Sausio 16 d. 17 val. „Skalvijoje“ bus rodomas vieno unikaliausių lenkų kino kūrėjų Jano Jakubo Kolskio filmas „Venecija“ (2010). Filme pasakojama vienuolikmečio berniuko akimis pamatyta Antrojo pasaulinio karo istorija. Per atostogas norėjęs pagaliau aplankyti svajonių miestą, į kurį vyksta jau kelios jo šeimos kartos ir kurio aikščių bei gatvių pavadinimus jis moka atmintinai, 1939-ųjų vasarą Marekas atsiduria ties Lenkijos siena, mitiniuose Pakraščiuose, sename dvare prie Sano upės, kurį didvyriškai bando išsaugoti jo teta Veronika.
Čia suranda užuovėją šeimos moterys (jas suvaidino populiarios lenkų aktorės Magdalena Cielecka, Grażyna Błęcka-Kolska, Teresa Budzisz-Krzyżanowska, Agnieszka Grochowska) ir jų vaikai. Tačiau didieji įvykiai – pralaimėtas karas, vokiečių okupacija, žydų naikinimas, kolaboravimas, pasipriešinimas – neaplenkia ir dvaro. Neaplenkia ir šeimos dramos, neišsipildžiusios gražuolių seserų meilės istorijos. Vienintelė dvaro gyventojų paguoda tampa rūsyje ištryškęs mineralinio vandens šaltinis, kuriame Marekas (Marcinas Walewskis Gdynės kino festivalyje apdovanotas už geriausią aktoriaus debiutą) sukuria savąją Veneciją – vietą, kur skamba Chopino muzika ir dalijamasi slapčiausiomis svajonėmis.
Tačiau karas spartina brendimą, vaikai visko mokosi greičiau, net ir uždraustų malonumų. Włodzimierzo Odojewskio apsakymo motyvais sukurta „Venecija“ – ir apie vaiko vaizduotės kuriamus stebuklus, ir apie tai, kaip tą stebuklingą pasaulį sunaikina prievarta.
1956 m. gimęs Janas Jakubas Kolskis laikomas lenkų magiškojo realizmo kino kūrėju. Šis režisierius, scenaristas, operatorius kuria dokumentinius ir vaidybinius filmus, rašo knygas, pjeses. Jis ir garsus speleologas, sukūręs ne vieną dokumentinį filmą apie savo ir draugų iškylas į giliausius pasaulio urvus.
Pilnametražis vaidybinis Kolskio debiutas – 1990 m. sukurtos „Bulvių laidotuvės“. Po to ne vieną savo filmą jis kūrė senelio gimtinėje – Popieliavų kaime, kur prabėgo ir režisieriaus vaikystės vasaros. Pagal savo scenarijus sukurti Kolskio filmai „Pograbekas“, „Jančio vandenis“, „Stebuklingos vietos“, „Grojantis iš lėkštės“, „Kino istorija Popielavuose“, „Jazminum“ rodyti svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, sulaukė apdovanojimų ir Lenkijoje. Naują režisieriaus kūrybos etapą žymėjo 2000-aisiais pagal Hannos Krall reportažą sukurtas filmas apie Holokaustą „Toli nuo lango“ ir Witoldo Gombrowicziaus „Pornografijos“ ekranizacija (2002).
