Nauji filmai – „Gangsterių medžiotojai“
Todėl policijoje atsiranda slaptas būrys, kurio tikslas – išguiti Koeną iš miesto, įrodyti, kad kiekvienas jo veiksmas sulauks atoveiksmio. Būriui vadovauja Džonas O’Mara (Josh Brolin) – Antrojo pasaulinio karo veteranas ir tikrai padorus
Pagal užsienio žiniasklaidą
„Auksinių gaublių“ staigmenos
Gausiai „Oskarams“ nominuotam Steveno Spielbergo biografiniam filmui „Linkolnas“ atiteko tik vienas „Auksinis gaublys“. Už geriausią dramatinį vaidmenį jis įteiktas Danieliui Day-Lewisui, kuris ir suvaidino JAV prezidentą. Už geriausią dramatinį moters vaidmenį „Auksiniu gaubliu“ apdovanota Jessica Chastain, suvaidinusi Kathryn Bigelow filme „Taikinys Nr. 1“ apie teroristo Osamos Bin Ladeno
Krėsle prie televizoriaus
Po „Romos atostogų“ žiūrovų numylėtine tapusi Hepburn suvaidino ir trečiame Wylerio filme, 1966 m. pasirodžiusioje kriminalinėje komedijoje „Kaip pavogti milijoną“ (TV3, 12 d. 22.40). Dabar tokie filmai apie planuojamus sudėtingus apiplėšimus dažniausiai vadinami heist movie. Garsiausias tokio požanrio pavyzdys, žinoma, yra
François Ozonas apie „Provokuojančius užrašus“
Kai pirmąkart pamačiau spektaklį, labiausiai mane nustebino ypatingas mokytojo ir mokinio ryšys, leidžiantis pažvelgti į šiuos santykius iš abiejų pusių. Dažniausiai mokytojas suteikia mokiniui žinių, bet
Lenkų kino seanse – Jano Jakubo Kolskio „Venecija“
Čia suranda užuovėją šeimos moterys (jas suvaidino populiarios lenkų aktorės Magdalena Cielecka, Grażyna Błęcka-Kolska, Teresa Budzisz-Krzyżanowska, Agnieszka Grochowska) ir jų vaikai. Tačiau didieji įvykiai – pralaimėtas karas, vokiečių okupacija, žydų naikinimas, kolaboravimas, pasipriešinimas – neaplenkia ir dvaro. Neaplenkia ir šeimos dramos, neišsipildžiusios gražuolių seserų meilės
Nauji filmai – „Pi gyvenimas“
Angas Lee – ne iš tų režisierių, kurie visą gyvenimą kuria vieną filmą ar plėtoja tą pačią temą. Kai 1993 m. Berlyno kino festivalio „Auksiniu lokiu“ buvo apdovanotas jo „Vestuvių banketas“ – pasakojimas apie Niujorke gyvenantį gėjų, kuris, norėdamas nuraminti iš Taivano pasisvečiuoti atvykusius tėvus, surengia fiktyvias vestuves, atrodė, kad režisierius yra puikus visuomenės permainų stebėtojas. 2000-aisiais Angas Lee nustebino Kanus, bet papiktino savo tėvynainius „Tykančiu tigru, sėlinančiu drakonu“. Šiuo filmu prasidėjo „eksportuojančių“ kinų mitologiją ir perdėm estetizuotų Rytų dvikovų filmų mada. Režisieriaus triumfu tapo „Oskarais“ apdovanotas „Kuprotas kalnas“ (2005) – subtilus pasakojimas apie dviejų kaubojų meilę. Po poros metų Venecijos „Auksiniu liūtu“ apdovanotas „Geismas, įspėjimas“ įrodė, kad Angas Lee gali atskleisti niūriausias aistros gelmes.
Iš Taivano, į kurį nuo Kinijos komunistų pabėgo jo tėvai, kilęs Angas Lee įgijo ne tik tradicinį išsilavinimą tėvynėje, bet ir mokėsi JAV. Skirtingų kultūrų „kodai“ jo akivaizdžiai nebaugina, tai įrodo kad ir populiaraus komikso „Halkas“ ekranizacija. Todėl neatsitiktinai galiausiai jam
Nauji filmai – „Aurora“
„Auroros“ režisierė Kristina Buožytė visai neaiškina, kodėl komos ištikta jos filmo herojė Aurora (Jurga Jutaitė) nuolat nori bučiuotis. Ir kodėl savo bučinių objektu ji pasirinko moksliniame eksperimente dalyvaujantį Luką (Marius Jampolskis). Tik todėl, kad jis prisijungia prie Auroros smegenų? Šiek tiek paaiškina tik apie eksperimentą – bandoma prasibrauti į žmogaus smegenų veiklą, o komos ištiktojo ji silpnesnė, todėl galimybės suprasti didesnės. Beje, visai neaišku, kas yra
Pagal užsienio žiniasklaidą
JAV kino kritikų prizai
„Pusvalandį po vidurnakčio“ į kasmetinį geriausių filmų sąrašą įtraukė ir Amerikos kino institutas. Instituto geriausių dešimties filmų sąrašas sutampa su kitais. Jame taip pat yra filmai
Nauji filmai – „Angelų dalis“
Keno Loacho kūryba susidomėjau tik studijuodama Londone. Kai mokėmės britų kino kursą, šis režisierius mus aplankė, kad papasakotų apie britų kino istoriją, vis vengdamas atviriau pakalbėti apie savąją kūrybą. Kuklus žilaplaukis paliko stiprų įspūdį. Ir visai ne todėl, kad postringavo apie savo filmus, o todėl, kad jei ir imdavo apie juos kalbėti, vengė tokio paprasto žodelio kaip „aš“. Turbūt Loachas puikiai žino tą rusišką posakį: „ja“ – paskutinė rusų alfabeto raidė. Dažnas britų kritikas Keną Loachą vadina neegoistiškiausiu režisieriumi. Ir dabar prisimenu, kaip Loachas apibūdino savo kūrybą, o tai skambėjo maždaug taip: „Neapsakomai gerbiu rašytojus, nesu tas, kurį analizuotų autorinio kino teoretikai, tad atsiprašau, jei jus nuvilsiu, nes kurdamas filmą visai nenoriu būti autoriumi. Filmas man – tai bendradarbiavimas su puikiais rašytojais, aktoriais, operatoriais ir pan. Filmas yra visų mūsų produktas. O svarbiausias dėmesys, mano nuomone, turėtų būti skiriamas
Aku Louhimieso filmų retrospektyva
Sausio 10–14 d. „Skalvijos“ kino centre ir „Pasakoje“ vyks suomių režisieriaus Aku Louhimieso filmų retrospektyva.
Aku Louhimiesas (g. 1968) dažnai pavadinamas vienu kontroversiškiausiu šių dienų suomių kino kūrėjų ir Aki Kaurismaki antipodu. Talentingas jaunosios kartos atstovas Louhimiesas mokėsi Helsinkio universitete ir Helsinkio meno ir dizaino universitete. Pripažinimą režisieriui atnešė pirmasis pilnametražis filmas „Levottomat“ (2000), tapęs savotišku naujos kartos manifestu ir parodytas Tarptautinio Maskvos kino festivalio konkurse. Vėliau visi Louhimesso filmai rodyti prestižiniuose tarptautiniuose kino renginiuose, 2005 m. sukurta „Sušalusi žemė“ buvo įvertinta net aštuoniais Suomijos kino akademijos apdovanojimais, o įtakingas „The Finnancial Times“ pavadino filmą „vienu tamsiausių, bet kartu vienu