Pokalbis su Antoine’u Barraud
Sausio pabaigoje Vilniuje lankėsi prancūzų kino režisierius, scenaristas, prodiuseris Antoine’as Barraud. Jis žiūrovams pristatė prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“ pagrindinėje programoje rodytą savo antrą ilgametražį filmą „Menininko portretas“ („Le Dos rouge“, 2015), kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė vienas įdomiausių šių dienų prancūzų kino režisierių Bertrand’as Bonello. Tikras sinefilas, Barraud gali daugiau kalbėti apie kitų filmus nei apie paslėptas savo filmų prasmes.
Nauji filmai – „Valstybės paslaptis“
Prieš daug metų į rankas pateko „Sotheby’s“ aukciono katalogas, kuriame buvo pristatomi ir lotai iš Katharine Graham namų – Edwardo Steicheno nuotraukos, XIX a. baldai ir porcelianas, plokštelė, kurioje Trumanas Capote skaito „Pusryčių pas Tifanį“ ištrauką, su rašytojo autografu, daugybė Graham portretų, darytų „The Washington Post“ redakcijoje ir namuose. Portretuose tiesiai į fotokamerą žiūrinti pusamžė moteris atrodo švelni, bet ryžtinga. Tada nežinojau, koks Graham vaidmuo JAV istorijoje, bet supratau, kad ji gerbiama.
Trumpos kino recenzijos
Kadaise viena lietuviška televizija labai mėgo komediją „Brangioji, aš sumažinau vaikus“ (1989). Keistuolis išradėjas sukonstruoja žmones mažinantį lazerį. Po jo spinduliu pakliūva sūnus su dukra ir du kaimynų vaikai. Sumažėję iki sprindžio dydžio dabar jie turi bėgti nuo milžiniškų skruzdėlių, nepasimesti džiunglėmis tapusioje vejoje ir nepaskęsti ežeru virtusioje dribsnių su pienu lėkštėje. Naiviai žavu.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Sausio 23 d. Amerikos kino akademija paskelbė „Oskarų“ nominantus. Daugiausia – trylikos nominacijų sulaukė Guillermo del Toro filmas „Vandens forma“. Juosta nominuota geriausio filmo, režisieriaus, geriausios pirmo plano aktorės (Sally Hawkins), antro plano aktorės (Octavia Spencer), antro plano aktoriaus (Richard Jenkins), originalaus scenarijaus (Guillermo del Toro, Vanessa Taylor), operatoriaus (Dan Laustsen), muzikos (Alexandre Desplat), montažo (Sidney Wolinsky), garso (Glen Gauthier, Christian Cooke, Brad Zoern), garso montažo (Nathan Robitaille), scenografijos (Paul D. Austerberry, Jeffrey A. Melvin, Shane Vieau), kostiumų (Luis Sequeira) kategorijose.
Apichatpongo Weerasethakulo videoinstaliacijų paroda ir kino retrospektyva
Pirmosiomis vasario dienomis „Meno avilys“ ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) kviečia susipažinti su vienu originaliausių šiuolaikinio kino ir meno pasaulio balsų laikomo tailandiečių kino režisieriaus ir menininko Apichatpongo Weerasethakulo kūryba. Projektas „Švytintys šešėliai“ – du mėnesius truksianti videoinstaliacijų paroda Šiuolaikinio meno centre ir filmų retrospektyva ŠMC kino salėje bei „Skalvijos“ kino centre. Šis išsamus Weerasethakulo kūrybos pristatymas yra pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir visame Rytų Europos regione.
Krėsle prie televizoriaus
Vesternai sukūrė vieną svarbiausių mitų apie JAV pradžią. Laukinių Vakarų užkariavimo vaizdai klasikiniuose vesternuose įtikinamai iliustruoja mitą apie šalies gimimą: teigiami kaubojai ir šerifai žingsnis po žingsnio kuria naują šalį, pagrįstą amžinomis vertybėmis ir civilizacijos pažanga. Atkakliai su indėnais už naują tėvynę kovoję pionieriai gerai žino, kur praeina gėrio ir blogio riba. Tai gerą pusšimtį metų maitino steigiamojo mito kūrėjų vaizduotę. Broliai Joelis ir Ethanas Coenai panašiais mitais abejoja ir siūlo ironišką požiūrį į savo šalies atsiradimą. Kai LRT klipe po Vilnių su lietuviška trispalve patetiškai blaškosi pramogų verslo žvaigždės Marijonas Mikutavičius ir Andrius Mamontovas, o pasirengimas Lietuvos šimtmečiui kartais panašus į sovietinių propagandinių ritualų parodiją, šįvakar bus visai neprošal prisiminti 2010 m. Coenų vesterną „Tikras išbandymas“ (TV1, 26 d. 23 val.). Jis apie tai, kas dažnai lieka didžiosios istorijos paraštėse.
Nauji filmai – „Grąžinti nepriklausomybę“
Moralinis jaunimo balsas, komikas Olegas Šurajevas sako, kad „Grąžinti nepriklausomybę“ – universali, viena geriausių komedijų Lietuvos istorijoje. Akivaizdu, kartais net komikams ar save tokiais laikantiems pritrūksta autoironijos. Filmo idėjos ir scenarijaus autorius, panašiai kaip ir prieš metus pasirodžiusios „Emilijos iš Laisvės alėjos“ kūrėjai, per daug nesikuklindamas sako sukūręs šventinį filmą valstybės šimtmečio proga. Regis, filmai tautinių ar valstybinių švenčių proga tuoj taps tradicija. Keisčiausia, kad tuo užsiima jauni, progresyviais save laikantys socialinių tinklų veikėjai ir kino kūrėjai.
Guillermo del Toro apie „Vandens formą“
Sausį ir vasarį kino teatruose pasirodo filmai, kurie taps „Oskarų“ favoritais. Vienas tokių – meksikiečių režisieriaus Guillermo del Toro „Vandens forma“. Pateikiame interviu, išspausdinto meduza.io, fragmentus. Su režisieriumi kalbėjosi Antonas Dolinas.
Nauji filmai – „Vandens forma“
Guillermo del Toro „Vandens forma“ („The Shape of Water“, JAV, 2017) yra iš tų filmų, kurie skleidžiasi palaipsniui, tarsi vartytum jau perskaitytos knygos, kurią sunku atidėti į šalį, puslapius, ilgiau sustodamas ties viena eilute, iš naujo perskaitydamas pastraipą, gal net balsu ištardamas svarbią frazę. Kino salėje to nepavyks padaryti, tačiau vos pasibaigęs filmas verčia nuolat prie jo sugrįžti. Iš pradžių ir pati nustebau, nes „Vandens forma“ – iškart suprantama ir aiški: tai pasaka suaugusiems, nostalgiškas, bet kartu paprastas filmas apie meilę, apie tai, kad didžiausią grėsmę kelia ne simboliški kiti, monstrai iš mūsų sapnų, o tie, kurie nori, kad visi aplinkui būtų „normalūs“. Juolab kad del Toro garsėja savo meile pabaisoms, kuri itin akivaizdi kitoje jo fantastiškoje pasakoje „Pano labirintas“. Panašiai kaip ir ankstesnę „Purpurinę kalvą“, režisierius „Vandens formą“ prigrūda detalių, minčių, užuominų, dainų, spalvų ir atspalvių. Tačiau šįkart tai atrodo labai asmeniška, akivaizdu, kad del Toro jaučiasi filmo autoriumi pačia senamadiškiausia to žodžio prasme. Gal todėl „Vandens forma“ sulaukė Venecijos „Auksinio liūto“ ir „Auksinio gaublio“ už režisūrą. Autoriai, ypač Holivude, dabar yra retenybė.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Serialo „Blakė“ („The Wire“) režisierius Davidas Simonas rengiasi ekranizuoti vieno didžiausių šių dienų JAV rašytojo Philipo Rotho romaną „Sąmokslas prieš Ameriką“ („The Plot Against America“). Tai bus šešių serijų miniserialas. 2004 m. pasirodžiusiame romane pasakojama alternatyvi JAV istorija: 1940 m. prezidento rinkimuose nugali garsusis lakūnas ir izoliacionizmo šalininkas Charlesas Lindberghas. Jam atėjus į valdžią šalyje suklesti antisemitizmas – prezidentas viešai kaltina žydus, esą šie nori įtraukti Ameriką į karą, ir sudaro taikos sutartį su Hitleriu. Filmo veikėjai – žydų šeima stebi, kaip naujojo prezidento ideologija pradeda griauti jų gyvenimą.