Pagal užsienio žiniasklaidą
Svetainėje taip pat bus galima rasti naujausią informaciją apie lietuviškų filmų premjeras Lietuvoje ir užsienyje; lietuviškų filmų dalyvavimą tarptautiniuose festivaliuose ir juose laimėtus apdovanojimus; šalies kino pramonės pristatymus kino mugėse; Lietuvoje ir užsienyje rengiamus kino festivalius, kino sklaidos bei kino edukacijos projektus, organizuojamus renginius, konferencijas kino situacijai ir
Krėsle prie televizoriaus
Lietuviškos televizijos taip pat didžią laiko dalį teikia paslaugas pramogų ištroškusioms liaudies masėms. Gal todėl pamatęs naujus laidų pavadinimus supratau, kad
Japonijos kino festivalio staigmenos
Japonijos kino festivalio programoje – septyni filmai, sukurti 1936–2004 metais. Nors rengėjų oficialiai kino teatro tinklalapyje pateiktos anotacijos redukuoja filmus iki primityviai perpasakoto siužeto, net neminint filmų autorių, besidomintiems japonų kultūra bei kinu ir šių metų programa pateiks
Mario Martinsono „Tyli naktis“
Neįtikėtina, bet naujas Mario Martinsono filmas „Tyli naktis“ (2013) išplečia blogo filmo sąvokos ribas. Pavadinti jį blogu reiškia nepasakyti nieko. Neatsitiktinai vienas lietuvių „komercinio“ kino apologetas pavadino pergalingu pirmąjį filmo rodymo Lietuvoje savaitgalį. Tačiau „Tylios nakties“ vis dėlto nepavadinsi komerciniu filmu, nes jis pažeidžia ne vieną panašaus kino taisyklę: nėra veikėjo, su kuriuo galėtum besąlygiškai susitapatinti, gėrio ir blogio konflikto, nuosekliai formuluojamos filmo „žinutės“. Net „Tylios nakties“ temą apibrėžti sunku, juolab kad filmas neturi jokio „antro dugno“, psichologijos, dialogai dvelkia atvira grafomanija, režisierius neformuluoja nei politinių, nei socialinių (iš interjerų galima spręsti, kad visi personažai gyvena pasiturinčiai) problemų, nors prie Kūčių stalo susėdę filmo veikėjai ir bando apibūdinti kai kuriuos lietuvių ypatumus, pavyzdžiui
Quentinas Tarantino apie naują filmą
7–9-ojo dešimtmečių Vakarų paaugliams Džango vardas buvo susijęs su 1966 m. italų režisieriaus Sergio Corbucci filmu „Džango“, kurio pagrindinis herojus – už sužadėtinę keršijantis kaubojus. Jį suvaidino gražuolis Franco Nero. Savo laiku šis filmas peržengė visas ekraninio žiaurumo ribas. Todėl ne vienoje šalyje rodyti „Džango“ buvo draudžiama. Bet kino istorijoje Džango netrukus tapo bendriniu vardu, yra sukurtas ne vienas filmo perdirbinys ar tęsinys. Tarantino laiko Corbucci tokiu pat svarbiu kaip ir Sergio Leone. Tarantino savo „Ištrūkusį Džango“ sumanė prieš dešimt metų. Tai filmas apie vergą, kuris tampa „galvų medžiotoju“. Tarantino rodo filme vergvaldišką JAV santvarką kaip žiaurių niekšų ir išsigimėlių sambūrį, nenusipelniusį teisės egzistuoti. Vergas Džango (Jamie Foxx) ir įvykdo jiems simbolišką nuosprendį. Kitu filmo herojumi ir net antiamerikietiškos filosofijos skelbėju filme tapo europietis dantų gydytojas (Christoph Waltz), žinantis, kad vienas žmogus negali būti
Pagal užsienio žiniasklaidą
„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ rodomas Trieste
Prancūzų žurnalas „Telerama“ parengė sąrašą filmų, kuriuos galėtų parodyti šių metų Kanų kino festivalis. Tarp galimų pretendentų – JAV kurtas prancūzų režisieriaus Arnaud Desplechino filmas „Jimmy P. portretas“ pagal etnopsichoanalizės pionieriaus George’o Devereux knygą. Jis pasakoja apie neurotiško indėno (Benicio Del Toro) bei tremtinio psichoanalitiko (Mathieu Amalric) susitikimą. Danas Nicolas Windingas Refnas Kanuose yra pelnęs
Net keturias nominacijas gavo režisieriaus Behno Zeitlino drama „Pabaisos iš laukinių Pietų“ („Beasts of Southern Wild“). Filmas pretenduoja į geriausio filmo, režisieriaus, scenarijaus bei pagrindinės aktorės „Oskarus“. Pagrindinį vaidmenį suvaidinusi Quvenzhane Wallis, dabar jau devynerių, tapo jauniausia visų laikų pretendente į „Oskarą“. Ji vaidina uragano nusiaubtoje vietovėje gyvenančią mergaitę, kuri
Krėsle prie televizoriaus
Pernykščio Steveno Soderbergho filmo „Magiškas Maikas“ (LNK, 19 d. 23.20) herojui jau trisdešimt ir jis išbandė ne vieną profesiją. Buvo statybininkas, gamino baldus, svajojo tapti verslininku. Maikas (Channing Tatum) turi daug talentų – gali sutvarkyti stogą, suremontuoti automobilį. Bet vakare jis – striptizo šokėjas viename Floridos naktiniame klube. Scenoje jis pavirsta Magišku Maiku. Ne tik puiki choreografija, bet ir vyriškas žavesys pavertė Maiką moterų numylėtiniu. Jo gyvenimas – nesibaigianti šventė, juolab kad Maikas iš tų retų žavių vaikinų, kurie nekelia jokios grėsmės. Bet vieną dieną altruisto Maiko mokiniu tampa jaunas vaikinas Adamas (Alex Pettyfer). Maikas įsimyli jo seserį Bruk, tik merginai nepatinka jo naktinis darbas. Todėl Maikui teks apsispręsti, ką pasirinkti, – meilę ar darbą.
Filmo pagrindu tapo dabar viena didžiųjų Holivudo vilčių vadinamo Channingo Tatumo jaunystės patirtis. Jis taip pat buvo striptizo šokėjas. Tačiau tai nėra
Ko laukti iš „Žiemos ekranų“
Sausio 24 – vasario 8 d. Lietuvoje rengiamas prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Filmai bus rodomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Šiemet jau aštuntojo festivalio rengėjai, regis, atsisakė ambicingos idėjos pristatyti tai, kas įdomiausia sukurta prancūzų kine, ir nusprendė rengti teminę filmų peržiūrą. Šių metų tema – meilė. Tradicinė retrospektyva šiemet skirta kino klasikui Ericui Rohmerui. Festivalyje žada apsilankyti režisieriai Stéphane’as Cazes, Damienas Odoulis, aktorė Marie-Eve Nadeau ir kino kritikas, „Cahiers du cinéma“ redaktorius Jeanas-Philippe’as Tessé.
Pagrindinę „Žiemos ekranų“ programą sudaro septyni pastaraisiais metais sukurti filmai. Jų režisieriai – ir debiutantai, ir pripažinti kūrėjai. Dviejų iš jų autorius – poetas, režisierius, scenarijų autorius, operatorius ir prodiuseris Damienas Odoulis (g. 1968). Šešiolikos metų tapęs klajūnu, o devyniolikos
Pokalbis su filmo „Meilė kaip nuodai“ režisiere Katell Quillévéré
Katell Quillévéré gimė 1980 m. Abidžane, studijavo filosofiją 8-ajame Paryžiaus universitete, 2005 m. sukūrė pirmą trumpo metražo filmą. „Meilė kaip nuodai“ yra jos pilnametražis debiutas. Filmas sulaukė