7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Jonas Ūbis

Kodėl traukia idiotai

Krėsle prie televizoriaus

Paklaustas, kodėl juos taip traukia idiotai, vienas iš brolių Coenų – Ethanas atsakė: „Idiotai leidžia pasiekti geriausią dramaturginį efektą iš visų galimų! Jie visąlaik daro kažką ne tą, patenka į kvailas situacijas, viską apverčia aukštyn kojomis, o mums kaip tik to ir reikia. Nežinau. Žmonės rašo puikias istorijas apie protingus, ramius herojus... kažkas, ko gero, apie juos tikrai rašo... Bet ne mes. Mes paprasčiausiai manome, kad idiotai taip pat nusipelno meilės. Ir dažnai juose pamatome pačius save.“
 

2009 m. brolių Coenų juodoji komedija „Rimtas vyrukas“ (BTV, 19 d. 21.25) – ne idiotas, bet jis taip pat nusipelnė meilės ir užuojautos. Laris Gopnikas (Michael Stuhlbarg) yra koledžo profesorius, dėsto fiziką, o ekrane – 1967-ieji. Jo žmona nori skirtis ir Laris pradeda svarstyti apie gyvenimo vertybes. Jis turi ir kitokių problemų: stinga pinigų, duktė vagiliauja, namuose apsigyveno brolis tinginys, Laris gauna anoniminius laiškus, jį terorizuoja

„Kartą Amerikoje“
„Kartą Amerikoje“
„Paskutinis iš gyvųjų“
„Paskutinis iš gyvųjų“
„Bumeris“
„Bumeris“
„Puikus planas“
„Puikus planas“
Kora Ročkienė

Socialinė nelygybė stipriau už meilę

Interviu su šių metų Kanų nugalėtoju Abdellatifu Kechiche’u

1960 m. Tunise gimęs ir šešerių metų kartu su tėvais Nicoje apsigyvenęs Abdellatifas Kechiche’as nuo mažens domėjosi teatru, studijavo Antibų konservatorijoje, vaidino teatre. 1978 m. jis pastatė savo pirmą spektaklį, 1984 m. debiutavo ir kine – sukūrė imigranto vagišiaus vaidmenį Abdelkrimo Bahloulio filme „Mėtų arbata“. 2000-aisiais jis sukūrė debiutinį filmą „Voltero kaltė“, kuris sulaukė Venecijos festivalio apdovanojimo. Pasaulinį pripažinimą režisieriui atnešė 2007 m. filmas „Grūdo paslaptis“, Venecijoje pelnęs Didįjį žiuri prizą, o Prancūzijoje – „Cezarius“ už geriausią filmą, režisūrą ir scenarijų. Lietuvoje šis filmas buvo rodytas Panevėžyje, kino festivalio „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ programoje, 2010 m. Kechiche’o sukurtą „Juodąją Venerą“ galėjo matyti „Žiemos ekranų“ žiūrovai. Šiemet Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanotas „Adelės gyvenimas“ („La Vie d’Adèle chapitres 1 et 2“) – penktasis Kechiche’o filmas. Kol dar neaišku, ar filmas atsidurs

„Adelės gyvenimas“
„Adelės gyvenimas“
Abdellatif Kechiche
Abdellatif Kechiche
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Didysis festivalio „Kinotavr“ prizas filmui apie skurstantį mokytoją

Sekmadienį paaiškėjo 24-ojo Atviro Rusijos kino festivalio „Kinotavr“ nugalėtojai. Didžiuoju prizu apdovanotas Aleksandro Veledinskio filmas „Geografas pragėrė gaublį“ („Geograf globus propil“). Filmas pasakoja apie jauną biologą, kuris priverstas dirbti mokykloje. Dar jis turi pasirinkti, kas jam svarbiau – meilė ar šeima. Filmas sukurtas Aleksejaus Ivanovo romano motyvais. Iš viso filmui atiteko 4 prizai. Pagrindinį vaidmenį filme sukūręs Konstantinas Chabenskis pelnė prizą geriausiam aktoriui. Už geriausią muziką apdovanotas Aleksejus Zubarevas. Savo apdovanojimą filmui įteikė ir pirmąkart festivalyje dirbęs kino platintojų žiuri.
 

Geriausia aktore tapo Julija Aug, Natašos Merkulovos ir Aleksejaus Čupovo komedijoje „Intymios vietos“ („Intimnyje mesta“) suvaidinusi moralės komiteto vadovę, bandančią prastumti erotiką draudžiantį įstatymą. Tačiau pati deputatė nuolat galvoja apie seksą. „Intymios vietos“ taip pat buvo pripažintos geriausiu

„Geografas pragėrė gaublį“
„Geografas pragėrė gaublį“
„Dar viena gyvenimo diena“
„Dar viena gyvenimo diena“
„Uždaras ratas“
„Uždaras ratas“
„Granato spalva“
„Granato spalva“
„Pasmerktasis mirti pabėgo“
„Pasmerktasis mirti pabėgo“
Jonas Ūbis

Idealistai

Krėsle prie televizoriaus

Ryškiausias pastarųjų dienų televizijos įspūdis – ne puošnus, iškilmingų sovietmečio jubiliejų tradicijas, deja, pernelyg primenantis Sąjūdžio dvidešimtpenkmečio minėjimas, o vieno abituriento pasisakymas per pirmadienio žinias. Vaikinas piktinosi, kad kitataučiai turės vienodas sąlygas stojant į aukštąsias mokyklas. Buvo akivaizdu, kad abiturientas nesupranta, jog tie, kuriuos jis pavadino kitataučiais, yra tokie pat Lietuvos piliečiai, kaip ir jis. Skirtumas tik tas, kad jie baigė kitas mokyklas, kuriose dėstoma jų gimtąja kalba. Man tas trumputis interviu – ženklas, kad kažkas papuvo mūsų švietimo karalystėje.
 

Amerikiečių dokumentininkas Davis Guggenheimas (jo filmas „Nepatogi tiesa“ yra pelnęs „Oskarą“) susirūpino savo tautiečių švietimo sistema. 2010 m. pasirodęs „Belaukiant Supermeno“ (TV3, 9 d. 00.50) kritiškai analizuoja JAV valstybines mokyklas. Keli gabūs vaikai tapo pavyzdžiu, kad mokykla labiau stabdo, nei skatina mažųjų sugebėjimus, o pedagogams rūpi tik vykdyti visuomenės jiems primestus reikalavimus. Režisierius teigia, kad tokia sistema yra

„Ženklai“
„Ženklai“
„Psichoanalitikas“
„Psichoanalitikas“
„Frostas prieš Niksoną“
„Frostas prieš Niksoną“
Kora Ročkienė

Idėjos gimsta sapne

Brianas De Palma apie „Nuodėmingą aistrą“

 Šį penktadienį Lietuvoje pradedamas rodyti Briano De Palmos filmas „Nuodėminga aistra“ („Passion“, Vokietija, Prancūzija, 2012). Filmas atidarė pernykštį Venecijos kino festivalį. 1940 m. gimęs De Palma dažnai pavadinamas šiuolaikiniu Hitchcocku, nes jo filmuose perkuriami didžiojo meistro siužetai, daug dėmesio skiriama psichoanalizei. De Palma – vienas pagrindinių 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių JAV postmodernizmo kūrėjų. Pats jis tvirtina, kad seka Sergejaus Eizenšteino montažo kaip konflikto teorija, ir priduria, kad filmas savaime yra prievarta. Tačiau De Palmos kino karjera ne iškart prasidėjo nuo prievartos ir žiaurumo vaizdų. Jis išgarsėjo 7-ajame dešimtmetyje kaip komediografas ir satyrikas, jaunimo kontrkultūros tradicijų tęsėjas. De Palmos komedijose vaidino dar niekam nežinomas Robertas De Niro. Netrukus režisierius nusprendė, kad vis konservatyvesne tampančiai šaliai reikia aštresnių dirgiklių. 1973 m. pasirodė De Palmos filmas „Seserys“. Jo herojės – atskirtos Siamo dvynės. Viena tapo žudike, kita – reportere. Šiame filme išryškėjo iki šiol režisieriaus mėgstamos temos ir stilius. De Palma kuria dviprasmiškas situacijas, kuriose slypi grėsmė, mėgsta aktyvią kamerą, ryškias spalvas, nerimą žadinančią muziką, todėl dažnai pavadinamas šiuolaikinio psichologinio trilerio kūrėju, jo filmuose dažni vujerizmo, asmenybės susidvejinimo motyvai. Tačiau kad ir kokie žiaurūs būtų režisieriaus filmai, o žmogžudysčių įrankiai, švelniai tariant, netradiciški, žiaurumas ir prievarta De Palmos filmuose

Brian De Palma
Brian De Palma
„Nuodėminga aistra“
„Nuodėminga aistra“
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Sočyje atidarytas 24-asis „Kinotavr“
Sekmadienio vakarą Sočyje buvo iškilmingai atidarytas 24-asis Atviras rusų kino festivalis „Kinotavr“.
 
Rusijos kine dabar vyksta permainos: keičiasi vadovybė , padidėjo valstybės dėmesys nacionaliniam kinui, įkurtas kino festivalių organizacinis komitetas ir atlikta jų klasifikacija. Pagal šią klasifikaciją, „Kinotavr“ užėmė pirmą vietą tarp nacionalinių festivalių.
 

Festivalio prezidentas prodiuseris Aleksandras Rodnianskis sakė: „Autorinio kinematografo teritorija labai svarbi, ji leidžia gyvuoti visai puikių jaunų rusų autorių kartai. Svarbu, kad žanrinio, pramoginio kino, kurio būtinybe dabar taip rūpinamasi, ir autorinio kino teritorijos netaptų

„Weekend“
„Weekend“
„Panieka“
„Panieka“
Steven Soderbergh
Steven Soderbergh
Guy Debord
Guy Debord
Jonas Ūbis

Visi kičo atspalviai

Krėsle prie televizoriaus

Negaliu nesižavėti televizijų programų sudarytojų fantazija ir išradingumu. TV1 turi „Snobo kiną“, „LRT kultūra“ – „Elito kiną“, ateinančią savaitę ten atsiras ir nauja „Liaudies kino“ rubrika. Sekant ta logika, galima rodyti filmus įvairiems socialiniams sluoksniams, kad niekas nesijaustų įžeistas. Pavyzdžiui, aš mielai tapčiau „Liaudies priešų kino“ žiūrovu. Kol kas turime „Liaudies kiną“, kuris trečiadienį („LTR kultūra“, birželio 5 d. 20.15) primins vieną rečiausiai rodomų ir prisimenamų lietuviškų filmų – 1957 m. Lietuvos kino studijoje Julijaus Fogelmano ir Vytauto Žalakevičiaus sukurtą komediją „Kol nevėlu...“. Šis filmas seka tada kine jau nelabai privalomais socialistinio realizmo principais, kurie dabar greičiausiai sukels tarantiniško kino įspūdį.
 

Filmo herojai Nijolė ir jos jaunikis Aloyzas pavėlavo į savo jungtuves bažnyčioje, nes sugedo kateris. Reikės laukti dar savaitę, o per ją įsimylėjėliai

„Meilėje ir kare“
„Meilėje ir kare“
„Meilė stipresnė už mane“
„Meilė stipresnė už mane“
„Borisas Godunovas“
„Borisas Godunovas“
Kora Ročkienė

Tikri nugalėtojai

Užsienio spauda apie 66-ojo Kanų kino festivalio laureatus

Abdellatifo Kechiche’o „Adelės gyvenimas“, tik parodytas, iškart tapo festivalio favoritu. Pirmoji festivalio pusė daliai kritikų atrodė nuobodi, o sutartinų liaupsių nusipelnė tik naujausias brolių Coenų filmas „Inside Llewyn Davies“. Tačiau ne vienas „Adelės gyvenimo“ gerbėjas abejojo, ar žiuri ir jo pirmininkui Stevenui Spielbergui užteks drąsos skirti filmui „Auksinę palmės šakelę“. Drąsos užteko ir novatoriškas bei šokiruojantis pasakojimas apie dviejų merginų meilę triumfavo festivalio uždarymo ceremonijoje. Beje, žiuri nusprendė, kad prizas atiteks ne tik režisieriui, bet ir pagrindinius vaidmenis filme sukūrusioms Lea Seydoux ir Adele Exarchopoulos.
 

1960 m. Tunise gimęs ir šešerių metų kartu su tėvais Nicoje apsigyvenęs Kechiche’as jau senokai tapo prancūzų sinefilų numylėtiniu ir didžiąja prancūzų kino viltimi. Nuo vaikystės jis domėjosi teatru, studijavo Antibų konservatorijoje, 1984 m. debiutavo ir kine – sukūrė imigranto vagišiaus vaidmenį Abdelkrimo Bahloulio filme „Mėtų arbata“. Dar anksčiau, 1979-aisiais, Kechiche’as debiutavo teatro scenoje. 2000-aisiais jis sukūrė debiutinį filmą „Voltero kaltė“, šis sulaukė Venecijos festivalio apdovanojimo. Pasaulinį pripažinimą režisieriui atnešė

„Adelės gyvenimas“
„Adelės gyvenimas“
„Inside Llewyn Davies“
„Inside Llewyn Davies“
„Praeitis“
„Praeitis“
„Pasakos“ inf.

Kino teatre „Pasaka“ – naujausių švedų filmų retrospektyva

 

Gegužės 28 d. – birželio 2 d. Švedijos ambasada, Švedijos institutas ir kino teatras „Pasaka“ pristato švedų filmų retrospektyvą. „Švedų kino dienose“ bus parodyti  septyni filmai, sukurti 2011–2012 metais.
 

„Švedų kino dienas“ atidarė švedų kino žvaigždė, aktorius ir rašytojas Jonas Karlssonas. Jis pristatė 2012 m. režisieriaus Mårteno Klingbergo komediją „Lakūno kabina“, pasakojantį apie lėktuvo pilotą, kuris vieną dieną praranda ne tik darbą, bet ir žmoną, sūnų bei namus. Ilgai ieškojęs naujos veiklos, veikėjas priima radikalų sprendimą − užsidėjęs peruką ir pasivadinęs Marija, jis pretenduoja į lėktuvo pilotės vietą. Jam pasiseka, bet skrydžio metu lėktuvas tampa nevaldomas ir Marija

„Lakūno kabina“
„Lakūno kabina“
Pagal rengėjų inf.

Baltarusių ir lietuvių nebiudžetinio kino festivalis

 

Paskutinę pavasario savaitę Vilniuje vyks keturių dienų kino festivalis „toKino“, vienijantis kino autorius ir tyrinėtojus iš daugiau negu dešimties šalių. Festivalį rengia Europos humanitarinio universiteto projektas „LitPro“, kurio rėmėjas yra Baltarusijos Baryso Zvozskavo Žmogaus teisių namai ir organizacija „Belarus Watch“. Festivalio metu vyksiančiuose renginiuose kviečiami dalyvauti ne tik kino mėgėjai, bet ir šiuolaikinės visuomenės socialinėms problemoms neabejingi žmonės. Festivalį gegužės 28 d. atidarė žiniasklaidos ekspertės Jillian Hocking (Australija) paskaita „Etinė žiniasklaida ir pilietinis aktyvizmas“.
 

„toKino“ – tai tarptautinis autorių lėšomis sukurtų filmų festivalis. Filmai pristato aktualias socialines problemas bei diskusijas sukeliančias temas. Todėl festivalio renginiai taps atvira pasisakymų ir

„Igruški“
„Igruški“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas