Kinas
Elena Jasiūnaitė
Prisikėlę iš mirusiųjų
Nauji filmai – „Beetlejuice Beetlejuice“
Prieš 36 metus režisierius Timas Burtonas sukūrė savo antrąjį vaidybinį filmą „Vabalų sultys“ (1988). Pasakojimas apie Dytzų šeimą, jų naujai įsigyto namo palėpėje gyvenančią vaiduoklių porą ir save bioegzorcistu vadinantį demoną, pasiryžusį bet kokia kaina prisikelti iš mirusiųjų, jau yra tapęs kino istorijos dalimi. Kartu tai dokumentas, ženklinantis ilgos ir visiems atpažįstamos kūrybinės Burtono kelionės pradžią. Jame išryškėjo režisieriaus susikurta, ekspresionizmo įkvėpta vizualinė tapatybė, gebėjimas balansuoti tarp komedijos ir siaubo fantazijos, čia vietą rado keistuoliai personažai, nepritampantys prie šio pasaulio, ir atsiskleidė pagrindinės temos, kurių svarbiausia, žinoma, yra pati mirtis – Burtono pasaulyje ji ne atskiria, bet sujungia.
Jonas Ūbis
Jei kažko nematai
Krėsle prie televizoriaus
Jei esate įpratę susitapatinti su pagrindiniu filmo veikėju, žiūrėti Martino Scorsese’s „Volstryto vilką“ (TV3, 14 d. 22 val.) bus nepatogu. Leonardo DiCaprio šįkart vaidina ne šiaip iš kitų režisieriaus filmų pažįstamą sociopatą, bet cinišką ir charizmatišką nusikaltėlį. Susitapatinti su juo pernelyg rizikinga. Tačiau banali istorija apie sukčiaus iškilimą ir žlugimą įtraukia nuo pat pirmų „Volstryto vilko“ kadrų, parodijuojančių garsius reklaminius finansinių bendrovių klipus. Juos už kadro komentuoja pats filmo herojus. Jis realus, nes filmas sukurtas pagal Jordano Belforto autobiografinę knygą. Beje, pats Belfortas filmo pabaigoje taip pat pasirodys ekrane – Naujojoje Zelandijoje jis pristatys susirinkusiesiems DiCaprio personažą.
Artėja ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“
Valentino Vaalos ir Teuvo Tulio kino duetas
Jau devintą kartą Vilniuje vyksiantis Europos šalių kino forumo „Scanorama“ satelitinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ grįžta į „Skalvijos“ kino centrą rugsėjo 12–15 dienomis. Festivalio programoje bus rodomi įvairių šalių kūrėjų darbai, pabrėžiantys emigracijos vaidmenį formuojant pasaulio kiną. Tradiciškai žiūrovai galės mėgautis retai rodomais filmais, lydimais gyvos muzikos.
Vitalij Binevič
Meistrystės nuobodulys
Nauji filmai – „Svetimas: Romulas“
Ar yra gerų filmų su moterimis? Taip kartą retoriškai paklausė mano draugas, bandydamas apginti seksistinę mintį, kad moterys negali tapti gero filmo pagrindinėmis herojėmis. Nedvejojęs nė akimirkos, iš karto pateikiau į galvą šovusį atsakymą: 1979 m. režisieriaus Ridley Scotto sukurtas filmas „Svetimas“ („Alien“). Nesiskaito, tai genialus kūrinys – teatsakė mano draugas.
Monstrai ir queer kinas
Kviečia „Kreivės“
Rugsėjo 13–16 d. vyks queer kino festivalis „Kreivės“. Jis žada kelias konkursines trumpo metražo filmų programas, Laimos Stasiulionytės fotografijų parodą, tradicinį poezijos vakarą ir vakarėlį. Šių metų teminę „Monstrų“ retrospektyvą sudarė Justinas Šuliokas ir Ilona Vitkauskaitė. Monstrai kine (ir ne tik) visuomet simbolizavo priešpriešą normalumui ir savaime suprantamiems dalykams. Išreiškė tai, kas išstumta į pasąmonę, kas laikoma tabu. Monstras – tai kitas, tai, kas oponuoja socialinėms normoms, tradiciniams lyčių vaidmenims, įkūnija įvairiausio plauko deviacijas, kolektyvines ir individualias baimes. Tam tikra prasme LGBTQ+ žmonės visuomet buvo suvokiami kaip monstrai ir tebėra įvairiausių baimių šaltinis – sugriausime tradicines vertybes, šeimas ir visos valstybės gerovę, dėl to pasaulis degs pragaro liepsnose!
Jonas Ūbis
Pabaisų sezonas
Krėsle prie televizoriaus
Su vasara sunku atsisveikinti, bet gyvenimo ritmas pradeda keistis. Vakare jau anksti temsta ir pamažu supranti, kad teks susitaikyti su kalendoriumi. Nežinau, ar televizorius gali palengvinti tą susitaikymą – greičiau atvirkščiai, bet Abbaso Kiarostami (1940–2016) kūryba gali padėti susitaikyti ir su tirpstančiu laiku. 1987 m. pasirodęs jo filmas „Kur draugo namai?“ (LRT Plius, 7 d. 21 val.) – vienas garsiausių Irano Naujosios bangos filmų. Tai jautrus ir gilus filmas, kupinas grožio ir įtampos. Jo išeities taškas paprastas: aštuonerių metų Ahmedas atsitiktinai paėmė Mohamado sąsiuvinį ir turi jį grąžinti, nes klasės draugas gali būti išmestas iš mokyklos. Ahmedas ilgai klaidžioja ieškodamas draugo namų.
Vitalij Binevič
Siaubo iteracija
Nauji filmai – „MaXXXine“
Prieš metus, artėjant siaubo kino fanų mėgstamiausiai šventei, internete paplito nauja Helovino kostiumo idėja. Merginos apsirengdavo raudonomis, kraujo spalvos suknelėmis ir pasiėmusios didelį kirvį garsiai šaukdavo: „Aš nesusitaikysiu su gyvenimu, kurio nesu verta!“ (angl. I will not accept a life I don't deserve!). Toks internetinis fenomenas akivaizdžiai liudijo apie režisieriaus Ti Westo filmo „Perlė“ („Pearl“, 2022) sėkmę – iš jo šis tipažas kaip tik ir buvo paimtas. Nors milijoną tekainavęs filmas kino teatruose surinko dešimt milijonų dolerių, galima drąsiai teigti, kad jis patenkino ištikimų režisieriaus fanų norus, taip pat atkreipė naujų žiūrov(i)ų dėmesį. Štai kodėl kitas režisieriaus filmas „MaXXXine“ (JAV, D. Britanija, Naujoji Zelandija, 2024) buvo toks laukiamas kūrinys, pasirodęs net Lietuvos kino teatruose.
Vitalij Binevič
Kinematografinė tąsa
Nauji serialai – „Aštuoneto žaidimas“
Prieš keletą metų „Netflix“ platformoje pasirodęs „Kalmaro žaidimas“ („Ojing-eo geim“, rež. Hwang Dong-hyuk, 2021) paliko pakankamai nemažą įspaudą populiariojoje kultūroje. Serialas ne tik prisidėjo prie niekaip nemirštančio Pietų Korėjos fenomeno (šios šalies produkcija, beje, jau tapo atskiru „Netflix“ segmentu), bet ir vėl pakurstė susidomėjimą tokiais distopiniais, mirtiną žmonių kovą vaizduojančiais kūriniais kaip „Bado žaidynės“ („The Hunger Games“, rež. Gary Ross, 2012) ar „Karališkoji kova“ („Batoru rowaiaru“, rež. Kinji Fukasaku, 2000). Nors spėju, kad pirmuoju tokio tipo filmu gali būti laikomas dar 1987 m. pagal Stepheno Kingo romaną susuktas „Bėgantis žmogus“ („The Running Man“, rež. Paul Michael Glaser), tokių kūrinių niekada nebus per daug. Ir štai tame pačiame „Netflixe“ pasirodė dar vienas korėjiečių distopinis serialas „Aštuoneto žaidimas“ („Deo Eiteu Syo“, rež. Bae Jin Soo, 2024), kuriame vėl žvelgiame į vienoje erdvėje uždarytus žmones, kovojančius dėl išgyvenimo.
Elena Jasiūnaitė
Žmonės, meilė ir mirtis
Nauji filmai – „Malonės rūšys“
Diskomfortas gali būti malonus. Bent jau kino teatre. Niekas to nežino geriau už graiką Yorgosą Lanthimosą, pristačiusį piktą, makabrišką ir pašaipų vaidybinį triptiką „Malonės rūšys“ („Kinds of Kindness“, Airija, D. Britanija, JAV, Graikija, 2024). Filmą drąsiai galima vadinti sugrįžimu prie kūrybinių režisieriaus ištakų – stilistiškai jis daug artimesnis ankstesniems jo filmams „Iltinis dantis“ ar „Omaras“ (jų, kaip ir naujausio filmo, scenarijų režisierius rašė su bendraautoriumi Efthimisu Filippou) nei kelią į didesnį populiarumą atvėrusiems „Favoritė“ ar „Prasti reikalai“, sukurtiems bendradarbiaujant su australų scenaristu Tony McNamara.
Vitalij Binevič
Godzila, japonų kinas ir nacionalizmas
Apie filmą „Godzilla Minus One“
2023 m. pabaigoje pasirodęs filmas „Godzilla Minus One“ („Gojira -1.0“, rež. Takashi Yamazaki) sukėlė nedidelę sensaciją kino pasaulyje. Filmas iš karto sulaukė teigiamų kritikų ir gerbėjų vertinimų (šiuo metu turi 98 % „Rotten Tomatoes“ ir 7.7 IMDb platformose), taip pat galiausiai buvo apdovanotas „Oskaru“ už geriausius vizualinius efektus. Tačiau Lietuvoje, priešingai nei viso pasaulio kino teatruose, Godzila neužsibuvo – po keleto retų ir neišreklamuotų seansų monstras mįslingai dingo iš kino teatrų repertuaro. Tačiau filmas neseniai atsirado „Netflix“ platformoje ir jo nespėję pamatyti žiūrovai pagaliau turi galimybę išvysti tai, dėl ko kilo visas šis šaršalas. Žiūrov(i)ų dėmesį galėjo pakurstyti ir tai, kad geros kokybės nelegali filmo versija ilgai neatsidūrė internete. Dėl įvairių teisinių įmantrybių filmą kurį laiką buvo galima rodyti tik kino teatruose, o tai galbūt apsaugojo jį nuo kino piratų. Taigi, griaudama viską savo kelyje, Godzila pagaliau atžingsniavo į kino žiūrovo namus.
