2012-ųjų pabaigoje geriausius metų filmus rinko ir JAV kino kritikai. Pagrindiniu kino spaudos favoritu tapo Kathryn Bigelow filmas „Pusvalandis po vidurnakčio“ – teroristo Nr. 1 Osamos bin Ladeno sunaikinimo operacijos kronika. Šį filmą geriausiu pavadino Nacionalinė JAV kino kritikų taryba, Bostono, Niujorko, Vašingtono kino kritikai, filmui taip pat atiteko prestižinė premija „New York Film Critics Circle Awards“. Visos minėtos organizacijos taip pat pripažino Kathryn Bigelow geriausia režisiere.
„Pusvalandį po vidurnakčio“ į kasmetinį geriausių filmų sąrašą įtraukė ir Amerikos kino institutas. Instituto geriausių dešimties filmų sąrašas sutampa su kitais. Jame taip pat yra filmai „Argo“, „Linkolnas“, „Vargdieniai“, „Pi gyvenimas“, „Mėnulio pilnaties karalystė“, „Optimisto istorija“, „Pabaisos iš laukinių Pietų“, „Tamsos riterio sugrįžimas“. Los Andželo kritikų nuomonė šiek tiek skiriasi. Jie geriausiu metų filmu išrinko Michaelio Haneke’s „Meilę“, geriausiu režisieriumi – Paulą Thomasą Andersoną už filmą „Meistras“.
Rusų kritikų apdovanojimai
Rusijos kritikai geriausiems metų filmams teikia premiją „Baltas dramblys“. Rusijos kinotyrininkų ir kino kritikų gildija šį prizą įsteigė 1998 metais. Iškilmingoje ceremonijoje gruodžio pabaigoje „Baltasis dramblys“ geriausiam metų filmui buvo įteiktas Aleksandro Sokurovo „Faustui“. Sokurovui atiteko ir apdovanojimas už geriausią režisieriaus darbą. Atsiimdamas „Baltą dramblį“ režisierius sakė: „Nesutinku su žiuri sprendimu, nes manau, kad geriausias filmas yra „Orda“, o režisierius – Andrejus Proškinas. Tai puikus ypatingas darbas!“
Už geriausią moters vaidmenį rusų kritikai apdovanojo Mariją Šalajevą, suvaidinusią mirštančią, sūnaus ateitimi susirūpinusią motiną Pavelo Ruminovo filme „Aš būsiu šalia“, už vyro vaidmenį – baltarusių aktorių Vladimirą Svirskį, suvaidinusį Sergejaus Loznicos filme „Rūke“. Už antrojo plano vaidmenis apdovanoti Olga Lapšina („Gyventi“, rež. Vasilijus Sigariovas) ir Antonas Adasinskis („Faustas“). Geriausiu operatoriumi tapo Ališeras Chamidchodžajevas („Gyventi“), scenaristu – Jurijus Arabovas („Orda“, „Faustas“).
Specialiuoju Mirono Černenkos prizu kino kritikai įvertino kino kritikės ir žurnalo „Seans“ redaktorės Liubovės Arkus debiutinį dokumentinį filmą „Antonas čia šalia“, skirtą berniuko autisto Antono Charitonovo likimui. Už geriausią dailininko darbą apdovanotas Sergejus Fevraliovas („Orda“), už muziką – Andrzejus Petrasas („Apsakymai“, rež. Michailas Segalas). Geriausiu debiutiniu filmu tapo Georgijaus Paradžanovo „Visi išėjo“, dokumentiniu – Viktoro Kosakovskio „Tegyvuoja antipodai!“, animaciniu – Sonios Kendel „Pišto išvyksta“.
Pirmąkart teikiamą jaunųjų kino kritikų prizą „Balsas“ gavo Aleksejaus Balabanovo filmas „Aš taip pat noriu“. Metų įvykiu kino kritikai pavadino socialiai ir politiškai angažuotus kūrinius – vaidybinį Svetlanos Baskovos filmą „Už Marksą“ ir Marinos Razbežkinos dirbtuvėse sukurtą Maskvos demokratų protestų kroniką „Žiema, išeik!“.
Kiros Muratovos retrospektyva Roterdamo kino festivalyje
Sausio pabaigoje prasidėsiančiame 42-ajame Roterdamo kino festivalyje bus surengta Kiros Muratovos filmų retrospektyva. Festivalio spaudos pranešime rašoma: „Kira Muratova – viena fenomenaliausių Rytų Europos menininkių per pastaruosius 50 metų. Jos ypatybė ta, kad Muratova neišsitenka jokiose tradicijose ar kontekstuose, ji turi savus. Muratova kuria ir atkuria savas tobulybės ir netobulumo, didybės ir žlugimo idėjas bei idealus ir nutrina tarp jų ribas. Jos paradoksali kūryba derina rafinuotą humorą ir gilų liūdesį, ji žaidžia su poezijos ir žiaurumo, švelnumo ir abejingumo panašumais bei skirtumais.“ Festivalyje bus parodyti visi režisierės filmai.
Spike’as Lee nežiūrės „Ištrūkusio Džango“
Garsus amerikiečių režisierius Spike’as Lee pareiškė nežiūrėsiąs naujo Quentino Tarantino filmo „Ištrūkęs Džango“. Lee mano, kad vergija negali būti spagečių vesterno tema. Tinklalapyje „Vibe“ režisierius pareiškė: „Žiūrėti šį filmą tolygu negerbti mano protėvių, o aš labai gerbiu savo protėvius.“ Savo nuomonę vėliau jis papildė taip: „Vergija Amerikoje – tai ne Sergio Leone’s spagečių vesternas. Tai buvo holokaustas. Mano protėviai – iš Afrikos pagrobti vergai. Aš juos gerbsiu.“
