas ir Lietuvos kino teatruose. Pasirinkę problemiškiausią Kosto Kubilinsko, su kurio poezija užaugo ne viena karta, gyvenimo fragmentą kūrėjai stengiasi dekonstruoti niūrų šešėlį, krintantį ant poeto biografijos, vedžiodami žiūrovus asmeninės istorijos vingiais.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Atsiprašymas – svarbus kasdienybės ritualas, tad iškart atsiprašau, kad praėjusią savaitę pražiopsojau Diane Perelsztejn dokumentinį filmą „Popierinė brigada“. Pasiteisindamas galiu pasakyti, kad LRT jį rodė keistu laiku – šio antradienio pusiaudienį, bet kartais filmus kartoja. Laikas ir vėl nepatogus – LRT, 26 d. 01 val., bet geriau vėliau negu niekad. Kuo filmas svarbus? Jis pasakoja apie Vilniaus gete 1942 m. įkurtą „popierinę brigadą“. Inteligentai, poetai ir kiti rašytojai, tarp jų Abraomas Suckeveris ir Šmerkė Kačerginskis, iš sandėlio, kuriame turėjo rūšiuoti nacių pagrobtas žydų vertybes, slapta išnešdavo knygas, rankraščius, artefaktus ir slėpė juos įvairiose vietose.

Ieva Rasimaitė

Trumpa Pietų Korėjos TV ir kino sėkmės istorijų apžvalga

Jubiliejinėje 50-ojoje „Emmy“ apdovanojimų ceremonijoje viena garsiausių vadinamosios Korėjos bangos (terminas, skirtas Pietų Korėjos kultūros paplitimui pasaulyje įvardyti) prodiuserių Mie Kyung-Lee, atsiimdama apdovanojimą už nuopelnus, padėkos kalboje sakė: „Šiandien esu laiminga ir didžiuojuosi būdama korėjietė, o korėjiečių sėkmės istorija tik įrodo, kad tapti globalios kultūros dalimi gali visi. Prieš 25 metus mažai kas pasaulyje pažinojo korėjiečių kultūrą, dabar ji – pasaulinės kultūros dalis.“

Greta Vilnelė

Nauji serialai – „Kopenhagos kaubojus“

Danija – šalis, į platųjį pasaulį išleidusi ne vieną skandalingą, išskirtinio braižo kino režisierių. Tarp jų – avangardinio kino manifesto „Dogma 95“ paskelbėjas Thomas Vinterbergas, jo bendraautoris Larsas von Trieras ir stilingo žiaurumo meistras Nicolas Windingas Refnas, neseniai sukūręs šešių serijų mistinę kelionę po Kopenhagos kriminalinį pasaulį „Kopenhagos kaubojus“ („Copenhagen Cowboy“, Danija, 2022–2023) žiūrimiausiai pasaulyje namų kino platformai „Netflix“. Serialo pasakojimas klajoja pasakų, viduramžių mitų paraštėse, kartais nuklystama į siaubo istorijos žanrą.