7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Jonas Ūbis

Drąsios ir žiaurios

Krėsle prie televizoriaus

Neseniai teatre sutikau seną pažįstamą. Iš pradžių jis pasiteiravo, kur dirbu (iš ko dar atpažinsi lietuvį, jei ne iš netaktiško klausimo?), o sužinojęs, kad dėstau vienoje aukštojoje, energingai pasidžiaugė, juk mokyklos vadovai – jauni žmonės. Tarstelėjau, kad bendrauju ne su vadovais, o su studentais. Tačiau iškart supratau, kad senas pažįstamas tapo politiku ar bent politikų patarėju. Tuose sluoksniuose įprasta džiaugtis jaunais vadovais. Man tai primena ne tokius senus laikus, kai propagandistai džiaugėsi sudėtingas užduotis vykdančiais komjaunuoliais. Mentalitetas nepasikeitė. Gal todėl ir nekeista, kai patriotizmo tautą dabar moko korumpuoti politikai, buvę aukštosios partinės mokyklos dėstytojai, Pakaunės isterikai ar tiesiog jauni jėzuitai, kurie nori žegnotis pamatę Žaliojo tilto skulptūras. Istorija jų nieko neišmokė. Todėl primygtinai rekomenduoju pasižiūrėti 1987 m. Lietuvos kino studijoje Ferdinando Kauzono sukurtą dokumentinį filmą „Kas jūs, kunige Svarinskai?“ (LRT Kultūra, 21 d. 23.15). Pamenu dar tada filmas darė keistą įspūdį, nes „perestroika“ jau buvo prasidėjusi, bet filmo kūrėjai nuoširdžiai tyčiojosi iš kalinčio kunigo. Itin pamokomas filmas, ypač turint omenyje, kad Nepriklausomoje Lietuvoje jo autorius tapo vieno iš Seimo vadų kalbų rašytoju, t.y. taip pat mokė tautą patriotizmo.

„Lengvabūdė pirmūnė“
„Lengvabūdė pirmūnė“
„Centurionas“
„Centurionas“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Los Andžele vyko „Auksinių gaublių“ naktis. Holivude akredituotų užsienio žurnalistų (91 užsienio žurnalistas iš 55 pasaulio šalių) skiriami prizai dažnai leidžia numanyti, kas taps „Oskarų“ savininkais. Šiąnakt geriausiu filmu tapo Richardo Linklaterio „Vaikystė“, geriausia komedija – Weso Andersono „Viešbutis „Didysis Budapeštas“. Už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas Eddie Redmayne’as, suvaidinęs matematiką Stepheną Hawkingą Jameso Marsho biografinėje dramoje „Visko teorija“ („The Theory of Everything“). Geriausia aktore – Julianne Moore už sunkiai sergančios moters vaidmenį filme „Still Alice“ (rež. Richard Glatzer, Wash Westmoreland). Geriausia antro plano aktore tapo Patricia Arquette („Vaikystė“), „Auksinis gaublys“ už geriausią antro plano vaidmenį atiteko J.K. Simmonsui („Atkirtis“). Geriausiu režisieriumi pasklebtas Richardas Linklateris („Vaikystė“), už geriausią scenarijų apdovanoti filmo „Birdman“ scenaristai Alejandro Gonzalezas Inarritu, Alexanderis Dinelaris jaun., Armando Bo, už geriausią muziką – Jóhannas Jóhannssonas („Visko teorija“). „Auksinį gaublį“ geriausiam užsienio kalba sukurtam filmui pelnė rusų režisieriaus Andrejaus Zviagincevo „Leviatanas“.

Kadras iš filmo „Vaikystė“
Kadras iš filmo „Vaikystė“
Kadras iš filmo „Birdman“
Kadras iš filmo „Birdman“
Kadras iš filmo „Niekas nemėgsta nakties“
Kadras iš filmo „Niekas nemėgsta nakties“
Kadras iš filmo „Leviatanas“
Kadras iš filmo „Leviatanas“
Francesco Rosi
Francesco Rosi
Anita Ekberg filme „Saldus gyvenimas“
Anita Ekberg filme „Saldus gyvenimas“
Kadras iš filmo „Dievai“
Kadras iš filmo „Dievai“
Kora Ročkienė

Norėjau pasiekti transo būseną

Pokalbis su „Atkirčio“ režisieriumi Damienu Chazelle’u

Metų pradžioje Lietuvos ekranuose pasirodė Damieno Chazelle’o filmas „Atkirtis“ („Whiplash“, JAV, 2014). Pernai jis pelnė pagrindinį Sandanso kino festivalio apdovanojimą, buvo gerai įvertintas Kanuose, pateko į „Sight and Sound“ ir „Cahiers du cinema“ geriausių 2014-ųjų filmų dešimtukus, pretenduoja į svarbius JAV kino apdovanojimus. Pateikiame pokalbio su „Atkirčio“ režisieriumi, išspausdinto dienraštyje „Gazeta Wyborcza“, fragmentus. Su Chazelle’u Kanuose kalbėjosi Pawełas T. Felisas.

„Atkirtis“
„Atkirtis“
Živilė Pipinytė

Seksas, tėvynė ir verslas

Nauji filmai – „Nepatyręs“

Paskutiniais metais dauguma naujų lietuviškų filmų labiau gali sudominti antropologus, sociologus, net filosofus (deja, kintanti lietuviška tikrovė jų visai nedomina), bet ne kino kritikus. Progų pasvarstyti apie kino meną ar nacionalinio kino tradiciją jie tikrai nesuteikia. Tačiau drįsčiau tvirtinti, kad šie filmai – laiko atspindys, kuris, manau, labiau masins ateities mokslininkus, tyrinėjančius lietuvių transformacijos (santvarkų kaitos, mentaliteto lūžio ir pan.) problemas. Visa tai galima įžiūrėti ir naujametinėje komedijoje „Nepatyręs“ (Lietuva, D. Britanija, 2014). Pagal autorių ir prodiuserių kolektyvo lietuviams adaptuotą kanadiečio Jono Chernicko scenarijų („My Awkward Sexual Adventure“ pagal tą patį scenarijų pasirodė 2012 m.) filmą sukūrė debiutantas Julius Paulikas, nors nesuprantu, kam reikėjo taip vargintis – tokio lygio „scenarijų“ gali parašyti bet kas. Kita vertus, sekant filmo autorių logika, matyt, paprasčiau ir pigiau scenarijų nusipirkti „iš antrų rankų“.

„Nepatyręs“
„Nepatyręs“
Ieva Tumanovičiūtė

Vaduojant Saulę

Nauji filmai – „Aukso žirgas“

„Aukso spindulys ledą ištirpdys; kuris viską paaukojo: ir gyvybę, ir svajonę“, – sako gerasis burtininkas viltį beprarandančiam pilnametražio animacinio filmo „Aukso žirgas“ (Lietuva, Latvija, Liuksemburgas, Danija, 2014) herojui Aušvydui. Filmą baltų pasakų motyvais pagal 1911 m. parašytą latvių literatūros klasiko Janio Rainio pjesę dvimatės animacijos technologija sukūrė Valentas Aškinis ir Reinis Kalnaellis, filmo dailininkas Xavier Dujardinas.
„Aukso žirge“ vyksta gėrio ir blogio, kuriuos įkūnija personifikuotos gyvybės ir mirties dievybės, kova, bet nugali žmogaus pasiaukojimas, meilė ir tikėjimas. Filmo prologas apie mirties deivės giltinės, garbingai atlikusios savo pareigą, praeitį išsiskiria nespalvotu, smėlio grafiką primenančiu stiliumi. Tačiau dabar giltinė yra blogio galia Juodoji Motė – pilka, į plaukus įsisupusi būtybė, kurios jėgas palaiko žmonių liūdesys ir ašaros. Kupina neapykantos deivė kartu su savo pakalikais – komiškaisiais nevykėliais varnais – siekia, kad pasaulis atrodytų tamsus kaip jos irštva, todėl pagrobia šviesą – princesę Saulę. Ši (įgarsino Neringa Nekrašiūtė) primena vieną iš daugelio „Disney“ studijos filmų gražuolių ir net pirmą kartą pasirodžiusi dainuoja kartu su paukščiukais. Vis dėlto blogio akivaizdoje atsiranda ir gėris – gyvybę ir viltį ginantis išminčius Baltasis Tėvas.

„Aukso žirgas“
„Aukso žirgas“
Jonas Ūbis

Maži džiaugsmai

Krėsle prie televizoriaus

Didžiausia naujų metų naujiena – iš LRT dingo reklama. Regis, menkniekis, bet tikrai malonus. Filmų nepertraukinėja tautiško kredito pasiūlymai ar vaistinių naujienos, aiškinančios, koks džiaugsmas būti pensininku. Pagyvenusios moterys vaistinių reklamose džiaugiasi gyvenimu, verda ir kepa skanėstus savo anūkams. Pagyvenę vyrai taip pat džiaugiasi, tik kitokiais malonumais. Prie ribos, už kurios juos visi vadins senjorais (man tai primena neigiamą vaikystės pasakos personažą – senjorą Pomidorą), netrukus atsidurs ir pirmųjų vaizdajuosčių nuomos entuziastai. 9-ajame dešimtmetyje tai buvo pagrindinis kino naujienų šaltinis, ypač kai netrukus kino teatrai ėmė virsti parduotuvėmis ir mugėmis, vaizdajuosčių verslas gelbėjo sinefilus. Verslo mastai buvo didžiuliai, galima tik spėti, kokį kapitalą susikrovė piratai, juk prastos kokybės vaizdajuostės be jokių licencijų, pamenu, tada buvo rodomos net ŠMC kino salėje. Bus proga prisiminti, nes televizijos parodys net kelis anų laikų piratų hitus.
LRT (10 d. 22.40) siūlo prisiminti Charleso Crichtono „Žuvelę, vardu Vanda“ (1988) – linksmą pasakojimą apie brangenybių vagis, kurie nori pergudrauti vienas kitą. Tada dar nežinojau, kad filmo scenarijaus autorius Johnas Cleese’as (jis filme vaidina ir žavųjį Arčį) buvo garsiosios komikų grupės „Monty Python“ narys. Filme vaidino ir jo kolega Michaelas Palinas. Ypatingas filmo humoro pobūdis taip pat buvo „Monty Python“ palikimo dalis. Tokio humoro, kai šaipomasi iš visų šventų karvių ir tabu, dabar ypač stinga pas mus.

„Žuvelė, vardu Vanda“
„Žuvelė, vardu Vanda“
„Detektyvas Daunas“
„Detektyvas Daunas“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Paskutinis „Oskarų“ nominantų „Geriausio filmo užsienio kalba“ kategorijoje atrankos etapas vyks sausio 9–11 dienomis. Tada ir paaiškės, kokie 5 filmai tapo „Oskarų“ nominantais. Juos rinks iš 9 trumpojo sąrašo finalininkų, kurie paaiškėjo gruodžio pabaigoje. Tai Georgi Ovašvili „Kukurūzų sala“ (Gruzija), Estijai atstovaujantys Zazos Urušadzės „Mandarinai“, Pawelo Pawlikowskio „Ida“ (Lenkija, Danija), Rubeno Östlundo „Force majeure“ (Švedija), Andrejaus Zviagincevo „Leviatanas“ („Leviafan“, Rusija), Abderrahmane’o Sissako „Timbuktu“ (Mauritanija), Paulos van der Oest „Kaltinamoji“ („Accused“, „Lucia de B.“, Olandija), Damiáno Szifróno „Laukinės istorijos“ („Relatos salvajes“, Argentina) ir Alberto Arvelo „Išlaisvintojas“ („Libertador“, Venesuela). „Kukurūzų salą“ ir „Mandarinus“ pernai parodė „Scanorama“ ir „Kino pavasaris“, „Idą“ ir „Force majeure“ vis dar galima pamatyti Lietuvos kino teatruose. „Oskarų“ savininkai paaiškės vasario 22 d.

„Laukinės istorijos“
„Laukinės istorijos“
„Beljė šeima“
„Beljė šeima“
„Ispaniškas gripas“
„Ispaniškas gripas“

Kas įsiminė 2014 metais

Kinas

Kas įsiminė 2014-aisiais? Išvardinkite maždaug 5 filmus, palikusius didžiausią įspūdį, sujaudinusius ar privertusius susimąstyti.

„Dingusi“
„Dingusi“
„Nimfomanė“
„Nimfomanė“
„Zils Marijos debesys“
„Zils Marijos debesys“
Jonas Ūbis

Šventės su filmais

Kalėdinio „Kino“ skaitymo malonumai

Nors daug laiko praleidžiu krėsle prie televizoriaus, didžiausias malonumas man yra skaitymas. Žinoma, ir apie kiną, jo istoriją bei žvaigždes. Tačiau pamatęs naują „Kiną“ į šalį atidėjau net beveik tūkstančio puslapių Jeano-Luco Godard’o biografiją – jos man užteks visoms šventėms, ypač jei pernelyg nesusižavėsiu „Kino“ autorių rekomendacijomis. Mat visi autoriai buvo paprašyti prisiminti, ką norėtų pasižiūrėti per Kalėdas. Turiu pasakyti, kad jų norai – patys įvairiausi: nuo tradicinės Eldaro Riazanovo „Likimo ironijos“ iki egzotiškų, retų vardų ir pavadinimų, liudijančių visapusišką ir begalinį žurnalo autorių išprusimą.
 
Tradiciškai paskutiniame metų numeryje daug dėmesio skirta lapkritį vykusiai „Scanoramai“: Ieva Kotryna Skirmantaitė aptaria konkursinę Baltijos šalių trumpametražių filmų programą, beje, ne visada pritardama žiuri vertinimams. Lina Klusaitė analizuoja naujausią Godard’o filmą „Sudie, kalba“, kuris neabejotinai papuošė kino forumo programą. Neringa Kažukauskaitė kalbasi su „Scanoramos“ žiuri dirbusiais vokiečių kinotyrininkais, garsiojo Berlyno kino teatro „Arsenalas“ bei Jaunojo kino forumo sumanytojais Erika ir Ulrichu Gregorais. Pokalbį perskaičiau lyg nuostabų romaną – tiek daug jame sinefilo širdžiai brangių minčių ir prisiminimų. Kitos „Scanoramos“ viešnios – britų režisierės Joannos Hogg apmąstymai, kuriuos užrašė Vladas Rožėnas, iš dalies man atsakė į paskutiniu metu vis dažniau kylantį klausimą, kodėl Europoje kuriamas art-house kinas išgyvena krizę. Manau, kad kalti ir patys kūrėjai, kiekvieną savo judesį ar mintį traktuojantys itin rimtai.

Jonas Ūbis

Ieškant laimingų atradimų

Krėsle prie televizoriaus

Tik užmetus akį į šventines televizijų programas, akivaizdu, kad jas rengė praktikuojantys sadistai ir mazochistai. Antraip tose programose nebūtų tiek daug ponų Valinskų, Starošaitės su Žvaguliu, Merūno, Filipo Kirkorovo ir kitokių garsių estrados bei pramogų bestiariumo personažų.
Filmų taip pat daug, tik jau nebe naujienų, išskyrus kelias lietuviškas premjeras: LRT (25 d. 23 val., LRT kultūra 26 d. 18.40) parodys Mariaus Ivaškevičiaus kartu su suomiais kurtą „Santą“ (2014). Ši keistoka meilės istorija prasideda Laplandijoje, pas Kalėdų Senelį. Aktorių, kuris vaidina Santą (Tommi Korpela), sužavi graži lietuvaitė (Sandra Daukšaitė-Petrulėnė), atvykusi į šį pasaulio kraštą su savo sūneliu. Dovilės Gasiūnaitės 2013 m. filmas „Narcizas“ (LRT kultūra, 25 d. 20 val.) – taip pat apie meilę ir ją naikinančią nepasitenkinimo savimi, gyvenimu, aplinka būseną. Ji ištinka pagrindinį filmo herojų muzikantą Teodorą (Amvrosios Vlachopoulos). Šventės (šurmulys, persivalgymas, lietuviška estrada...) gali sukelti panašią būseną, tad, manau, pasižiūrėti filmą, kuriame rodomas nuo karščių leipstantis vasaros Vilnius, ne vienam bus visai į naudą. TV3 (25 d. 21 val.) parodys Donato Ulvydo komediją „Kaip pavogti žmoną“ (2013) – gerų aktorių Rimantės Valiukaitės, Ramūno Cicėno ir Giedriaus Savicko suvaidintą banalybių rinkinį – bei nedorus lietuvius erotomanus ir apsimetėlius Kūčių vakarą demaskuojančią Mario Martinsono 2011 m. „Tylią naktį“ (25 d. 01.10).

„Pašėlusios naktys“
„Pašėlusios naktys“
„Šioje šalyje nėra vietos senukams“
„Šioje šalyje nėra vietos senukams“
„Gyvatės akys“
„Gyvatės akys“
„Artistas“
„Artistas“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas