Anna Parmas apie filmą „Dabar jau skyrybos!“
Nuo penktadienio Lietuvos ekranuose pasirodo Annos Parmas filmas „Dabar jau skyrybos!“ („Davai razvediomsia!“, Rusija, 2019). Tai pilnametražis režisierės ir scenaristės, kuri geriau žinoma iš jos kurtų grupės „Leningrad“ vaizdo klipų, filmas. Šiemet festivalyje „Kinotavr“ jis pelnė prizus už geriausią scenarijų ir debiutą. Annos Michalkovos filme suvaidinta Maša yra sėkmės lydima gydytoja. Ji daug dirba ir nepastebi, kad vyras susirado kitą. Tačiau pratusi visada laimėti Maša nesirengia lengvojo kultūrizmo trenerei atiduoti savo vyro. Ji pasitelkia visą tradicinių kovos priemonių arsenalą...
Krėsle prie televizoriaus
„Kartojote kaip mantrą gerovės valstybės sampratą. Tokioje valstybėje yra kiekvienam prieinami pigūs butai, prieinamos ligoninės, tikrai nemokama sveikatos apsauga ir edukacija. Gerovės valstybėje kiekvienas jaučiasi saugus gatvėje ir netampa dešiniųjų fanatikų mušimo ar patyčių auka (...)“, – taip atsakydamas į ministro pirmininko kalbą Seime kalbėjo jaunas politikas.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Paskelbtas pirmasis arabų kritikų premijos laureatas
Šeštadienį Kaire paskelbtas pirmasis arabų kritikų premijos, skiriamos europietiškam filmui, laureatas. Šią premiją įsteigė Europos kiną pasaulyje platinanti organizacija FFP (European Film Promotion) ir Arabų kino centras (Arab Cinema Center, ACC). 42 kino kritikai iš 13 arabų šalių laureatu išrinko Teonos Strugar Mitevskos filmą „Dievas yra, jos vardas Petrunija“. Jis išrinktas iš 24 filmų, kuriuos pristatė Europos nacionalinio kino institucijos. Jo premjera įvyko šiemet Berlyno kino festivalyje, šį savaitgalį filmą bus galima pamatyti ir Lietuvoje vyksiančio festivalio LUX programoje.
Iš „Scanoramos“ dienoraščio
Šiųmetis „Scanoramos“ uždarymo filmas – lyg šiuolaikinio kino metafora. Manto Kvedaravičiaus „Partenonas“ primena nesugebančią sustoti vaizdų gamybos mašiną, be atvangos generuojančią banalybes apie šių dienų pasaulį. Štai čia – musulmonas, būtinai pjaunantis avį, ir raudonos kraujo dėmės kadre.
Krėsle prie televizoriaus
Kartais ir pats nustembu, kiek puikių siužetų voliojasi po lietuvių kinematografininkų kojomis, bet šie jų nepastebi ir žvalgosi į skarotų eglių viršūnes ar klajoja po pasaulį, ieškodami degradavusių personažų. Posakis „kaip kine“ vis labiau neatitinka realybės. Greit sakysime „kaip gyvenime“, norėdami pagirti filmo kūrėjų fantaziją.
„Scanoramos“ filmai
Bertrand’o Bonello antropologiniame pseudosiaubo filme „Zombi vaikas“ Garbės legiono mokyklos vadovė retoriškai pareiškia, esą mokyklos įkūrėjas imperatorius Napoleonas 1802 m. teigęs, kad mokykla turi rengti ne mąstančias, o tikinčias auklėtines. Kartu džiūgauja, kad imperatorius nustebtų, jog šiuolaikinės merginos išmoko ir mąstyti.
Paskelbti Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai
Sevilijoje vykusiame kino festivalyje tradiciškai paskelbti Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai. Dabar daugiau nei trys su puse tūkstančio Akademijos narių balsuos, ką apdovanoti per 32-ąją apdovanojimų ceremoniją, kuri vyks gruodžio 7 d. Berlyne.
Krėsle prie televizoriaus
Pamaniau, kad būtų visai smagu atsidurti Morteno Tyldumo filmo „Pakeleiviai“ (LNK, 17 d. 21.45) herojų, kosminiu laivu skrendančių į naują planetą, kuri taps jų naujaisiais namais, vietoje. Nugrimzdęs dirbtinai sukeltame sapne – nesibaigiančiame „čia ir dabar“, skrendi sau kelis šimtus metų ir apie nieką negalvoji. Bet kine net tobuli planai pasmerkti žlugti.
Iš „Scanoramos“ dienoraščio
Šiuolaikinis kinas dažnai primena atrakcionų parką. Atrakcionai seni, juose nepajusi gaivaus vėjo gūsio, bet vis dar tikiesi patirti tikrų jausmų, nors išėjus į gatvę nepalieka déjà vu jausmas. Šiųmečio „Scanoramos“ atidarymo filmo – Manso Marlindo ir Bjorno Steino „Svaigulio“ – veiksmas rutuliojasi Antrojo pasaulinio karo išvakarėse dviejuose Stokholmo atrakcionų parkuose. Jų savininkai konkuruoja tarpusavyje, bet vaikai pamilsta vienas kitą. Ši meilės istorija ir tampa didžiausiu filmo atrakcionu.
„Scanoramos“ režisieriai apie savo filmus
Dvidešimt šešerių Krymo totoriaus Narimano Alijevo filmas „Namo“ („Evge“, Ukraina, 2019), šiemet rodytas Kanų kino festivalio programoje „Ypatingas žvilgsnis“, pristatytas „Oskarui“, pelnė ne vieno tarptautinio kino festivalio apdovanojimą ir Ukrainos kino kritikų premiją. „Namo“ pasakoja apie Krymo totorių šeimą sudėtingu momentu: tėvas ir jaunesnysis sūnus bando grįžti namo, į Rusijos aneksuotą Krymą, kad palaidotų per karą Ukrainos rytuose žuvusį sūnų ir brolį.