Leonardo DiCaprio vaidins Quentino Tarantino filme
Po ilgų derybų Leonardo DiCaprio sutiko vaidinti naujame Quentino Tarantino filme, kuris kol kas neturi pavadinimo. Režisierius nusprendė patikėti DiCaprio vaidmenį, į kurį pretendavo Tomas Cruise’as ir Bradas Pittas.
Pasak skaičiusiųjų scenarijų, DiCaprio vaidins senstantį televizijos aktorių, kuris bando prasimušti į didįjį kiną po vieno sėkmingo serialo. Tuo pačiu užsiima ir jo dubleris. Savo devintajame filme Tarantino rodys 7-ojo dešimtmečio pabaigos ir 8-ojo pradžios Los Andželą. Filme pasakojamos istorijos fonas – įvykiai, susiję su Charleso Mansono sekta ir jos įvykdytomis žudynėmis. Tarantino nori, kad vieną šios „šeimos“ aukų – aktorę Sharon Tate – vaidintų Margot Robbie. Taip pat kalbama, kad vieną vaidmenų filme kurs Alas Pacino. Filmavimas prasidės šių metų birželį, premjera numatyta 2019-ųjų rugpjūčio 9 d., per vieno iš Mansono nusikaltimų penkiasdešimtas metines.
Janas Jakubas Kolskis filmuoja savo šeimos istoriją
Lenkų kine magiškojo realizmo tradicijai atstovaujantis Janas Jakubas Kolskis („Jančio Vandenis“, „Jazminum“) pradėjo naują filmą, kuris vadinsis „Malonė“ („Ułaskawienie“). Jo scenarijus gimė prieš ketverius metus. Filme pasakojama istorija paremta režisieriaus šeimos likimu. Žiūrovai pamatys šeimos, kuri per visą Lenkiją veža karstą su jų dvidešimt šešerių metų sūnumi, istoriją. Pora nori palaidoti vaiką ramioje žemėje, nes toje „neramioje“ – Popeliavuose, karstas buvo iškastas tris kartus.
Filmo pasakotojas bus septyniolikmetis poros anūkas, veiksmas apims 1946–1974 metus. Pagrindinio veikėjo prototipas yra režisieriaus senelis Jakubas Szewczykas, nužudytas sūnus – režisieriaus dėdė, kuris buvo pokario partizanas. Jį nužudė saugumo agentas. Kolskis rado dokumentus Nacionaliniame atminties institute (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atitikmuo), pagal juos nusibraižė žemėlapį ir toje vietoje, kur buvo nužudytas dėdė, surado jį pakirtusią kulką. Pagrindinius vaidmenis filme kuria Grażyna Błęcka-Kolska, Janas Jankowskis ir Michałas Kaleta. Premjera numatyta šių metų rudenį.
Vanessa Paradis šiemet pradės „Cezarių“ ceremoniją
Prancūzijos kino meno akademija pranešė, kad šiemet akademijos apdovanojimų, vadinamų „Cezariais“, ceremoniją pradės aktorė ir dainininkė Vanessa Paradis. Ji pagerbs ir 2017 m. birželį mirusią prancūzų kino aktorę Jeanne Moreau. Aktorės buvo susitikusios filmo „Raganos meilė“ („Un amour de sorcière“, 1997) filmavimo aikštelėje. Apdovanojimai vyks kovo 2 d., juos ves Manu Payet, o nominantai bus paskelbti sausio 31-ąją.
Pawełas Pawlikowskis ekranizuos knygą apie Eduardą Limonovą
„Oskaru“ apdovanotos „Idos“ režisierius Pawełas Pawlikowskis praėjusių metų rugpjūtį baigė filmą, kuris vadinsis „Šaltasis karas“. Netrukus jis pradės naują filmą, kurio pagrindu tapo prancūzų rašytojo Emmanuelio Carrere’o biografinis romanas „Limonovas“. 2011 m. išleista knyga pelnė ne vieną apdovanojimą, tarp jų ir prestižinį „Prix Renaudot“. Filmo scenarijų parašė Pawlikowskis, filmavimas prasidės dar šiais metais, numatomas biudžetas – 16 milijonų eurų, pagrindinį vaidmenį turėtų kurti rusų aktorius.
Eduardui Limonovui dabar 74-eri. Jis gyvena Maskvoje ir palaiko Vladimirą Putiną. 2004 m. Aleksandras Veledinskis pagal Limonovo ankstyvąją kūrybą sukūrė filmą „Rusiška“ („Russkoje“), pats rašytojas yra tapęs kelių dokumentinių filmų veikėju ir ne vieno literatūros kūrinio personažo prototipu. Tačiau Limonovo gyvenimo užtektų keliems filmams. Jaunystėje jis dirbo įvairius fizinius darbus, 1958-aisiais įstojo į Charkovo (Ukraina) pedagoginį institutą, anksti pradėjo rašyti eilėraščius. Tai netrukdė Limonovui dalyvauti nusikaltėlių gaujų veikloje. 1967 m. Limonovas persikėlė į Maskvą, kur tapo disidentu. 1974-aisiais emigravo į JAV, dirbo padavėju, mūrininku, buvo milijardieriaus tarnu ir greit nusivylė kapitalizmu. Emigracijos patirtis tapo jo debiutinio romano „Tai aš, Edička“ („Eto ja, Edička“, 1976) pagrindu. Romanas iškart sukėlė skandalą ir dėl atvirai aprašytų homoseksualios meilės scenų, ir dėl pasakotojo nihilizmo, ir dėl vulgarios kalbos, tačiau sulaukė teigiamų kritikų vertinimų ir buvo išverstas į keliolika kalbų. Palikęs JAV, Limonovas apsigyveno Paryžiuje, kur suartėjo su Prancūzijos komunistų partija, tačiau nepaisant perspėjimų gavo šalies pilietybę. Žlugus SSRS, jis grįžo į Maskvą, kur aktyviai įsitraukė į politiką. 1993 m. jis įkūrė radikalią nacionalbolševikų partiją, 1995 m. dalyvavo kare buvusioje Jugoslavijoje, kur rėmė serbų nacionalistus. 2001 m. Limonovas buvo apkaltintas ginklų laikymu ir neteisėtų karinių grupuočių steigimu, 2003 m. nuteistas ketverius metus kalėti. Jo partija buvo uždrausta. Grįžęs iš kalėjimo Limonovas suartėjo su rusų opozicija, tačiau po 2010-ųjų jų keliai išsiskyrė. 2014 m. Limonovas palaikė Krymo aneksiją, dabar yra aktyvus Putino režimo propagandistas. Limonovas išleido kelias dešimtis knygų, bet daug laiko skiria ir straipsniams, šlovinantiems Rusijos imperiją. Limonovo asmeninis gyvenimas taip pat spalvingas. Tarp jo buvusių žmonų – poetės, menininkės, modeliai, aktorės.
Ir Limonovas, ir Carrere’as bus Pawlikowskio filmo konsultantais. Prodiuseris Mario Gianani pareiškė, kad tai bus klasikinis biografinis filmas.
Parengė Ž. P.
