Kantemiras Balagovas apie „Ilgšę“
Vienas laukiamiausių „Scanoramos“ filmų – Kanuose apdovanota Kantemiro Balagovo „Ilgšė“ („Dylda“, Rusija, 2019). Tai antras dvidešimt septynerių režisieriaus pilnametražis filmas. Pirmąjį – taip pat Kanuose apdovanotą „Ankštumą“ („Tesnota“) – pernai rodė „Kino pavasaris“. Pateikiame režisieriaus interviu, duotų Annai Serdiukow („Wysokie obcasy“) ir Antonui Dolinui (meduza.io), fragmentus.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Rory Kennedy kurs filmą apie žydų pabėgėlius
Amerikiečių režisierė ir prodiuserė Rory Kennedy (jauniausia iš vienuolikos politiko Roberto Kennedy vaikų) kurs dokumentinį filmą apie žydų pabėgėlių likimą. Filmo gamyba užsiims rusų bei ukrainiečių prodiuserio Aleksandro Rodnianskio ir škotų režisieriaus Kevino MacDonaldo įkurta kompanija „AR Content“.
„7md“ rekomenduoja „Scanoramos“ filmus
Lapkričio 7-ąją prasideda svarbiausias rudens kino festivalis „Scanorama“. Jo programoje daug lietuviškų premjerų, vertingos iškilių kino kūrėjų Michaelo Powello ir Bo Widerbergo retrospektyvos bei pastarųjų metų Europos ir Skandinavijos kino naujienos. Siūlome nepražiopsoti filmų, kurie visagalio Holivudo banalybių apsuptyje dar gali nustebinti idėjomis, turiniu ar forma.
Krėsle prie televizoriaus
Praėjus daugiau nei šimtui metų po sufražisčių judėjimo Didžiojoje Britanijoje pradžios, 2015 m. pasirodė filmas, atiduodantis pagarbos duoklę pirmosioms už savo teises kovojusioms moterims. Tai Sarah Gavron „Sufražistė“ („LRT Plius“, 30 d. 21.20). Prisimenu, laukiau, kada filmą rodys kino teatruose, bet, jei neklystu, „Sufražiste“ nesusigundė ne tik nė vienas platintojas, bet ir nė vienas festivalis. Todėl visai nesistebiu, kad žodis „feministė“ pas mus vis dar skamba kaip keiksmažodis.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Quentinas Tarantino nesirengia permontuoti „Vieno karto Holivude“
Spalio 25 d. buvo numatyta Quentino Tarantino filmo „Vieną kartą Holivude“ premjera Kinijoje. Tikėtasi, kad filmas sulauks didelio dėmesio, nes po „Titaniko“ šalyje vis dar labai populiarus Leonardo DiCaprio. Tačiau premjera buvo atidėta. Oficialiai priežasčių nepranešama, bet kalbama, kad Bruce’o Lee duktė pareikalavo iškirpti sceną, kurioje rodomas jos tėvas. Ją įžeidė, kad tėvas parodytas kaip peštukas. Vis dėlto Tarantino nesirengia permontuoti filmo. Iki šiol Kinijos teatruose buvo rodomas tik vienas režisieriaus filmas „Išlaisvintas Džango“, bet prieš tai premjera taip pat buvo sulaikyta ir iškirptos prievartos scenos.
Krėsle prie televizoriaus
Laurent’o Tirard’o filmą „Prancūziška porelė“ sekmadienio vakarą galėsime pasižiūrėti dukart, nes jį rodo ir TV1 (20 d. 21 val.), ir LRT (20 d. 22.30). Suprantu programų sudarytojų norą prieš naują darbo savaitę pasiūlyti grakščią prancūzišką komediją (deja, lietuviškas pavadinimas primityviai nešvankus), nors filmas – gana tikslus 2013 m. pasirodžiusios Argentinos komedijos „Liūto širdis“ perdirbinys.
Nauji filmai – „Kita tylos pusė“
Rašytoja Izabelė jūros pakrantės kaime skaito paskaitą apie šventuosius. Regis, klausytojus jūroje pasirodęs kašalotas sudomina labiau. Izabelė sužino, kad kelto grįžti atgal nebebus, ir sutinka su pagyvenusio Einaro siūlymu pernakvoti jo namuose. Tačiau atsibudusi supranta, kad niekur iš jų neišvyks, nes prasidėjo potvynis. Taip prasideda Algimanto Puipos filmas „Kita tylos pusė“ (Lietuva, 2019). Netrukus supranti, kad keltas, kašalotas ar potvynis yra tik pasaulio, kuriame nusitrynė realybės ir nerealybės ribos, ženklai.
Jacekas Borcuchas apie „Saldžią dienos pabaigą“
Kino teatruose pasirodo Italijoje kurtas vidurinės kartos lenkų režisieriaus, scenaristo ir aktoriaus Jaceko Borcucho („Viskas, ką myliu“) filmas „Saldi dienos pabaiga“ („Słodki koniec dnia“, Lenkija, 2019). Jo herojė – lenkų poetė, kuri įvedus karinę padėtį liko gyventi Italijoje. Nobelio literatūros premijos laureatė Marija Linde (Krystyna Janda už šį vaidmenį pelnė Sandanso festivalio apdovanojimą) kartu su vyru jau daug metų gyvena provincijoje, etruskų mieste Volteroje.
Fatihas Akinas apie „Auksinę pirštinę“
Nuo penktadienio kino teatruose rodomas vienas prieštaringiausių šių metų filmų – vokiečių režisieriaus Fatiho Akino „Auksinė pirštinė“ („Der goldene Handschuh“, Vokietija, 2019). Akinas išgarsėjo 2004 m., kai jo filmas „Galva į sieną“ buvo apdovanotas Berlyno kino festivalio „Auksiniu lokiu“. Turkų kilmės režisierius ne viename filme kalba apie savo šaknis – toks buvo Kanuose už geriausią scenarijų apdovanotas „Iš kitos pusės“ (2007).
Studija „Warner Bros.“ pradėjo kurti filmą „Irena Sendler“. Tai bus pasakojimas apie lenkę Ireną Sendlerową (1910–2008), kuri Antrojo pasaulinio karo metais Varšuvoje išgelbėjo šimtus žydų vaikų. Sendlerowa vadovavo žydus gelbėjančios lenkų pogrindinės organizacijos „Żegota“ vaikų skyriui. Manoma, kad šiai organizacijai pavyko padėti maždaug dviem su puse tūkstančio vaikų ir paauglių. 1943 m. Sendlerowa buvo suimta gestapo, nuteista mirti, bet bendražygiams pavyko papirkti kalėjimo sargybinius ir ją išgelbėti. Sendlerowa dalyvavo Varšuvos sukilime.