Pagal užsienio žiniasklaidą
Oficialioje konkursinėje programoje šalia filmų iš Prancūzijos, JAV, D. Britanijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Islandijos atsirado vietos ir naujausiems garsių Vidurio Europos režisierių – vengro Jánoso Szászo, čeko Jano Hřebejko, lenkų Joannos Kos-Krauze ir Krzysztofo Krauze’s filmams. Pastarųjų kūrėjų „Papusza“ – biografinis pasakojimas apie čigonų poetę
Krėsle prie televizoriaus
Tarptautinio Ansi animacinių filmų festivalio įspūdžiai
Šiemet lietuviai gausiai dalyvavo Ansi (Prancūzija) tarptautiniame animacinių filmų festivalyje. Lietuvių filmai buvo pristatyti ne tik jo mugėje MIFA, – pirmąkart į festivalio trumpametražių filmų konkursą buvo atrinktas lietuviškas animacinis filmas. Tai jaunos režisierės, Vilniaus dailės akademijos absolventės Redos Bartkutės Toming debiutinis animacinis filmas „Kaltė“. Daugelis pažįstamų režisierių po filmo peržiūros atkreipė dėmesį į originalų ir menišką filmo stilių, dinamiškas grafines faktūras ir įtampos kupiną nuotaiką, kurią sukuria desperatiški filmo personažo moters lapės veiksmai. Tiems, kurie pripratę prie aiškios istorijos pasakojimo, filmas pasirodė nepakankamai aiškus. Gaila, kad organizatoriai nerado vietos gražiems ir įspūdingiems „Kaltės“ plakatams. Nusiminusi filmo prodiuserė Rasa Joni juos neišpakuotus parsivežė namo, į Lietuvą, save guosdama tuo, kad plakatai pravers kitiems festivaliams, nes „Kaltė“ jau pakviesta į daugybę pasaulio animacinių filmų festivalių.
Nauji filmai – „Pasaulinis karas Z“
Pamatyti, kaip Bradas Pittas gelbsti pasaulį, visai smagu. Pirmiausia todėl, kad kino salėje, kur rodomas Marco Forsterio „Pasaulinis karas Z“ („World War Z“, JAV, 2013), galima pasislėpti nuo įkaitusio Joninių pasaulio, kuris, regis, visai pribrendęs zombių antpuoliui. Tiesa, filmo pabaigoje Pitto herojus – JT specialiųjų misijų vykdytojas Džeris – pripažįsta, kad karas dar nesibaigė. Bet optimizmo jo žodžiuose daug, todėl galima patikėti, kad kuriame nors filmo tęsinyje Džeriui pavyks rasti „nulinį pacientą“ ir ligos židinį, sužinoti, kas sukėlė kraugerių zombių epidemiją visame pasaulyje.
Įtariu, kad židinys –
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
Žurnalo pradžioje – Auksės Kancerevičiūtės įspūdžiai iš gegužės pabaigoje pasibaigusio Tarptautinio Kanų kino festivalio (beje, viršelį puošia festivalio programą „Ypatingas žvilgsnis“ atidariusio Sofios Coppolos filmo „Elitinis jaunimas“ kadras). Įdomias Kancerevičiūtės mintis apie šio festivalio madas ir dėmesį išoriniam spindesiui pratęsė Santa Lingevičiūtė, apsilankiusi daug kuklesniame Kopenhagos tarptautiniame kino festivalyje CPH PIX. Autorė aptaria šiame festivalyje itin akivaizdžią kino „madą“ – kurti filmus apie likimo nuskriaustus žmones: „Tokių filmų personažai – gyvenimo aplinkybių aukos, visuomenės nuskriausti arba nesuprasti. Žiūrovai tiesiog mėgsta įsijausti į globėjo vaidmenį, tad jei nesugeba tiesiogiai prisidėti prie nuskriaustųjų gyvenimo, tai bent filmą apie tokius apdovanoja dėmesiu.“
Pagal užsienio žiniasklaidą
Gandolfini gimė 1961 m. rugsėjo 18 d. Naujajame Džersyje. 1992 m. debiutavo Brodvėjaus scenoje – kartu su Jessica Lange ir Alecu Baldwinu suvaidino Tennessee Williamso pjesėje „Geismų tramvajus“. Netrukus jį pastebėjo ir kinas. Vieną pirmųjų vaidmenų Gandolfini 1993 m. suvaidino Tony Scotto filme „Tikra romantika“. Dažniausiai Gandolfini vaidino antrojo plano personažus, jo tikroji karjera prasidėjo, kai 2000-aisiais aktorius buvo patvirtintas vėliau geriausiu visų laikų amerikiečių serialu pavadintuose
Nauji filmai – „Apgaulės meistrai“
Vasara visada nuteikia pramoginiam kinui. Louis Leterrier „Apgaulės meistrai“ („Now You See Me“, JAV, Prancūzija, 2013) žada aukšto lygio pramogą, juk filme vaidina ir nusipelnę veteranai – Michaelas Caine’as, Morganas Freemanas, ir prie jų artėjantis Woody Harrelsonas, ir jaunosios kartos žvaigždės Markas Ruffalo, Melanie Laurent, Jesse Eisenbergas, Isla Fisher, Dave’as Franco, matyti Quentino Tarantino, Davido Fincherio bei kitų vertinamų profesionalų filmuose. Filme yra gerai „užsukta“ intriga: keturi riteriais pasivadinę iliuzionistai vykstant šou Las Vegase apiplėšia Paryžiaus banką, o nusikaltimą tirianti FTB priversta paleisti įtariamuosius ir nuolat velkasi jiems iš paskos.
Krėsle prie televizoriaus
Kai buvau paauglys, seksualinis švietimas mokykloje apsiribojo vietos ligoninės akušerės paskaitomis su pagąsdinimais ir palinkėjimais neužsiimti „tuo“ iki vedybų. Teko griebtis savišvietos. Šaltiniais tapo Stendhalio, Ericho Marios Remarque’o, Maksimo Gorkio (neaprėpiamą „Klimo Samgino gyvenimą“ pirmąkart perskaičiau iš paaugliško smalsumo, bet kelis kitus – jau vedamas noro suprasti Rusijos istoriją), Emile’io Zola ir Guy de Maupassant’o romanai. Sakyčiau, ne pati blogiausia literatūra. Tėvai šias knygas iš pradžių bandė slėpti, bet paskui susitaikė, nes prie pietų stalo nebeužduodavau klausimų, ką reiškia žodis
Tarptautinio Transilvanijos kino festivalio įspūdžiai
Tarptautinis Transilvanijos kino festivalis, kasmet vykstantis Kluže-Napokoje, traukia ne tik spalvinga programa, kurią sudaro per šimtas keturiasdešimt filmų, bet pirmiausia Rumunijos kino dienomis. Kaip Gdynės kino festivalyje galima vienoje vietoje pamatyti naujausius bei įdomiausius lenkų filmus, taip Kluže – naujausią rumunišką produkciją. Be pagrindinės konkursinės programos „Rumunijos dienos“, festivalio svečiams skirtuose uždaruose seansuose buvo galima pamatyti dar niekur nerodytų filmų, kurių premjeros turėtų vykti šių metų Lokarno, Venecijos ir kituose festivaliuose. Teko pamatyti didžiausius festivalius skambiai apkeliavusio filmo „Kruliko kelias anapus“ režisierės Ancos Damian naująjį, šįkart vaidybinį filmą „Labai permaininga vasara“ („O vară foarte instabilă“). Kol neįvyko tarptautinė premjera, kol kas tik galiu parašyti, kad režisierė orientavosi į žiūroviškesnį kiną, ir užsiminti, jog dokumentines juostas jai sekasi kurti daug geriau. Nors buvo parodytas tik darbinis filmo variantas, abejoju, ar galutinis bus geresnis. Užtat naujame Corneliu Porumboiu filme „Metabolizmas, arba kai vakarėja Bukarešte“ („Metabolism sau Cand se lasa seara peste Bucuresti“), kurio premjera numatyta Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje, apstu šmaikščių dialogų, labai stipri ir pagrindinių aktorių vaidyba. Deja, režisierius taip pat prašė iki oficialios premjeros filmo recenzijų nerašyti.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Stevenas Spielbergas ir George’as Lucasas pranašauja kitokią kino ateitį