7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Pagal rengėjų inf.

Moterų kino šventė

Kviečia Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“

Kovo 1–9 d. Vilniuje, o vėliau Kaune, Šiauliuose, Ukmergėje, Panevėžyje ir Klaipėdoje vyks tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, kurį rengia kino teatras „Pasaka“.
 
Pagrindinė programa

Pagrindinę programą sudaro 2011–2012 m. moterų režisierių sukurti filmai. Jų geografija – plati ir įvairi. Filmu „Orlando“ išgarsėjusios Sally Potter drama „Džindžer ir Rosa“ („Ginger & Rosa“, D. Britanija, 2012) nukels į 1962-ųjų Londoną. Dvi paauglės – Džindžer ir Rosa – yra neišskiriamos draugės. Kartu jiedvi bėga iš pamokų, diskutuoja apie religiją, politiką ar šukuosenas. Abi svajoja gyventi geriau už šeimai atsidavusias jų mamas. Filmo fone – Šaltasis karas, auganti atominės bombos baimė ir besiskleidžianti seksualinė revoliucija. Džindžer pasuka link poezijos ir anarchijos, o Rosa moko draugę rūkyti, melstis ir

 

„Džindžer ir Rosa“
„Džindžer ir Rosa“
„Lėlių namai“
„Lėlių namai“
„Marinos namai“
„Marinos namai“
„Kasdieną vis pirmyn į šviesą“
„Kasdieną vis pirmyn į šviesą“
Živilė Pipinytė

Prezidento laukimas

Nauji filmai – „Linkolnas“

Paskutiniais metais pasipylė daug biografinių filmų. Deja, didžioji jų dalis – negyvos pasakojimo formos ir didaktiško ar „sensacingo“ turinio. Tai nestebina, kai masinėje kultūroje dominuoja „žmonės“. Pirmieji Steveno Spielbergo filmo „Linkolnas“ („Lincoln“, JAV, 2012) kadrai priverčia suklusti: prezidentas sėdi nugara į mus, klausosi juodaodžių kareivių, cituojančių vienos jo deklaracijų žodžius, bet vyro poza iškart sukelia asociacijas su garsiąja sėdinčio Linkolno skulptūra. Ši nuoroda į skulptūrą pasirodys filme kelis kartus – ant kelių padėti sugniaužti kumščiai apibūdins Linkolno būseną viename svarbiausių filmo epizodų, kai jis priims sprendimą taisyti telegramos tekstą ir stabdyti Pietų delegatų atvykimą į Vašingtoną.
 

Pozų „skulptūriškumas“ – greičiau Spielbergo polemika su Linkolno įvaizdžio stereotipais. Kartu su scenaristu Tony Kushneriu (amerikiečių dramaturgas, išgarsėjęs pjese „Angelai Amerikoje“) ir aktoriumi Danieliu Day-Lewisu jie kuria antitezę. Linkolnas filme – anksti pasenęs, pavargęs ir paliegęs, sukumpęs, lėtai judantis, depresyvus žmogus. Jo šeimyninis gyvenimas

„Linkolnas“
„Linkolnas“
Kora Ročkienė

Scenaristo vieta kukli

Pokalbis su Pavelu Finu

Rusų kino bendruomenė susirūpino katastrofiškai žemu kino scenarijų lygiu ir klausia, kodėl neatsiranda naujų vardų, kodėl pripažinti meistrai nebesukuria aukšto meninio lygio scenarijų. Su šiais klausimais Arturas Solomonovas kreipėsi į vieną garsiausių rusų kino scenaristų Pavelą Finą, parašiusį filmų „Misija Kabule“, „Svetimi čia nevaikšto“, „Meilės prisipažinimas“, „Dvidešimt šešios Dostojevskio gyvenimo dienos“, serialo „Velniai“ ir dar daugelio kitų scenarijus. Pokalbis, kurį pateikiame sutrumpintą, buvo išspausdintas sausį dienraštyje „Novaja gazeta“. Manome, kad Lietuvoje, kur diskusijos apie scenarijus trunka jau kelis dešimtmečius, jis taip pat pasirodys aktualus.
 
Valstybė labai susirūpino masių patriotizmo ugdymu ir žiūri į kiną kaip į vieną svarbiausių poveikio instrumentų. Jei kas nors Jums pasakytų: „Parašykite patriotišką scenarijų“, ar sutiktumėt?

Valstybė teisi: kinas tikrai yra „svarbiausias poveikio instrumentas“. Tik negaliu suprasti, ar poveikio

Pavelas Finas
Pavelas Finas
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Išdalinti „Oskarai“: jokių staigmenų
Ankstyvą pirmadienio rytą pasibaigusi „Oskarų“ ceremoniją, kurią tiesiogiai transliavo 225 pasaulio šalys, tik tarp jų nebuvo Lietuvos, – viena labiausiai nuspėjamų per pastaruosius dešimt metų. Ko gero, niekas neabejojo, kad geriausiu 2012 m. filmu taps Beno Afflecko „Argo“. Staigmena buvo nebent ceremonijos kičo apoteozė – „Oskarą“ filmo kūrėjams teikė pirmoji JAV dama Michelle Obama. Patriotiškas politinis trileris „Argo“ – profesionalus, puikiai suvaidintas filmas. Jis taip pat gavo „Oskarus“ už geriausią adaptuotą scenarijų ir montažą. Tik vargu ar „Argo“ išliks kino istorijoje, kaip, beje, ir ne vienas „Oskaro“ geriausiam metų filmui laimėtojas.
 

Toks pat numanomas buvo ir „Oskaras“ geriausiam aktoriui. Jį jau trečią kartą gavo Danielis Day-Lewisas, suvaidinęs JAV prezidentą Steveno Spielbergo filme „Linkolnas“. Kita vertus, ne į vieną „Oskarą“ už „Linkolną“ pretendavęs Spielbergas yra bene didžiausias šios ceremonijos pralaimėtojas, nors filmas

„Meilė“
„Meilė“
Aleksejus Germanas
Aleksejus Germanas
„Argo“
„Argo“
„Brėkštanti aušra. 2 dalis“
„Brėkštanti aušra. 2 dalis“
Jonas Ūbis

Religijos taip pat miršta

Krėsle prie televizoriaus

Išgirdęs apie popiežiaus Benedikto XVI pasitraukimą, iškart prisiminiau Nanni Moretti filmą „Turime Popiežių!“, tarsi numačiusį netolimą ateitį. Gaila, kad mūsų televizijos neprisiminė šio filmo, nes Vatikanas, manau, kelis mėnesius bus žiniasklaidos dėmesio centre. LRT (25 d. 22.15) parodys pernykštį dokumentinį Patricko Benqueto filmą „Pralaimėta Vatikano kova“, analizuojantį šiuolaikinės katalikybės krizę ir besiaiškinantį, ar Katalikų bažnyčios mirtis neišvengiama. Jei Bažnyčia visur taip niekina ir žemina į ją besikreipiančius žmones kaip kad Lietuvoje, manau, panaši prognozė visai tikėtina.
 

Bet šventa vieta niekad nelieka tuščia. Ten, kur Bažnyčia pralaimi, atsiranda

„Agora“
„Agora“
„Melo pinklės“
„Melo pinklės“
Živilė Pipinytė

Nusivylę pasauliu, bet ne kinu

63-iajam tarptautiniam Berlyno kino festivaliui pasibaigus

Neseniai supratau, kad festivalio įspūdžius lemia tas vienintelis filmas, dėl kurio buvo verta važiuoti į festivalį. Tokio sukrečiančio filmo, koks prieš kelerius metus buvo Berlyne pamatytas Belos Tarro „Turino arklys“, šiemet nebuvo. Nors vienas kolega sako, kad keikti Berlinalę jau tapo savotišku ritualu, šiemet Berlyne pamačiau kelis tikrai įdomius filmus, kurie privertė pagalvoti ir apie pasaulio, ir apie kino ateitį. Berlinalės rengėjai niekad neslėpė, kad pirmenybę atiduoda socialiai ir politiškai angažuotam kinui. Filmų kūrėjai taip pat dažnai neslėpė, kad yra nusivylę pasauliu ir nesitiki iš jo nieko gero.
 

Didžiuoju žiuri prizu („Sidabriniu lokiu“) už filmą „Metalo rinkėjo gyvenimo epizodas“ („Epizoda u životu berača željeza“, Bosnija ir Hercegovina, Prancūzija, Slovėnija, 2013) režisieriaus Wong Kar-wai vadovaujamo žiuri apdovanotas Danisas Tanovićius spaudos konferencijoje kelis kartus pakartojo, kad pasaulis artėja prie

„Metalo rinkėjo gyvenimo epizodas“
„Metalo rinkėjo gyvenimo epizodas“
„Vaiko poza“
„Vaiko poza“
„Vik ir Flo pamatė lokį“
„Vik ir Flo pamatė lokį“
„Harmonijos pamokos“
„Harmonijos pamokos“
„Lavinų princas“
„Lavinų princas“
Živilė Pipinytė

Tikras amerikietiškas filmas

Nauji filmai – „Argo“

Ko gero, mažai kas abejoja, kad šį savaitgalį vyksiančioje „Oskarų“ ceremonijoje triumfuos Beno Afflecko filmas „Argo“ (JAV, 2012). Tai liudija ir ne vienas vadinamųjų „Oskarų“ barometrų – gausūs kino gildijų bei kritikų apdovanojimai. Trečiasis aktoriaus ir režisieriaus Afflecko filmas – tikrai ne šedevras, tai, kad jis žadina tokį visuotinį entuziazmą, vis dėlto ne iškilių filmo meninių vertybių klausimas. Kita vertus, kokių nors priekaištų „Argo“ tikrai nerasčiau. Tai – labai profesionalus, puikiai suvaidintas, gerai nufilmuotas, tiksliai sumontuotas filmas. Bet entuziazmo šaltinis, man regis, slypi kitur: „Argo“ būdinga visa tai, kuo nuo seno didžiuojasi ir traukia amerikiečių kinas. Trumpai tariant, „Argo“ – idealus amerikietiškas filmas, turintis visas būtinas tokio pasakojimo dalis: iki paskutinės akimirkos įtampą išlaikantį siužetą, besiremiantį realiu įvykiu, teigiamą ir didvyrišką pagrindinį personažą – CŽV agentą, kurį suvaidino pats Affleckas, egzotišką sceneriją, aiškią gėrio ir blogio takoskyrą bei

„Argo“
„Argo“
Pagal rengėjų inf.

Į Lietuvą atkeliauja vokiško kino naujienos

 

Nuo vasario 26 d. septynių Lietuvos miestų kino salėse naujus filmus iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos pristatys Vokiško kino dienos. Goethe’s instituto, Austrijos ambasados Vilniuje bei Šveicarijos ambasados Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje parengtoje programoje – vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, Austrijos trumpametražių filmų programa, 2012 m. Tarptautinio Oberhauzeno kino festivalio trumpametražių Vokietijos filmų konkursinė programa, taip pat pernai Oberhauzeno festivalyje rodyta trumpo metražo filmų programa „Pakartotinis vizitas VDR“. Pastarosios programos filmuose Rytų Vokietijos istorija vėl atsiduria dėmesio centre praėjus 20 metų po susijungimo, čia svarstomas menininkų, sportininkų ir inteligentų vaidmuo, leidžiama kalbėti dokumentams ir liudininkams. Vokiškai kalbančių šalių kino dienų šiemetinis šūkis: „Guck mal! – Pažvelk!“ Filmai bus rodomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Neringoje ir Marijampolėje. „Užsienio žiūrovų, nesusipažinusių su vokiško kino pasaulio įvairove, stereotipinė nuomonė, esą mūsų kinas yra

„Oh Boy“
„Oh Boy“
„Storulės“,
„Storulės“,
„Siena“
„Siena“
„Parduotas vaikis“
„Parduotas vaikis“
„Gerhardas Richteris tapo“
„Gerhardas Richteris tapo“
„Berlynas Babilonas“
„Berlynas Babilonas“
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Leos Caraxo atsakymas Los Andželo kritikams

Žurnalas „Cahiers du cinema“ išspausdino prancūzų režisieriaus Leos Caraxo atsakymą Los Andželo kino kritikų asociacijai (Los Angeles Film Critic Association), kuri šių metų sausį pripažino Caraxo filmą „Šventieji motorai“ geriausiu 2012 metų filmu užsienio kalba. Iškilmingo renginio organizatoriams Caraxas parašė: „Laba diena, aš esu Leos Caraxas, filmų užsienio kalba režisierius. Filmus užsienio kalba aš kuriu visą savo gyvenimą. Filmai užsienio kalba kuriami visur, visame pasaulyje, išskyrus, žinoma, JAV. JAV kuriami tik filmai ne užsienio kalba. Filmus užsienio kalba kurti sunku, nes privalote išrasti užsienio kalbą, užuot pasinaudoję įprasta savo kalba. Bet tiesa ta, kad kinas yra užsienio kalba, sukurta tiems, kurie jaučia poreikį keliauti iš vieno gyvenimo krašto į kitą. Geros nakties.“
 
Paulo Thomo Andersono planai

Kol Lietuvoje vis dar laukiama Venecijoje apdovanoto naujausio Paulo Thomo Andersono filmo „Meistras“, režisierius paskelbė dar šiemet ekranizuosiąs vieno paslaptingiausių šių dienų rašytojų

„Argo“
„Argo“
Jonas Ūbis

Nugalimos ir nenugalimos silpnybės

 Krėsle prie televizoriaus

Šventinis savaitgalis nuteikia rimtai. Išvertus į lietuvių kalbą, tai reiškia, kad per nacionalinę televiziją bus daug minėjimų, kalbų ir muziejaus dvasios. Manau, kad ne vienas politikas taip ir įsivaizduoja laimingą ir nepriklausomą Lietuvą – visų konservatyvių dorybių muziejų po atviru dangum. Bet muziejuje juk negyvenama. Gyvenama tarp gyvų žmonių ir gyvų idėjų. Tačiau šventinės valstybės vadovų kalbos vis dažniau signalizuoja, kad būtent tų gyvųjų kaip ir nėra. Tik nutrinta plokštelė apie patriotizmą, kuris tapo emigracijos antonimu.
 

Komercinės televizijos neigia bet kokį rimtumą, todėl šį savaitgalį bandys patraukti nematytais filmais. Vieną tokį atradau net aš ir nekantriai jo laukiu. Tai pirmasis vieno originaliausių šių dienų JAV režisierių

„Trys įtemptos dienos“
„Trys įtemptos dienos“
„Karaliaus kalbą“
„Karaliaus kalbą“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas