Kino naujienos trumpai

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Los Andžele vyko „Auksinių gaublių“ naktis. Holivude akredituotų užsienio žurnalistų (91 užsienio žurnalistas iš 55 pasaulio šalių) skiriami prizai dažnai leidžia numanyti, kas taps „Oskarų“ savininkais. Šiąnakt geriausiu filmu tapo Richardo Linklaterio „Vaikystė“, geriausia komedija – Weso Andersono „Viešbutis „Didysis Budapeštas“. Už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas Eddie Redmayne’as, suvaidinęs matematiką Stepheną Hawkingą Jameso Marsho biografinėje dramoje „Visko teorija“ („The Theory of Everything“). Geriausia aktore – Julianne Moore už sunkiai sergančios moters vaidmenį filme „Still Alice“ (rež. Richard Glatzer, Wash Westmoreland). Geriausia antro plano aktore tapo Patricia Arquette („Vaikystė“), „Auksinis gaublys“ už geriausią antro plano vaidmenį atiteko J.K. Simmonsui („Atkirtis“). Geriausiu režisieriumi pasklebtas Richardas Linklateris („Vaikystė“), už geriausią scenarijų apdovanoti filmo „Birdman“ scenaristai Alejandro Gonzalezas Inarritu, Alexanderis Dinelaris jaun., Armando Bo, už geriausią muziką – Jóhannas Jóhannssonas („Visko teorija“). „Auksinį gaublį“ geriausiam užsienio kalba sukurtam filmui pelnė rusų režisieriaus Andrejaus Zviagincevo „Leviatanas“.

Naujas ispanų režisierės Isabel Coixet filmas „Niekas nelaukia nakties“ („Nobody Wants the Night“) vasario 5 d. atidarys 65-ąjį tarptautinį Berlyno kino festivalį. Filmas taip pat dalyvaus pagrindiniame festivalio konkurse. Jis perkels į 1908-ųjų Grenlandiją, kur dvi ambicingas moteris (jas suvaidino Juliette Binoche ir Rinko Kikuchi) sužavi tas pats vyriškis (Gabriel Byrne). „Niekas nelaukia nakties“ – bendros ispanų, prancūzų ir bulgarų gamybos filmas, jis kurtas Bulgarijoje, Ispanijoje ir Norvegijoje. Ankstesniais metais įvairiuose Berlyno kino festivaliuose buvo rodyti šeši režisierės filmai. Lietuvoje bene geriausiai žinomas jos filmas „Elegija“. Šiemet Berlinalės žiuri vadovaus amerikiečių režisierius Darrenas Aronofsky.

Paskelbtos BAFTA nominacijos

Praėjusią savaitę paskelbtos britų kino apdovanojimų BAFTA nominacijos – dar vienas įrodymas, kad kino profesionalų pasirinkimą sunku nuspėti. Daugiausia, net 11 nominacijų surinko Weso Andersono filmas „Viešbutis „Didysis Budapeštas“. Jis nominuotas geriausio filmo, režisieriaus, originalaus scenarijaus (abu W. Andersono), aktoriaus (Ralph Fiennes), muzikos (Alexandre Desplat), operatoriaus (Robert Yeoman), montažo, dekoracijų, kostiumų, grimo ir šukuosenų bei garso kategorijose. 10 nominacijų gavo Alejandro Gonzalezo Innarritu filmas „Birdman“. Filmas taip pat nominuotas geriausio filmo, režisieriaus, originalaus scenarijaus (Alejandro Gonzalez Inarritu, Alexander Dinelaris jaun., Armando Bo), aktoriaus (Michael Keaton), antro plano aktoriaus (Edward Norton), antro plano aktorės (Emma Stone), muzikos (Antonio Sanchez), operatoriaus (Emmanuel Lubetzki), montažo ir garso kategorijose. 10 nominacijų sulaukė ir britų režisieriaus Jameso Marsho biografinis filmas apie mokslininką Stepheną Hawkingą „Visko teorija“ („The Theory of Everything“). Filmas nominuotas ir geriausio metų, ir geriausio metų britų filmo kategorijose, taip pat apdovanojimams pristatyti filmo režisierius, adaptuoto scenarijaus autorius Anthony McCartenas, pagrindinį vaidmenį sukūręs Eddie Redmayne’as, aktorė Felicity Jones, kompozitorius Johannas Johannssonas, kostiumų, grimo bei šukuosenų autoriai ir montažininkas. 9 nominacijų sulaukė kitas biografinis britų filmas – Morteno Tyldumo „The Imitation Game“, pasakojantis apie britų matematiką Alaną Turingą, Antrojo pasaulinio karo metais šifravusį nacių „Enigmos“ duomenis, bet po karo teistą už „netaisyklingą“ lytinę orientaciją. Dabar Lietuvoje rodomas „Atkirtis“ pristatytas 5 kategorijose, tiek pat nominacijų sulaukė ir Richardo Linklaterio „Vaikystė“. Į geriausio užsienio kalba sukurto filmo apdovanojimą pretenduoja brolių Dradenne’ų „Dvi dienos, viena naktis“, Stepheno Daldry „Šiukšlės“ („Trash“), Ritesho Batros „Pietų dėžutė“ („Lunchbox“), Andrejaus Zviagincevo „Leviatanas“ ir Pawelo Pawlikowskio „Ida“. Pastarojo filmo operatoriai Lukaszas Zalis ir Ryszardas Lenczewskis taip pat nominuot geriausio operatoriaus apdovanojimui. Ceremonija vyks vasario 8 d., dešimtą kartą ją ves Stephenas Fry’us.

 

Sausio 10 d. Romoje, sulaukęs 92-ejų, mirė italo kino klasikas Francesco Rosi. Jo filmai yra pelnę svarbiausius kino apdovanojimus: „Salvatorė Džiuliano“ – 1961 m. Berlyno kino festivalio „Sidabrinį lokį“, „Rankos virš miesto“ (1963) – Venecijos „Auksinį liūtą“, „Matėjo byla“ (1972) – Kanų „Auksinę palmės šakelę“. Antrojo pasaulinio karo metais Rosi pradėjo teisės studijas, tačiau netrukus buvo priverstas jas nutraukti. Po karo jis tęsė studijas, o kartu pradėjo teatro, radijo režisieriaus bei knygų iliustratoriaus karjerą. 1948 m. jis susipažino su vienu italų neorealizmo pradininkų Luchino Visconti ir tapo jo filmo „Žemė dreba“ asistentu. 1951 m. Rosi buvo Visconti filmo „Pati gražiausia“ scenaristas, 1954 m. bendradarbiavo kuriant „Jausmą“. Rosi dirbo ir kitų režisierių, tarp jų ir Michelangelo Antonioni asistentu. Režisūroje Rosi debiutavo 1958 m., bet tik „Salvatorė Džiuliano“ atnešė jam tarptautinį pripažinimą. Rosi buvo pavadintas vienu talentingiausių savo kartos kino kūrėju, jis tęsė neorealistų stiliaus ieškojimus.

Rosi visada buvo angažuotas kūrėjas ir kūrė politinius filmus, rodė aštrias Italijos tikrovės problemas – mafijos galią, teisininkų korupciją, šalies Pietų skurdą, „ekonominį stebuklą“, bet atsisakė žurnalistinio stiliaus. Net 11 filmų jis kūrė kartu su rašytoju Tonino Guerra, bendradarbiavusiu ir su Federico Fellini, ir su Andrejumi Tarkovskiu. Pagal Guerros scenarijų sukurtas ir vienas geriausių Rosi filmų „Jūsų ekscelencijos lavonai“ (1976, pagal L. Sciascia romaną). Rosi ekranizacijos pasižymėjo ypatingu sugebėjimu perteikti sudėtingo kūrinio dvasią, net kai režisierius ėmėsi Gabrielio Garcíjos Márquezo („Paskelbtos mirties kronika“, 1987) ar Andrejaus Platonovo („Trys broliai“, 1981) kūrybos. Paskutinis, 1997 m. sukurtas režisieriaus filmas „Paliaubos“ buvo Primo Levi romano, pasakojančio apie Aušvico kalinį, ekranizacija. 2008 m. Berlyno kino festivalyje Rosi buvo apdovanotas už kūrybą „Auksine kamera“, pernai Venecijos kino festivalyje – „Auksiniu liūtu“ už indėlį į pasaulio kiną.

 

Mirė Anita Ekberg
Sekmadienį ligoninėje netoli Romos mirė švedų aktorė Anita Ekberg. Jai buvo 83-eji. Ekberg į kino istoriją įėjo suvaidinusi Holivudo žvaigždę Silviją Federico Fellini filme „Saldus gyvenimas“. Gimusi daugiavaikėje šeimoje, būsima aktorė anksti pradėjo modelio karjerą, 1950 m. ji tapo „Mis Švedija“, vėliau varžėsi dėl „Mis Visata“ titulo. 1953 m. į Holivudą ją pakvietė Howardas Hughesas, aktorė pasirašė kontraktą su Holivudo studija, bet iš pradžių vaidino epizodinius vaimenis. 1955 m. ji nusifilmavo Williamo A. Wellmano filme „Kraujo alėja“ kartu su Johnu Wayne’u ir Lauren Bacall. Vaidmuo šiame filme atnešė Ekberg geriausios jaunos aktorės „Auksinį gaublį“. Po to sekė kiti vaidmenys, bet aktorės gyvenimą pakeitė 1960 m. įvykęs susitikimas su Federico Fellini. Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanoto „Saldaus gyvenimo“ aktorės maudymosi Romos Trevi fontane scena – viena svarbiausių kino istorijoje. Po šio filmo Ekberg tapo spindesio ikona, daug filmavosi, bet 8-ojo dešimtmečio pabaigoje jos žvaigždė ėmė blėsti, prie to prisidėjo ir piktnaudžiavimas alkoholiu. 1987 m. Ekberg pasirodė trumpame Fellini filmo „Interviu“ – režisieriaus pagarbos gesto italų kinui ir jo žvaigždėms – epizode. Į Švediją Ekberg nebegrįžo, nes manė, kad ten nėra vertinama.

Lenkų kritikai išrinko geriausius 2014 m. filmus

Lenkų kino kritikai išrinko geriausius lenkų ir užsienio filmus iš tų, kurie pernai pasirodė Lenkijos kino teatrų repertuare. Savo apdovanojimus jie teikia nuo 1956 metų. 2014 m. „Auksinės kino juostos“ atiteko Łukaszo Palkowskio filmui „Dievai“ („Bogowie“), pasakojančiam apie lenkų kardiochirurgą Zbigniewą Religą, ir Andrejaus Zviagincevo „Leviatanui“. „Dievai“ pernai pelnė Gdynės kino festivalio „Aukso liūtus“ ir surinko daugiausia žiūrovų – per 2 milijonus. Kritikai pažymėjo dar po du lenkiškus ir užsienio filmus. Jais tapo Jano Komasos „Miestas 44“ („Miasto 44“) apie Varšuvos sukilimą bei dokumentinis Elwiros Niewieros ir Piotro Rosołowskio „Domino efektas“, Paolo Sorrentino „Didis grožis“ bei Xavier Dolano „Mamytė“.

 

Lenkų žurnalo „Kino“ kritikai rinko 10 geriausių praėjusių metų filmų (ir vėl tik iš tų, kurie oficialiai rodyti kino teatruose). Lenkų „Kino“ dešimtukas toks:

7. „Nepažįstamasis prie ežero“ (rež. Alain Guiraudie)