Krėsle prie televizoriaus
Dažnai prisimenu vienos aktorės prisipažinimą: „Sofa yra mano tėvynė.“ Naujų krypčių ar tendencijų tyrėjai sako, kad netrukus mūsų lovos taps geros savijautos zonomis, tinginiavimas – terapija, o pižama – kiekviena proga tinkamu drabužiu. Jie mano, kad visko, kas analogiška, ilgesys tik stiprės. Ir tai suprantama, nes vis labiau bijome karo, ekonomikos krizių ir klimato katastrofų.
Europos Parlamento LUX publikos kino apdovanojimai
Europos Parlamento LUX publikos kino apdovanojimai, šiemet jau penktą kartą sujungiantys Europos kino akademijos ir publikos balsus, vėl kviečia pažvelgti į kiną ne tik kaip į meną, bet ir kaip į visuomenės veidrodį. Skirtingai nei tradiciniai kino festivaliai, kuriuose dominuoja industrijos profesionalų ar kritikų vertinimai, LUX išsiskiria demokratiškumu – nugalėtoją renka ne tik europarlamentarai, bet ir visi Europos Sąjungos piliečiai, norintys įvertinti šiuos filmus interneto platformoje.
Nauji filmai – „Brutalistas“
Po apdovanojimų Venecijos kino festivalyje Brady Corbeto „Brutalistas“ („The Brutalist“, JAV, D. Britanija, Kanada, 2024) imtas lyginti su Francio Fordo Coppolos „Krikštatėviu“, Paulo Thomo Andersono „Bus kraujo“ ar Sergio Leone’s „Kartą Amerikoje“. Ne tik žiūrovus, bet ir kritikus šis filmas suskaldė. O Corbetas turbūt siekė sugrįžti į didįjį praeities kiną, mat juosta nufilmuota senokai nebenaudojama „VistaVision“ technologija.
Apie Saulės Bliuvaitės „Akiplėšos“ recepciją
Gana dažnai su kolegomis pasidaliname mintimis, kad mūsų kultūriniame lauke stinga diskusijų apie kiną – ne tik apie filmus, bet apie kino kultūrą apskritai. Kartais padiskutuojama socialiniuose tinkluose ar susitikus gyvai, bet tai vyksta tarp savų. Pasigendu viešų diskusijų arba kritikos tekstų, kurie megztų dialogą su jau pasirodžiusiomis nuomonėmis.
Krėsle prie televizoriaus
Carlos Simón filme yra tai, ko su žiburiu nerasi naujuose lietuviškuose filmuose. Turiu galvoje empatiją filmo herojams. Gal todėl žiūrovams bus lengva su jais susidraugauti. Antrojo, Berlyne „Auksiniu lokiu“ apdovanoto, Simón ilgametražio filmo „Alkarasas“ (LRT Plius, 17 d. 21.33) veikėjai – žmonės, kuriuos ji gerai pažįsta. Jie gyvena Katalonijoje, Alkaraso kaime, augina vaisius ir daržoves.
Nauji filmai – „Marija Kalas“
Čilės kino režisierius Pablo Larraínas, pastarąjį dešimtmetį savo filmuose nagrinėjęs pasaulio dėmesį ir vaizduotę prikausčiusių XX a. moterų dramatiškus likimus, naujausiame kūrinyje įžengė į operos pasaulį – filmas „Marija Kalas“ („Maria“, Italija, Vokietija, Didžioji Britanija, JAV, 2024) pasakoja apie paskutines legendinės operos dainininkės gyvenimo dienas Paryžiuje.
Nauji filmai – „Sing Singo kalėjimas“
Jei pelnytai atsiduri kalėjime, čia gali nuveikti daug ką: toliau būti Seimo nariu, studijuoti, rašyti autobiografiją, rinktis religinį kelią arba, kaip Grego Kwedaro filme „Sing Singo kalėjimas“ („Sing Sing“, JAV, 2023), įsitraukti į reabilitacijos per meną (RTA) programą. Šio filmo masinis populiarumas ir „Oskarų“ nominacijos leidžia daryti prielaidą, kad visuomenei verkiant reikia grupinės terapijos.
Nauji filmai – „Potvynis“
Gints Zilbalodis, vienas originaliausių Europos animatorių, dar kartą įrodo, kad kūrybinė laisvė gali atsverti finansinius suvaržymus. Vos su 3,5 milijono eurų biudžetu ir naudodamas atvirojo kodo programinę įrangą „Blender“ jis sukūrė kerintį, su niekuo nesupainiojamą „Zilbalodžio pasaulį“, kuriame nėra žmonių, bet jų buvimo pėdsakai vis dar jaučiami. Ir tai, kaip jis pasirenka pasakoti istoriją – be žodžių, per gyvūnų elgesį ir muziką, – suteikia filmui išskirtinio žavesio.
Krėsle prie televizoriaus
Klasikinių filmų „Egzorcistas“ ir „Prancūzų ryšininkas“ režisierius Williamas Friedkinas mirė 2023-iųjų rugpjūtį, nesulaukęs paskutinio savo kūrinio „Maištas „Keino“ laive. Karo tribunolas“ (LNK, 9 d. 22.30) premjeros Venecijos kino festivalyje. Filmavimas prasidėjo metų pradžioje, režisierius jau blogai jautėsi ir buvo sutarta, kad, esant reikalui, darbus užbaigs Guillermo del Toro, tačiau jo pagalbos neprireikė.
Nauji filmai – „Operacija „Black Bag“
Praėjus vos mėnesiui po „Būtybės“ pasirodymo režisierius Stevenas Soderberghas namą, kuriame vaidenasi, iškeičia į slaptųjų agentų pilną svetainę. Ima atrodyti, kad nebeturėdamas ko prarasti Soderberghas mažiau domisi komercine savo filmų sėkme bei apdovanojimais ir kartu su scenaristu Davidu Koeppu savo malonumui žaidžia žanrų konvencijomis.