Kinas

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šeštadienio vakarą iškilmingoje 72-ojo Kanų kino festivalio uždarymo ceremonijoje paskelbti pagrindinio konkurso laureatai. „Auksinė palmės šakelė“ įteikta Pietų Korėjos režisieriui Bong Joon-ho už filmą „Parazitas“ („Parasite“, „Gisaengchung“). Tai trilerio, komedijos ir siaubo filmo elementus sujungianti satyra, rodanti, kokia praraja skiria elitą ir skurdžius. Dėkodamas už prizą režisierius kalbėjo, kad didžiausią įtaką jam padarė du prancūzų režisieriai – Henri-Georges’as Clouzot ir Claude’as Chabrolis.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Šį šeštadienį Woody Alleno filmo nebus. Tačiau TV1 (26 d. 23.05) parodys Sophie Lellouche komediją „Paryžius–Manhatanas“ (2012). Jos herojė – didžiulė Alleno kūrybos gerbėja – ieško gyvenimo prasmės įsivaizduojamuose pokalbiuose su savo dievaičiu. Alleno filmus veikėjai perduoda iš rankų į rankas kaip priklausomybės bendruomenei ženklą. Seniai esu jos narys, todėl vis dar prisimenu, kas negrąžino prieš trisdešimt metų pasiskolintos Alleno „Rugsėjo“ vaizdajuostės.

Olivier Assayasas apie „Dvilypius gyvenimus“

Šiuolaikiniame prancūzų kine Olivier Assayaso vieta išskirtinė – jo nelaiko savu nei autorinio kino, nei pagrindinės krypties kūrėjai. Tačiaus Assayasas puikiai jaučiasi kurdamas ir autorinius, ir labiau masiniam žiūrovui skirtus filmus. Subrandintas 1968-ųjų dvasios (nors buvo per jaunas, kad dalyvautų revoliucijos įvykiuose), jis iš tam tikros distancijos vertina gėlių vaikų idealizmą, kritiškai žiūri į globalizaciją, bet sugeba flirtuoti su Holivudu. Assayaso filmus rodo didžiausi festivaliai, bet jų apdovanojimais režisierius pasigirti negali. Ko gero, jis menkiausiai suprastas, bet kartu vienas populiariausių Europos kino autorių. Matyt, taip yra todėl, kad savo filmais jis rašo kartos biografiją. Prieš tapdamas scenaristu ir režisieriumi Assayasas buvo kino kritikas. Gal todėl jo filmai intelektualūs, tankūs ir konceptualūs.

„7md“ inf.

Rumunų filmai „Skalvijoje“

Nuo gegužės 20 d. „Skalvija“ kviečia susipažinti su rumunų kinu. Kartu su Rumunijos ambasada pristatomoje programoje – septyni vaidybiniai filmai, sukurti nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios iki mūsų dienų.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Visada pavydžiu Stevenui Soderberghui, kuris kasmet įdeda į internetą kilometrinius per metus perskaitytų knygų ir pamatytų filmų sąrašus. Skaitantis ir svetimus filmus žiūrintis režisierius intelektualas jau savaime įdomus ir net keistas. Soderberghas mėgsta prisidengti įvairiais slapyvardžiais, todėl niekad nežinai, ar jis pats nebuvo ir filmo operatorius ar scenarijaus autorius. Tačiau Soderberghas iš pat pradžių nesistengė sekti holivudiniais sėkmės pavyzdžiais.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Ričardas atsisveikina“

Iškart turiu nuliūdinti ištikimus Johnny Deppo gerbėjus: Wayne’o Robertso filmas „Ričardas atsisveikina“ („Richard Says Goodbye“, kitas pavadinimas „The Professor“, JAV, 2018) netaps aktoriaus sugrįžimu į aukščiausią kino lygą. Ne todėl, kad ne vienus metus Deppą supantys skandalai vis dar gožia jo šlovingą praeitį. Tiesiog filmas, kuris turėjo parodyti, kad Deppas – ne tik žavusis piratas Džekas, bet ir intelektualus, autoironiškas aktorius, neįtikėtinai banalus.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šeštadienį, gegužės 11 d., Paryžiuje, būdamas 74-erių, po ilgos ligos mirė prancūzų kino režisierius Jeanas-Claude’as Brisseau. Tai buvo kontroversiškai vertinama asmenybė – 2005 m. režisierius buvo nuteistas metus kalėti už seksualinį priekabiavimą prie jaunų aktorių. Brisseau buvo savamokslis režisierius, pasižymėjęs dideliu literatūriniu ir kinematografiniu išprusimu. Kine jis debiutavo palyginti vėlai – prieš tai keliasdešimt metų dėstė prancūzų kalbą, buvo kino mėgėjas. Mėgėjiški Brisseau filmai sužavėjo Ericą Rohmerą, šis ir paskatino Brisseau debiutuoti profesionaliame kine. Jis debiutavo 1988 m. filmu „Iš triukšmo ir pykčio“ („De bruit et de fureur“) – pasakojimu apie prievartą priemiesčiuose.

Santa Lingevičiūtė

Nauji filmai – „Žavusis žudikas Tedas Bandis“

Vienas žiauriausių Amerikos žudikų maniakų Tedas Bundy mirties elektros kėdėje sulaukė 1989 m. sausio 24 dieną. Nepaisant to, iki šiol apie jį sukurti jau aštuoni vaidybiniai filmai, begalė dokumentikos, kurios peržiūros „YouTube“ kanale viršija kelis milijonus, televizijos programų, išleistos šešios knygos ir paskelbta ne mažiau straipsnių. Neabejoju, kad filmų ir knygų laikui bėgant pasirodys dar daugiau.

Louis Garrelis apie „Tobulą vyrą“

Louis Garrelis – talentingas prancūzų aktorius. 1988-aisiais jis debiutavo savo tėvo Philippe’o Garrelio filmuose, bet tarptautinio pripažinimo sulaukė po 2003 m. pasirodžiusių Bernardo Bertolucci „Svajotojų“. Garrelio, kaip aktoriaus, filmografijoje – per keturiasdešimt filmų. 2008 m. jis debiutavo ir kaip režisierius. Sukūręs kelis trumpametražius filmus, 2015 m. pristatė pilno metražo vaidybinį filmą „Du draugai“ („Les Deux amis“), kurio premjera įvyko Kanų kino festivalyje. 2018 m. San Sebastiano kino festivalio konkursinėje programoje rodytas antrasis filmas „Tobulas vyras“ („L’Homme Fidèle“), kurio scenarijų Garrelis parašė kartu su legendiniu prancūzų scenaristu Jeanu-Claude’u Carrière’u. San Sebastiane filmas apdovanotas už geriausią scenarijų. Nuo penktadienio jis rodomas Lietuvos ekranuose. Pateikiame pokalbį su režisieriumi, pagal apskritojo stalo diskusiją parengtą Mantės Valiūnaitės.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Šį savaitgalį ir ateinančią savaitę televizorių ir kompiuterių ekranuose dominuos „Eurovizija“ ir prezidento rinkimai. Abu reginiai žadina viltis, bet aš tokiais atvejais vis prisimenu parabolę iš Raimondo Vabalo filmo „Birželis, vasaros pradžia“. Ji apie raganą ir mergaitę. Mergaitė ateina pas raganą sužinoti apie ateitį, o ši jai atsako, kad bus labai blogai – niekas nepasikeis.