7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą 

Lietuvos kino centro svetainė
Pradėjo veikti Lietuvos kino centro internetinė svetainė www.lkc.lt, skirta ir kino pramonės profesionalams, ir visiems besidomintiems kino kultūra. Tinklalapyje pateikta informacija apie kino finansavimą: čia bus skelbiami konkursai ir viešinami jų rezultatai, duomenys apie finansavimo administravimą ir kino projektų įgyvendinimą.
 

Svetainėje taip pat bus galima rasti naujausią informaciją apie lietuviškų filmų premjeras Lietuvoje ir užsienyje; lietuviškų filmų dalyvavimą tarptautiniuose festivaliuose ir juose laimėtus apdovanojimus; šalies kino pramonės pristatymus kino mugėse; Lietuvoje ir užsienyje rengiamus kino festivalius, kino sklaidos bei kino edukacijos projektus, organizuojamus renginius, konferencijas kino situacijai ir

„Camille Claudel 1915“
„Camille Claudel 1915“
„Pažadėtoji žemė“
„Pažadėtoji žemė“
David Fincher
David Fincher
Jonas Ūbis

Edukacija – ne keiksmažodis

Krėsle prie televizoriaus

„Mes neužsiimame edukacija“, – išdidžiai pareiškė jaunas mano giminaitis, leidžiantis vieną iš tų populiarių žurnalų „žmonėms“, kai pabandžiau suabejoti panašių leidinių verte, nustebintas fakto, jog tokia makulatūra kažkodėl pardavinėjama net knygynuose. (Žinoma, turiu pripažinti, kad kitokios makulatūros juose taip pat netrūksta.) Matyt, greit jau niekas edukacija nebeužsiims, juolab kad net aukštosios mokyklos vis dažniau aiškina, kad teikia paslaugas.
 

Lietuviškos televizijos taip pat didžią laiko dalį teikia paslaugas pramogų ištroškusioms liaudies masėms. Gal todėl pamatęs naujus laidų pavadinimus supratau, kad

„Vakarėlis baigėsi. Kaip Vakarai bankrutavo“
„Vakarėlis baigėsi. Kaip Vakarai bankrutavo“
„Traumoje“
„Traumoje“
„Paskutinis mohikanas“
„Paskutinis mohikanas“
informacija 7MD

Istorija, svajonės ir geismai

Japonijos kino festivalio staigmenos

Vasario 1 d. Japonijos ambasada, Japonijos fondas ir „Forum Cinemas Vingis“ pakvies į jau dvyliktą kartą rengiamą Japonijos kino festivalį. Šiemet jo tema – meilė. Tokia pat tema pasidabino ir prancūziški „Žiemos ekranai“, tad žiūrovams teks patiems spręsti, ar tai susiję su lietuvius šią žiemą kankinančiu meilės troškuliu, ar su rengėjų nesugebėjimu profesionaliai formuoti programas ir jų koncepcijas.
 

Japonijos kino festivalio programoje – septyni filmai, sukurti 1936–2004 metais. Nors rengėjų oficialiai kino teatro tinklalapyje pateiktos anotacijos redukuoja filmus iki primityviai perpasakoto siužeto, net neminint filmų autorių, besidomintiems japonų kultūra bei kinu ir šių metų programa pateiks

„Kodėl gi ne“
„Kodėl gi ne“
„Zegen“
„Zegen“
„Už šio pasaulio ribų“
„Už šio pasaulio ribų“
Živilė Pipinytė

Seksualinio lietuvių gyvenimo ypatumai

Mario Martinsono „Tyli naktis“

Neįtikėtina, bet naujas Mario Martinsono filmas „Tyli naktis“ (2013) išplečia blogo filmo sąvokos ribas. Pavadinti jį blogu reiškia nepasakyti nieko. Neatsitiktinai vienas lietuvių „komercinio“ kino apologetas pavadino pergalingu pirmąjį filmo rodymo Lietuvoje savaitgalį. Tačiau „Tylios nakties“ vis dėlto nepavadinsi komerciniu filmu, nes jis pažeidžia ne vieną panašaus kino taisyklę: nėra veikėjo, su kuriuo galėtum besąlygiškai susitapatinti, gėrio ir blogio konflikto, nuosekliai formuluojamos filmo „žinutės“. Net „Tylios nakties“ temą apibrėžti sunku, juolab kad filmas neturi jokio „antro dugno“, psichologijos, dialogai dvelkia atvira grafomanija, režisierius neformuluoja nei politinių, nei socialinių (iš interjerų galima spręsti, kad visi personažai gyvena pasiturinčiai) problemų, nors prie Kūčių stalo susėdę filmo veikėjai ir bando apibūdinti kai kuriuos lietuvių ypatumus, pavyzdžiui

„Tyli naktis“ A. Aleksandravičiaus nuotr.
„Tyli naktis“ A. Aleksandravičiaus nuotr.
Kora Ročkienė

Žemosios kultūros propaguotojas

Quentinas Tarantino apie naują filmą

Šiandien Lietuvos ekranuose pasirodo naujas Quentino Tarantino filmas „Ištrūkęs Džango“ („Django Unchained“, JAV, 2012). Nuo „Negarbingų šunsnukių“ praėjo nemažai laiko ir ne vienas ištikimas režisieriaus gerbėjas jau spėjo pasiilgti „tarantiniško“ kino. Regis, ir šįkart jo vėl bus su kaupu.

7–9-ojo dešimtmečių Vakarų paaugliams Džango vardas buvo susijęs su 1966 m. italų režisieriaus Sergio Corbucci filmu „Džango“, kurio pagrindinis herojus – už sužadėtinę keršijantis kaubojus. Jį suvaidino gražuolis Franco Nero. Savo laiku šis filmas peržengė visas ekraninio žiaurumo ribas. Todėl ne vienoje šalyje rodyti „Džango“ buvo draudžiama. Bet kino istorijoje Džango netrukus tapo bendriniu vardu, yra sukurtas ne vienas filmo perdirbinys ar tęsinys. Tarantino laiko Corbucci tokiu pat svarbiu kaip ir Sergio Leone. Tarantino savo „Ištrūkusį Džango“ sumanė prieš dešimt metų. Tai filmas apie vergą, kuris tampa „galvų medžiotoju“. Tarantino rodo filme vergvaldišką JAV santvarką kaip žiaurių niekšų ir išsigimėlių sambūrį, nenusipelniusį teisės egzistuoti. Vergas Džango (Jamie Foxx) ir įvykdo jiems simbolišką nuosprendį. Kitu filmo herojumi ir net antiamerikietiškos filosofijos skelbėju filme tapo europietis dantų gydytojas (Christoph Waltz), žinantis, kad vienas žmogus negali būti

Quentinas Tarantino, „Ištrūkęs Džango“
Quentinas Tarantino, „Ištrūkęs Džango“
7MD

Kino naujienos trumpai

 Pagal užsienio žiniasklaidą

„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ rodomas Trieste

Sausio 17 d. prasidėjusiame Tarptautiniame Triesto kino festivalyje  bus parodytas Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Jau dvidešimt ketvirtą kartą šiemet rengiamas festivalis – didžiausias Italijoje renginys, kuriame plačiai pristatomas Rytų ir Vidurio Europos kinas. Jame rodomos konkursinės vaidybinių, trumpo metražo, animacinių ir dokumentinių filmų programos, retrospektyvos, vyksta tarptautiniai koprodukcijos forumai. „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ bus rodomas konkursinėje dokumentinių filmų programoje.
 
Kas laukia Kanuose

Prancūzų žurnalas „Telerama“ parengė sąrašą filmų, kuriuos galėtų parodyti šių metų Kanų kino festivalis. Tarp galimų pretendentų – JAV kurtas prancūzų režisieriaus Arnaud Desplechino filmas „Jimmy P. portretas“ pagal etnopsichoanalizės pionieriaus George’o Devereux knygą. Jis pasakoja apie neurotiško indėno (Benicio Del Toro) bei tremtinio psichoanalitiko (Mathieu Amalric) susitikimą. Danas Nicolas Windingas Refnas Kanuose yra pelnęs

„Grace of Monaco“,
„Grace of Monaco“,
„Jausmų imperija“
„Jausmų imperija“
Gaspard Ulliel
Gaspard Ulliel
Pagal rengėjų inf.

„Kino pavasaryje“ – aštuoni filmai, pretenduojantys į „Oskarą“

 

Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovai šiemet turės progą pamatyti ne vieną filmą, nominuotą JAV Kino meno ir mokslo akademijos teikiamam apdovanojimui „Oskarui“. Kovo 14–28 d. „Kino pavasaris“ savo gerbėjams pristatys aštuonias juostas, pelniusias net 11 „Oskaro“ nominacijų.
 

Net keturias nominacijas gavo režisieriaus Behno Zeitlino drama „Pabaisos iš laukinių Pietų“ („Beasts of Southern Wild“). Filmas pretenduoja į geriausio filmo, režisieriaus, scenarijaus bei pagrindinės aktorės „Oskarus“. Pagrindinį vaidmenį suvaidinusi Quvenzhane Wallis, dabar jau devynerių, tapo jauniausia visų laikų pretendente į „Oskarą“. Ji vaidina uragano nusiaubtoje vietovėje gyvenančią mergaitę, kuri

„Pabaisos iš laukinių Pietų“
„Pabaisos iš laukinių Pietų“
„Karo ragana“,
„Karo ragana“,
Buzkaši žaidžiantys berniukai“
Buzkaši žaidžiantys berniukai“
Jonas Ūbis

Kūnų garbintojai

Krėsle prie televizoriaus

Pernykščio Steveno Soderbergho filmo „Magiškas Maikas“ (LNK, 19 d. 23.20) herojui jau trisdešimt ir jis išbandė ne vieną profesiją. Buvo statybininkas, gamino baldus, svajojo tapti verslininku. Maikas (Channing Tatum) turi daug talentų – gali sutvarkyti stogą, suremontuoti automobilį. Bet vakare jis – striptizo šokėjas viename Floridos naktiniame klube. Scenoje jis pavirsta Magišku Maiku. Ne tik puiki choreografija, bet ir vyriškas žavesys pavertė Maiką moterų numylėtiniu. Jo gyvenimas – nesibaigianti šventė, juolab kad Maikas iš tų retų žavių vaikinų, kurie nekelia jokios grėsmės. Bet vieną dieną altruisto Maiko mokiniu tampa jaunas vaikinas Adamas (Alex Pettyfer). Maikas įsimyli jo seserį Bruk, tik merginai nepatinka jo naktinis darbas. Todėl Maikui teks apsispręsti, ką pasirinkti, – meilę ar darbą.
 

Filmo pagrindu tapo dabar viena didžiųjų Holivudo vilčių vadinamo Channingo Tatumo jaunystės patirtis. Jis taip pat buvo striptizo šokėjas. Tačiau tai nėra

„Magiškas Maikas“
„Magiškas Maikas“
„Nemiga“
„Nemiga“
„7 md“ inf.

Meilės spalvos ir atspalviai

Ko laukti iš „Žiemos ekranų“

Sausio 24 – vasario 8 d. Lietuvoje rengiamas prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Filmai bus rodomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Šiemet jau aštuntojo festivalio rengėjai, regis, atsisakė ambicingos idėjos pristatyti tai, kas įdomiausia sukurta prancūzų kine, ir nusprendė rengti teminę filmų peržiūrą. Šių metų tema – meilė. Tradicinė retrospektyva šiemet skirta kino klasikui Ericui Rohmerui. Festivalyje žada apsilankyti režisieriai Stéphane’as Cazes, Damienas Odoulis, aktorė Marie-Eve Nadeau ir kino kritikas, „Cahiers du cinéma“ redaktorius Jeanas-Philippe’as Tessé.

Pagrindinę „Žiemos ekranų“ programą sudaro septyni pastaraisiais metais sukurti filmai. Jų režisieriai – ir debiutantai, ir pripažinti kūrėjai. Dviejų iš jų autorius – poetas, režisierius, scenarijų autorius, operatorius ir prodiuseris Damienas Odoulis (g. 1968). Šešiolikos metų tapęs klajūnu, o devyniolikos

„Sudie, Berta“
„Sudie, Berta“
„Tavo vaikas“
„Tavo vaikas“
Kora Ročkienė

Paauglystės kelionė

Pokalbis su filmo „Meilė kaip nuodai“ režisiere Katell Quillévéré

Ekranuose pasirodo jaunos prancūzų režisierės Katell Quillévéré filmas „Meilė kaip nuodai“(„Un Poison violent“, 2010). Tai pasakojimas apie keturiolikmetę Aną, kuri palieka internatą ir grįžta į gimtąjį kaimą. Per atostogas ji turi pasirengti konfirmacijai. Grįžusi namo, Ana sužino, kad tėvas paliko šeimą. Mama ieško paramos pas savo jaunystės draugą kunigą. Mergaitė bendrauja su seneliu. Ji taip pat suartėja su savo bendraamžiu laisvūnu Pjeru. Draugystė pažadina Anos geismus. Slaptos mergaitės mintys sukasi apie tai, kam atiduoti savo sielą ir kūną, – Dievui ar kam nors kitam...
 

Katell Quillévéré gimė 1980 m. Abidžane, studijavo filosofiją 8-ajame Paryžiaus universitete, 2005 m. sukūrė pirmą trumpo metražo filmą. „Meilė kaip nuodai“ yra jos pilnametražis debiutas. Filmas sulaukė

„Meilė kaip nuodai“
„Meilė kaip nuodai“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas