Rory Kennedy kurs filmą apie žydų pabėgėlius
Amerikiečių režisierė ir prodiuserė Rory Kennedy (jauniausia iš vienuolikos politiko Roberto Kennedy vaikų) kurs dokumentinį filmą apie žydų pabėgėlių likimą. Filmo gamyba užsiims rusų bei ukrainiečių prodiuserio Aleksandro Rodnianskio ir škotų režisieriaus Kevino MacDonaldo įkurta kompanija „AR Content“.
Prieš dešimt metų Kennedy sukūrė filmą „Tvora“ („The Fence“, „La Barda“), pasakojantį apie sieną, skiriančią JAV ir Meksiką. Režisierė sako: „Nuo tada visiškai sumišusi stebiu, kaip išaugo retorika, nukreipta prieš imigrantus ir pabėgėlius, ir kaip visame pasaulyje sumažėjo galimybių šiai žmonių kategorijai. Kiekvieną dieną pabėgėlių krizė vis labiau juntama, ir labai džiaugiuosi, kad naujas mūsų filmas, kuris man atrodo svarbus ir savalaikis, suteiks galimybę pasisakyti šia tema.“
Filmas pasakos apie žydų, bandžiusių pabėgti nuo nacių grėsmės Vokietijoje, Austrijoje ir okupuotoje Čekoslovakijoje, likimus. Pirmąkart jų klausimas svarstytas 1938 m. tarptautinėje konferencijoje Eviane. Po ilgų diskusijų, kuriose dalyvavo 32 šalių atstovai (tarp jų ir JAV bei Didžiosios Britanijos demokratiniai lyderiai), saujelę pabėgėlių sutiko priimti tik Dominikos Respublika. 1939 m. vokiečių laivas „Motorschiff St. Louis“, kuriuo plaukė 900 žydų pabėgėlių, pagal specialiąją programą nusipirkusių Kubos pilietybę, buvo priverstas grįžti atgal, nes Kubos valdžia neleido pabėgėliams net išlipti į krantą. Juos atsisakė priimti ir JAV vyriausybė.
Europoje dauguma keleivių buvo nužudyti nacių. 1943 m. Bermudų konferencijoje vėl buvo bandoma spręsti žydų pabėgėlių likimą, tačiau šis bandymas taip pat žlugo.
Pasak Rodnianskio, filmas primins daugelio pamirštą istoriją ir tai, kokios baisios gali būti visuomenės abejingumo pasekmės. Jis mano, kad atėjo laikas užduoti sau ne pačius patogiausius klausimus.
Filmuojamas „Paprastos moters“ tęsinys
Boriso Chlebnikovo serialas „Paprasta moteris“ („Obyknovennaja ženščina“) Rusijoje sulaukė daugybės apdovanojimų. Pasakojimas apie inteligentišką, išsilavinusią moterį, kuri, prislėgta gyvenimo aplinkybių, slapta nuo šeimos tampa sutenere ir bando slėpti įtakingo kliento nužudytos prostitutės mirtį, sulauks tęsinio. Pirmasis sezonas baigėsi Annos Michalkovos herojės gimdymo scena. Antrajame sezone ji sėkmingai taps daugiavaike motina, bet tai nesutrukdys jai suvedinėti sąskaitų su banditais ir veltis į naujas aferas. Prie pirmosios dalies aktorių Michalkovos, Jevgenijaus Griškoveco, Aleksandros Bortič, Tatjanos Dogilevos prisidės naujos žvaigždės, o į režisieriaus kėdę sės nuolatinė Chlebnikovo bendraautorė, scenaristė ir režisierė Natalija Meščianinova („Pasaulio šerdis“). Chlebnikovas lieka serialo prodiuseris ir jo meno vadovas. Meščianinova sako iškart sutikusi, nors pasiūlymas ir buvęs netikėtas: „Man patinka pirmasis sezonas, seriale surinkti nuostabūs aktoriai ir filmavimo grupė, su kuria ir aš nuolat dirbu. Be to, antrajame sezone bus daugybė veiksmo scenų – gaudynių ir susišaudymų, o tai filmuoti įdomu. Režisieriaus pasikeitimas – visada nelengvas dalykas visiems projekto dalyviams, bet, manau, šiuo atveju mano kandidatūra visiems patogi, juk mus su Chlebnikovu jau seniai laiko vienu prekės ženklu – kaip autorių porą, nuolat dirbančią kartu.“
Paskelbti „ArtDocFest“ nugalėtojai
Savaitgalį Rygoje baigėsi latviškoji Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio„ArtDocFest“ dalis ir paskelbti jo pagrindinio konkurso nugalėtojai. Didžiuoju prizu apdovanotas Ksenijos Ochapkinos filmas „Nemirtingas“ („Bessmertnyj“, Estija, Latvija), pasakojantis apie Rusijos Murmansko srities Apatitų miesto gyventojus. Filmas jau pelnė pagrindinius prizus Amsterdame (2018) ir Karlovi Varuose (2019).
Prizas už geriausią režisūrą atiteko Maksimui Švedui už filmą „Grynas menas“ („Čistoje iskusstvo“, Baltarusija). Filmas skirtas gatvės dailininkui, piešiančiam skirtingose Minsko vietose, ir komunalinių tarnybų darbuotojams, kurie kasdien uždažo užrašus ant namų skirtingų spalvų stačiakampiais. Specialusis žiuri prizas paskirtas Alinos Rudnickajos filmui „Gundymo mokykla“ („Škola soblaznenija“, Danija). Režisierė dešimt metų filmavo merginų, kurios Peterburge mokėsi vyrų gundymo kursuose, gyvenimą.
Specialaus žiuri paminėjimo sulaukė du filmai – Sergejaus Loznicos „Valstybinės laidotuvės“ („Gosudarstvennyje pochorony“, Olandija, Lietuva) apie atsisveikinimą su Josifu Stalinu, kurį netrukus rodys „Scanorama“, ir Mašos Novikovos „Daimokch“ (Olandija), pasakojantis apie čečėnų šokėjo ir choreografo Ramzano Achmadovo šeimą.
Festivalio filmus vėliau bus galima pamatyti per televiziją „Nastojaščeje vremia“ ir internete: www.currenttime.tv.
Aarono Sorkino filmas pasirodys kitąmet
Garsaus scenaristo ir režisieriaus Aarono Sorkino filmas „Čikagos septyneto teismas“ („The Trial of the Chicago 7“) kino teatruose pasirodys ateinančių metų rudenį, matyt, prieš JAV prezidento rinkimus. Filme bus prisiminti 1968-ųjų įvykiai, kai grupelė protestuotojų pernelyg aktyviai pasisakė prieš Demokratų partijos suvažiavimą ir Čikagoje sukėlė riaušes. Teisman buvo patraukti aštuoni policininkai ir demonstrantai. Kaltinimai policininkams ašarinių dujų panaudojimu buvo panaikinti, o vienas protestuotojas už teisėjo įžeidimą nuteistas kalėti ketverius metus. Filmavimas vyks Čikagoje ir Niujorke, filme vaidins daug garsenybių, tarp jų Michaelas Keatonas ir Sacha Baronas Cohenas.
Parengė Ž. P.
