Spike’as Lee apie „Juodaodį iš Kukluksklano“
Iki „Kino pavasario“ atidarymo neliko nė mėnesio, todėl pradedame pristatyti šiųmetės filmų programos autorius. Pirmadienį „Oskarą“ už geriausią adaptuotą scenarijų atsiėmęs Spike’as Lee yra kino režisierius, scenaristas, prodiuseris ir aktorius. Jis kuria ir filmus, kovojančius su rasizmu, ir filmus, visiškai atitinkančius Holivudo žanrų kanoną, taip pat dokumentinius filmus, vaizdo klipus, reklamas.
Krėsle prie televizoriaus
Honoré de Balzaco filosofinis etiudas „Šagrenės oda“ pasirodė 1831-aisiais. Jo herojus Rafaelis de Valentenas jaunas, neturtingas ir ambicingas. Jis svajojo praturtėti ir išgarsėti, bet pralošęs paskutinius pinigus nusprendžia nusižudyti. Laukdamas tinkamos akimirkos nušokti nuo tilto į Seną, jaunuolis užklysta į antikvarinę krautuvėlę ir tampa magiškos šagrenės odos savininku.
Josefo von Sternbergo filmas „Marokas“
Prie ankstyvosios kino klasikos „Skalvijos“ kino centre tradiciškai sugrįžtama rudenį, festivalyje „Pirmoji banga“. Kovą prisiminti laikus, kai į kino juostą įrašytas garsas filmuose tik atsirado, žiūrovai bus kviečiami į kino klasikos vakarų seansus. Juose bus rodomas Josefo von Sternbergo (1894–1969) filmas „Marokas“ („Morocco“, 1930), kuris aktorei Marlene Dietrich atnešė pasaulinės kino žvaigždės statusą.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Pirmadienio paryčiais baigėsi 91-ųjų JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų „Oskarų“ ceremonija. Svarbiausią apdovanojimą gavo Peterio Farrelly filmas „Žalioji knyga“. Holivudas liko ištikimas sau ir tam, kaip supranta politinį korektiškumą. Filmas taip pat buvo apdovanotas už geriausią originalų scenarijų, „Oskarą“ už geriausią antrojo plano vyro vaidmenį atsiėmė Mahershala Ali, filme suvaidinęs juodaodį pianistą intelektualą, 1962-aisiais išsirengusį į turnė po JAV pietus.
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
Pirmasis žurnalo numeris paprastai supažindina su artėjančio „Kino pavasario“ programa. Ne išimtis ir ką tik pasirodęs „Kinas“ – jame rasime ir įdomiausių filmų pristatymą, ir pokalbį su turkų režisierumi Nuri Bilge Ceylanu, kurio „Laukinė kriaušė“ tikrai papuoš festivalio programą. Tai filmas pasiilgusiems neskubaus, įdėmaus žvilgsnio į save ir supančią tikrovę. Tokių pastaraisiais metais kuriama vis mažiau, nes būti lėtam, susimąsčiusiam ar melancholiškam, regis, nebemadinga. Tačiau režisierius to nebijo ir prisipažįsta: „Esu labai melancholiškas žmogus, todėl gyvenimas man dažnai gali pasirodyti beprasmiškas, bet kurdamas filmus galiu apie tą melancholiją papasakoti ir kartais ją įveikti.“
Fimai Kovo 8-ajai
Šįkart norėtųsi pasiūlyti atkreipti dėmesį į tris filmus, pasirodysiančius kino teatruose kovo 8 d., nes kinas – geriau už gėles. Visi trys filmai – apie moteris: realias, fiktyvias, gyvenusias, gyvenančias.
Krėsle prie televizoriaus
1947 m. garsus Holivudo scenaristas Daltonas Trumbo privalėjo aiškintis Antiamerikietiškos veiklos komisijai ir buvo apkaltintas komunistinėmis pažiūromis. Trumbo atsisakė prisipažinti ir skųsti savo draugus, todėl tapo vienu iš kino kūrėjų, kurie vėliau buvo pavadinti „Holivudo juodoju sąrašu“. Šie žmonės buvo nuteisti, jiems uždrausta dirbti kine.
69-ojo Berlyno kino festivalio nugalėtojai
Įpusėjus Berlinalei buvo aišku, kad nugalėtojo dar neišvydome. Vieni filmai atrodė kaip nesusipratimas (pavyzdžiui, festivalį atidaręs Lone Scherfig „Nepažįstamųjų gerumas“), kiti per daug tvarkingi, senamadiški arba didaktiški, dar vieni tiesiog šlykštūs, o likę – poetiški ir neturintys tos temos, dėl kurios juos galėtų pamėgti politišku vadinamas festivalis.
Baigėsi 69-asis Tarptautinis Berlyno kino festivalis
69-asis Tarptautinis Berlyno kino festivalis buvo paskutinis, kai šiai kino šventei vadovavo Dieteris Kosslickas. Vienoje iš savo kalbų festivalio direktorius kalbėjo apie tai, kad per 18 darbo metų jam ir jo komandai svarbiausia buvo skatinti aistrą kinui. Pasak Kosslicko, kino kultūra bus gyvybinga tol, kol egzistuos kino teatrai, kurie suteiks bendro žiūrėjimo patirtį, ir tol, kol kino festivaliai suteiks galimybę pamatyti tai, kas yra visuomenės paraštėse. Galiu įžvelgti kelias tendencijas, padedančias festivaliui siekti šio tikslo.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Vasario 15 d., būdamas 77-erių, gimtajame Ciuriche po sunkios ligos mirė aktorius Bruno Ganzas. Jis gyveno Ciuriche, Berlyne ir Venecijoje. Kine Ganzas įkūnijo įvairiausius personažus – ir paskutines gyvenimo dienas bunkeryje leidžiantį Adolfą Hitlerį Oliverio Hirschbiegelio „Žlugime“ (2004), ir angelą, sutinkantį prarasti nemirtingumą, kad taptų žmogumi, Wimo Wenderso „Danguje virš Berlyno“ (1987). Lietuvoje dar galime pamatyti vieną paskutinių aktoriaus vaidmenų, kurį jis sukūrė Larso von Triero filme „Namas, kurį pastatė Džekas“ (2018).