7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Kelios istorijos ne tik apie prancūzus

Artėja „Žiemos ekranai“

Sausio 25-ąją prasidės tradicinis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Jį atidarys Érico Barbier filmas „Aušros pažadas“ („Promesse de l’aube“), sukurtas pagal Romaino Gary romaną, kurio veiksmas nukelia į amžiaus pradžios Vilnių. Filmą pristatys pats režisierius. Taip pat festivalyje svečiuosis kino fotografas André Perlsteinas (jo paroda vyks Prancūzų kultūros institute Vilniuje), filmų „Mila“ ir „Menininko portretas“ režisieriai Valérie Massadian ir Antoine’as Barraud, vienos seniausių pasaulyje kino mokyklų „La Fémis“ režisūros skyriaus vedėjas Brice’as Cauvinas. Visos „Žiemos ekranų“ programos nusipelno dėmesio, bet laiko stinga visiems ir visada, todėl „7md“ skaitytojams siūlome nepražiopsoti kelių prancūzų kūrėjų ir jų filmų, pasakojančių įsimintinas istorijas.

„Sveiki atvykę į Monparnasą“
„Sveiki atvykę į Monparnasą“
„Kambarinės dienoraštis“
„Kambarinės dienoraštis“
„Menininko portretas“
„Menininko portretas“
Jean-Pierre Melville
Jean-Pierre Melville
„Sudie, riešutėli“
„Sudie, riešutėli“
Jonas Ūbis

Posttiesos triumfas Seime

Krėsle prie televizoriaus

Šeštadienį įsijungęs televizorių iškart pamačiau Seimo tribūnoje stovinčią Nijolę Sadūnaitę, kuriai ką tik buvo įteikta Laisvės premija. Be reikalo Indrė Makaraitytė ir jos pirmadienio pašnekovas seimūnas Andrius Navickas aiškina, kad atsiimant Laisvės premiją Seime pasakyta Sadūnaitės kalba neįeis į istoriją. Tai, ką kalbėjo nusipelniusi sovietmečio disidentė ir vienuolė – vienas ryškiausių liudijimų, kad pas mus įsigali naujieji viduramžiai ir pagrindinis jų ženklas posttiesa. 2016 m. Oksfordo žodynas išrinko post-truth metų žodžiu. Šis terminas, pasak žodyno, susijęs arba apibūdina aplinkybes, kai objektyvūs faktai daro mažesnę įtaką viešosios nuomonės formavimui nei jausmai ar asmeniniai įsitikinimai. Iki šeštadienio ryto dar galvojau, kad posttiesa – privalomas JAV prezidento ar įvairių, ypač jaunų, interneto bendrijų atributas. Pasirodo, klydau. Ji pasiekė konservatyviausius Lietuvos sluoksnius, nes padėkos kalbą Garliavos skandalui skyrusi Sadūnaitė kaip objektyvius faktus pateikė būtent savo jausmus, įtarimus ar spėliones, o sausio 13-ąją prilygino Pakaunės patriotų „žygiams“. Prisidengdama Evangelijos citatomis ji aiškino apie skriaudą mergaitei, kurios esą gal net nėra tarp gyvųjų, ir kaip tikra klerikalų tradicijų tęsėja pamiršo užsiminti, kad kankine jos pavadinta mergaitė turėjo tėvą, nužudžiusį kelis žmones ir patį nužudytą, kad mergaitės teta iki šiol slapstosi Amerikoje.

„Džekė Braun“
„Džekė Braun“
„Šugarlando ekspresas“
„Šugarlando ekspresas“
„Gangsterių medžiotojai“
„Gangsterių medžiotojai“
„Geriau nebūna“
„Geriau nebūna“
Ilona Vitkauskaitė

Penki savaitės tekstai

Straipsnyje „Sight & Sound“ Johnas Berra supažindina su penkiomis ryškiausiomis Kinijos aktorėmis nuo Šanchajaus „aukso amžiaus“ iki šių dienų: Ruan Lingyu, Li Lili, Gong Li, Zhou Xun ir Zhao Tao. Pastaroji geriausiai žinoma iš vaidmenų, sukurtų Jia Zhangke filmuose. Kaip ir dauguma nacionalinių kino industrijų, Kinijos kinas garsėja savo aktorėmis, kurių ekrano tapatybės neatsiejamos nuo socialinės atmosferos ir įkūnija savo laiko žiūrovų fantazijas bei nerimą. Nors filmų gamyba Kinijoje buvo pradėta jau 1905 m., tikros kino žvaigždės iškilo tik 4-ajame dešimtmetyje. Kairiųjų judėjimui įgyjant pagreitį, aktorėms Ruan Lingyu, Li Lili, Lumin Lu, Yuan Meiyun, Chen Yumei ir Hu Die atsirado nemažai galimybių atsiskleisti socialiai angažuotuose filmuose. 1933-iųjų apklausoje, renkant populiariausią kino žvaigždę, Hu Die buvo išrinkta pirmąja „kino karaliene“, po metų surengtoje apklausoje jos titulą perėmė Chen Yumei. Tačiau dabar dėl vaidmens „Deivėje“ (1934) su šiuo laikotarpiu tapatinama Ruan Lingyu, o Li Lili geriausiai žinoma dėl bendradarbiavimo su režisieriumi Sun Yu (filmai „Sporto karalienė“, 1934, „Didysis kelias“, 1934). Kitų aktorių karjera, pavyzdžiui, Shangguan Yunzhu („Daugybė žibintų“, 1948, ir „Varnos ir žvirbliai“, 1949), apėmė tiek pirmąjį (4-asis dešimtmetis), tiek antrąjį (5-ojo dešimtmečio pabaiga) Kinijos kino „aukso amžių“. Prieš pat radonųjų pergalę sukurto Fei Mu filmo „Pavasaris mažame miestelyje“ (1948) pagrindas buvo intensyvi Wei Wei vaidyba: jos veikėja blaškosi tarp ištikimybės neįgaliam vyrui ir jausmų netikėtai pasirodžiusiai vaikystės meilei.

Gong Li ir Zhang Yimou
Gong Li ir Zhang Yimou
„Pašauk mane savo vardu“
„Pašauk mane savo vardu“
„Skrenda gervės“
„Skrenda gervės“
Daniel Day-Lewis filme „Nematomas siūlas“
Daniel Day-Lewis filme „Nematomas siūlas“
Gediminas Kukta

Pirma pinigai, paskui mirtis

Trumpos kino recenzijos

Ką gali ir ko negali pinigai? Kokios sumos verta žmogaus gyvybė? Ar už pinigus įmanoma nusipirkti meilę ir pagarbą? Panašius vertybinius ir moralinius klausimus Ridley’s Scottas netiesiogiai užduoda per visą filmą ir kartais prikišamai čia pat formuluoja atsakymą: pinigai – dar ne viskas, didelius darbus galima nuveikti iš meilės ir užsispyrimo.

„Visi pasaulio pinigai“
„Visi pasaulio pinigai“
„Koko“
„Koko“
„Stalino mirtis“
„Stalino mirtis“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Po ilgų derybų Leonardo DiCaprio sutiko vaidinti naujame Quentino Tarantino filme, kuris kol kas neturi pavadinimo. Režisierius nusprendė patikėti DiCaprio vaidmenį, į kurį pretendavo Tomas Cruise’as ir Bradas Pittas.

Leonardo DiCaprio Quentino Tarantino filme „Ištrūkęs Džango“
Leonardo DiCaprio Quentino Tarantino filme „Ištrūkęs Džango“
Kadras iš Jano Jakubo Kolskio filmo „Malonė“
Kadras iš Jano Jakubo Kolskio filmo „Malonė“
Vanessa Paradis
Vanessa Paradis
Pawelas Pawlikowskis ir jo žmona aktorė, modelis Malgosia Bela
Pawelas Pawlikowskis ir jo žmona aktorė, modelis Malgosia Bela

Ledo ir ugnies susidūrimas

Stellanas Skarsgårdas apie filmą „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“

Filmo „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“ („Borg vs. McEnroe“, Danija, Suomija, Švedija, 2017) režisierius Janusas Metzas Pedersenas prisipažįsta: „Nesu teniso sirgalius, nors, aišku, žinojau šios dvikovos istoriją, jos ypatingą eigą. Tačiau kuo labiau gilinausi į scenarijų, tuo daugiau atradau personažuose psichologijos gelmių, tamsiosios žmogaus prigimties, kuri stulbina.“ Režisieriaus minima dvikova – tai garsusis Vimbldono finalas 1980-aisiais. Jame dalyvavo keturių prieš tai vykusių finalų nugalėtojas Bjornas Borgas ir jaunasis pretendentas Johnas McEnroe’jus. Susitikimas truko beveik penkias valandas, galiausiai nugalėtoju tapo Borgas. Po keliasdešimties metų sudėtingos tenisininkų asmenybės ir jų mūšis tapo pretekstu pasvarstyti klausimus, kuriuos sporte dažnai užstoja emocijos ir rezultatas. Pasak Metzo Pederseno, „karjeros pabaigoje Borgas užduodavo sau egzistencinius klausimus: „Ką čia veikiu? Kokią prasmę turi tai, ką darau?“ Abu sportininkai jautėsi vieniši, abu siekė sėkmės vidinio perdegimo kaina. Jie turėjo daug daugiau bendrumo, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio.“

Kadras iš filmo „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“
Kadras iš filmo „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“
Kadras iš filmo „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“
Kadras iš filmo „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“
Kadras iš filmo „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“
Kadras iš filmo „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“
Kadras iš filmo „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“
Kadras iš filmo „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“
Jonas Ūbis

Gorilų kanalas

Krėsle prie televizoriaus

Likus kelioms valandoms iki Michaelo Wolffo knygos „Ugnis ir įniršis: Trumpo Baltųjų rūmų viduje“ pasirodymo amerikiečių karikatūristas Benas Wardas savo tviterio paskyroje įdėjo neva tris trumpas knygos citatas. Viena jų buvo apie kanalą su gorilomis, kurį esą nuolat žiūri JAV prezidentas. Neva jau pirmąją naktį Baltuosiuose rūmuose Donaldas Trumpas pasiskundė, kad televizorius nerodo „Kanalo su gorilomis“. Tada jo bendradarbiai ir paleido specialiai prezidentui skirtą kanalą, kuriame rodomi dokumentiniai kadrai su gorilomis. Akivaizdu, kad tekstas tviteryje buvo ne iš knygos, tačiau daugelis patikėjo karikatūristo pokštu. Klientai net užpylė „Netflix“ skambučiais su klausimais, ar jie turi „kanalą su gorilomis“, o leidinys „Vice“ nusprendė įgyvendinti Wardo pokštą ir „Periscope“ pradėjo transliaciją, skirtą beždžionėms. Tai dar viena puiki iliustracija, kokiame pasaulyje gyvename.

„Sensacija“
„Sensacija“
„Gravitacija“
„Gravitacija“
„Sėkmė“
„Sėkmė“

Piliečiai turi likti budrūs

Armando Ianucci apie „Stalino mirtį“

Lietuvos kino teatruose pradedama rodyti britų režisieriaus Armando Iannucci politinė satyra „Stalino mirtis“ („The Death of Stalin“, Prancūzija, D. Britanija, 2017). Pasaulinė filmo premjera įvyko Toronto kino festivalyje. Jis sukurtas prancūzų komikso apie politines intrigas po Stalino mirties motyvais. Komikso autoriai – Fabienas Nury ir Thierry Robinas. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Steve’as Buscemi (Nikita Chruščiovas), Olga Kurilenko (Marija Judina), Andrea Riseborough (Svetlana Stalina), Jasonas Isaacsas (Georgijus Žukovas), Rupertas Friendas (Vasilijus Stalinas), Jeffrey’is Tamboras (Georgijus Malenkovas), Michaelas Palinas (Viačeslavas Molotovas), Simonas Russellas Bealas (Lavrentijus Berija), Dermotas Crowley’s (Lazaris Kaganovičius), Adrianas McLoughlinas (Josifas Stalinas). Pateikiame interviu su režisieriumi, išspausdinto žurnale daily.afisha.ru, fragmentus.

Kadras iš filmo „Stalino mirtis“
Kadras iš filmo „Stalino mirtis“
Kadras iš filmo „Stalino mirtis“
Kadras iš filmo „Stalino mirtis“
Kadras iš filmo „Stalino mirtis“
Kadras iš filmo „Stalino mirtis“
Kadras iš filmo „Stalino mirtis“
Kadras iš filmo „Stalino mirtis“
Kadras iš filmo „Stalino mirtis“
Kadras iš filmo „Stalino mirtis“
Živilė Pipinytė

Ko nežinome apie save

Nauji filmai – „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“

Klystate manydami, kad esu mazochistė ir todėl žiūriu vadinamuosius komercinius lietuvių filmus. Suprasite patys, jei, tarkime, sekmadienio dieną atsidūrę „Akropolyje“ negausite bilieto į naują lietuvišką komediją. Vargais negalais įsigiję bilietą į kitą seansą, pamatysite įvairaus amžiaus lietuvių (filmai rodomi be jokių subtitrų kitomis kalbomis) aklinai pripildytą salę. Išgirdę jų nuoširdų juoką ir pamatę laimingus veidus, suvoksite, kad šių filmų kūrėjai tikrai žino šį tą apie Lietuvą, ko nežinome mes. Man regis, būtent tokiuose filmuose formuluojama nauja Lietuvos kultūrinės tapatybės vizija ir yra įdomiausia.

Kadras iš filmo „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“
Kadras iš filmo „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“
Kadras iš filmo „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“
Kadras iš filmo „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“
Kadras iš filmo „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“
Kadras iš filmo „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“
Kadras iš filmo „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“
Kadras iš filmo „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“
Gediminas Kukta

Kaip sudominti ir išgąsdinti žiūrovą?

Trumpos kino recenzijos

Lietuvių platintojų pateiktame filmo pristatyme rašoma, jog Molly „pokerio turnyruose įveikdavo net sunkiausius varžovus ir kaskart namo grįždavo kišenę papildžiusi dar keliais milijonais dolerių“. Jei tekstą rengęs žmogus prieš tai būtų matęs filmą, jis, aišku, būtų supratęs, jog parašė visišką nesąmonę. Filmo veikėja nė karto nesėda prie pokerio stalo kaip lošėja, nelaiko rankose kortų ir neblefuoja. Ji yra ta, kuri organizuoja lošimus, ieško naujų turtuolių, o juos sukvietusi prie vieno stalo milijonų vertės azartišką spektaklį stebi tik iš šalies, jei reikia, timptelėdama tinkamą virvutę.

„Pokerio princesė“
„Pokerio princesė“
„Didysis šou meistras“
„Didysis šou meistras“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas