Sekmadienio vakarą Sočyje buvo iškilmingai atidarytas 24-asis Atviras rusų kino festivalis „Kinotavr“.
Rusijos kine dabar vyksta permainos: keičiasi vadovybė , padidėjo valstybės dėmesys nacionaliniam kinui, įkurtas kino festivalių organizacinis komitetas ir atlikta jų klasifikacija. Pagal šią klasifikaciją, „Kinotavr“ užėmė pirmą vietą tarp nacionalinių festivalių.
Festivalio prezidentas prodiuseris Aleksandras Rodnianskis sakė: „Autorinio kinematografo teritorija labai svarbi, ji leidžia gyvuoti visai puikių jaunų rusų autorių kartai. Svarbu, kad žanrinio, pramoginio kino, kurio būtinybe dabar taip rūpinamasi, ir autorinio kino teritorijos netaptų uždaromis, bet būtų vientisos.“
Pagrindiniame šių metų konkurse – 12 filmų. Tarp jų ir Aleksejaus Fedorčenkos „Dangiškos pievų marių žmonos“, ir ką tik Kanuose rodyti Jurijaus Bykovo „Majoras“ ir Taisijos Igumencevos „Pakratyti kojas“, ir nauji Vitalijaus Manskio, Aleksandro Veledinskio, Bachtijaro Chudoinazarovo, Jusupo Razykovo filmai. Trumpametražių filmų konkurse – 21 filmas. Tarp festivalio naujovių – kino platintojų bei žiūrovų simpatijų prizai.
Pirmasis festivalio prizas už indėlį į kinematografą atidarymo dieną buvo įteiktas pagrindinio konkurso žiuri pirmininkui režisieriui Aleksandrui Mitai, sukūrusiam filmus „Ekipažas“, „Žibėk, žibėk, žvaigždele mano“, su kuriais užaugo ne viena žiūrovų karta. Atidarymo ceremonijos pabaigoje buvo parodytas naujausias Stanislavo Govoruchino („Susitikimo vietos pakeisti negalima“) filmas „Weekend“. Tai dar viena Noëlio Calefo (1907–1968) detektyvinio romano „Liftas į ešafotą“ ekranizacija. Romaną išgarsino 1957 m. pasirodęs vieno prancūzų Naujosios bangos pradininkų Louis Malle’io filmas. Govoruchinas romano veiksmą perkėlė į šių dienų Maskvą, pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Jekaterina Guseva, Maksimas Matvejevas ir Viktoras Suchorukovas. Atiduodamas pagarbos duoklę klasikiniam film noir, Govoruchinas sukūrė nespalvotą filmą. Festivalis baigsis birželio 9 dieną.
Jeano-Luco Godard’o filmo „Panieka“ scenarijus parduotas aukcione
Paryžiuje vykusiame aukcione daugiau kaip už 144 tūkstančius eurų parduotas Jeano-Luco Godard’o filmo „Panieka“ scenarijus, parašytas italų rašytojo Alberto Moravia romano motyvais. 1963 m. parašytą rankraštį įsigijo panorėjęs likti nežinomas Prancūzijos pilietis. Už iki tol niekad publikai nerodytą dokumentą kovojo du prancūzų kolekcionieriai ir vienas amerikietis.
Pasak aukciono rengėjų, rankraštis turi unikalią vertę kino istorijai, nes tai vienintelis „Paniekos“ scenarijaus egzempliorius, parašytas Godard’o ranka. Scenarijaus apimtis – 59 puslapiai. Prieš tai jis priklausė filme vaidinusios prancūzų kino žvaigždės Brigitte Bardot fotografui Ghislainui Dussart’ui, kuris kūrė ir reportažą iš „Paniekos“ filmavimo aikštelės.
Stevenas Soderberghas filmuos serialą apie medikus
Amerikiečių režisierius Stevenas Soderberghas ne pirmus žada trauktis iš kino. Šiemet Kanų konkurse rodytas jo filmas „Už kandeliabrų“ turėjo būti paskutinis. Tačiau režisierius paskelbė, kad jis prodiusuos ir kurs serialą „Cinemax“ kanalo užsakymu. Serialas vadinsis „The Knick“, pagrindinį vaidmenį jame kurs Clive’as Owenas.
Serialas pasakos apie XX amžiaus pradžios medikus. Jo veiksmas perkels į 1900-uosius, vieną Niujorko ligoninę ir rodys, kaip dirbo gydytojai, kai dar nebuvo išrastos šiuolaikinės technologijos, o ligonių mirtingumas buvo didžiulis.
Maskvoje atsidarys pirmasis Rusijoje dokumentikos kino teatras
Birželio 6 d. Maskvoje Dokumentinio kino centro ir Maskvos muziejaus iniciatyva bus atidarytas kino teatras, skirtas dokumentiniam kinui. Kino teatras užims dalį Maskvos muziejaus patalpų ir įsikurs unikaliame architektūros komplekse. Jį sudarys viena kino salė, viešoji dokumentinio kino mediateka ir mediakavinė. Čia vyks kino peržiūros, paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, konferencijos ir kino festivaliai. Kino teatre kasdien bus rodomi rusų ir užsienio kūrėjų dokumentiniai filmai. Mediateka sukurta remiantis Europos kino institutų pavyzdžiu. Jos kolekcijos pagrindas – 1920–1980 m. dokumentinis rusų, sovietų ir užsienio kinas, taip pat geriausi pastarojo dvidešimtmečio rusų ir užsienio dokumentininkų darbai, unikali archyvinė kino medžiaga apie Maskvą. Birželį kino teatre bus rodoma specialioji Tarptautinio naujojo dokumentinio kino apie muziką festivalio „Beat Film Festival“ programa, netrukus ten vyks Julieno Temple’o filmų retrospektyva, programa „Focus on Scandinavia“ bei viešos užsienio kinematografininkų paskaitos.
Paryžiuje – Guy Debord’ui skirta paroda
Paryžiuje, Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje, iki liepos 13 d. vyksta poetui, menininkui, revoliucionieriui marksistui, kinematografininkui, situacionistui ir letristui, nuolat kovojusiam su šiuolaikinės visuomenės dviveidyste ir simuliakrais, skirta paroda „Guy Debord’as. Karo menas“.
1953 m. Paryžiuje jaunas žmogus ant sienos didžiosiomis raidėmis parašė: „Niekad nedirbk!“ Guy Debord’as niekad nedirbo. Jis daug vaikštinėjo Paryžiaus gatvėmis, gėrė daugiau už kitus ir savo rašytiniuose ar kino kūriniuose bei teoriniuose darbuose nuolat plėtojo moderniosios visuomenės kritiką. Perversišką jos mechanizmą jis demaskavo 1967 m. parašytoje knygoje „Reginio visuomenė“, kuri išleista ir lietuviškai. Debord’as inicijavo avangardinius judėjimus – Letristų internacionalą (1952–1957) ir Situacionistų internacionalą (1957–1972). Parodoje pristatomi Debord’o ir jo draugų bei vienminčių darbai bei pastangos inicijuoti sistemą, ne tokią absurdišką kaip prekinis kapitalizmas. Taip pat rodomi Debord’o filmai.
