Kinas

7md inf.

Pagal užsienio žiniaasklaidą

Mirė Anna Karina

Šeštadienį Paryžiuje mirė prancūzų Naujosios bangos legenda Anna Karina. Ji suvaidino per 80 vaidmenų kine ir serialuose, įrašė kelias plokšteles, režisavo filmus, rašė scenarijus ir romanus. Paskutiniais metais ji sirgo vėžiu.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Sutemose“

Šarūno Barto filmas „Sutemose“ (Lietuva, Prancūzija, Čekija, Serbija, Portugalija, Latvija, 2019) iš naujo nekuria pokario pasipriešinimo mito, bet kartu ir jo negriauna, filmo pabaigoje suteikdamas partizanų žūties vaizdams krikščioniškosios ikonografijos bruožų. Vis dėlto Bartas pasakoja kitą pokario Lietuvos istoriją.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Jauni režisieriai, norėdami kalbėti apie dabartį ar pateikti savo požiūrį į sudėtingas problemas, vis dažniau pasitelkia pasakos motyvus arba pasakiškas metaforas. Tai suprantama – jie užaugo su animaciniais filmais, kurie tapo, sakyčiau, grėsmingu masinio vartojimo produktu. Ivanas I. Tverdovskis priskiriamas prie tų kūrėjų, su kuriais siejama kino ateitis.

Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė

Europos kino akademijos apdovanojimai

Europos kino akademijos apdovanojimams jau einant į pabaigą, Werneris Herzogas, priimdamas statulėlę už gyvenimo nuopelnus, iškėlė Europos vertybių vėliavą: kalbėjo apie europietišką solidarumą ir Europos Sąjungą, kaip sėkmingą taikos projektą. Kalba skambėjo gana kontrastingai. Ypač stebint visos ceremonijos metu vyravusią „dar vienų absurdiškų metų absurdiškame pasaulyje“ nuotaiką.

Gediminas Kukta

Trumpos kino recenzijos

„Nuostabi epocha“ („La Belle Époque“), rež. Nicolas Bedos, Prancūzija

Kiekvienas esame pasvajoję bent dienai nusikelti į praeitį. Pažiūrėti, kaip gyveno antikos žmonės, patirti Liudviko XIV dvaro didybę, žvilgtelėti į Viktorijos laikų Angliją ar, pavyzdžiui, pavaikščioti tarpukario Kauno gatvėmis. Ką jau ten – užtektų grįžti į vaikystę ir dar kartą išgyventi gražiausias jos akimirkas.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šeštadienį Berlyne vyko 32-oji Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija. Geriausiu 2019 m. Europos filmu daugiau nei 3,6 tūkstančių balsavusiųjų išrinko Yorgoso Lanthimoso filmą „Favoritė“ (D. Britanija, Airija). Šis filmas pelnė daugiausia apdovanojimų: buvo išrinktas geriausia Europos komedija, Lanthimosas pripažintas geriausiu režiseriumi, Olivia Colman – geriausia aktore, apdovanoti filmo operatorius Robbie Ryanas, montuotojas Yorgosas Mavropsaridis, kostiumų dailininkė Sandy Powell, grimuotoja Nadia Stacey.

Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė

Europos Parlamento LUX apdovanojimai

Europos Parlamento LUX apdovanojimai rengiami nuo 2007-ųjų. Į juos, pasak organizatorių, pretenduoja filmai, kurstantys debatus Europos bendruomenėje. Į atranką patenka europietiški filmai, verčiantys susimąstyti apie šiandienes socialines ir politines problemas, kad taip būtų kuriama stipresnė Europos tapatybė, kurios šūkis – Europos tradicijų įvairovė.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Tadas Blinda – ne vienintelis nusikaltėlis, apie kurį kurtos legendos. Liaudžiai patinka kieti vyrukai, todėl šiuolaikiniai „razbainikai“ taip pat gana greitai pavirsta beveik didvyriais. Aną dieną perjungdamas kanalus keliskart išgirdau narkotikų barono ir žiauraus žudiko Pablo Escobaro pavardę.

7md inf.

Lapkričio 26–27 d. Strasbūre, vykstant Europos Parlamento sesijai, buvo įteiktas kasmetis LUX kino prizas bei surengtas specialus LUX kino seminaras šios srities žurnalistams. Vienas iš šio renginio akcentų – pernykščio Sacharovo premijos laureato kino režisieriaus Olego Sencovo dalyvavimas seminare.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Išrinkti geriausi moterų režisierių sukurti filmai

„BBC Culture“ apklausė 368 ekspertus iš 84 šalių ir išrinko šimtą geriausių moterų režisierių filmų. Pirmoje vietoje atsidūrė australų režisierės Jane Campion filmas „Fortepijonas“ („The Piano“, 1993). Antroje – prancūzės Agnès Varda „Kleo nuo 5 iki 7“ („Cléo from 5 to 7“, 1962), trečioje – belgės Chantal Akerman „Žana Dilman, Komercijos krantinė 23, 1080 Briuselis“ („Jeanne Dielman, 23 Quai du Commerce, 1080 Bruxelles“, 1975), ketvirtoje – prancūzės Claire Denis „Gražus darbas“ („Beau travail“, 1999), penktoje – amerikietės Sofios Coppolos „Pasiklydę vertime“ („Lost in Translation“, 2003). Tarp šimto filmų – ir keli kino kūrėjų iš Vidurio bei Rytų Europos vardai: šeštoje vietoje – čekės Veros Chytilovos filmas „Saulutės“ („Sedmikrasky“, 1966), vienuoliktoje – SSRS kūrusios Larisos Šepitko „Pakilimas“ („Voschoždenije“, 1977), 48-oje – Kiros Muratovos „Asteninis sindromas“ („Asteničeskij sindrom“, 1988), kitas šios režisierės filmas „Ilgas atsisveikinimas“ („Dolgoje proščanije“, 1971) atsidūrė 59 vietoje. Lenkės Agnieszkos Holland „Europa, Europa“ (1980) yra 72-oje, už jos iškart eina vengrės Ildikó Enyedi filmas „Apie kūną ir sielą“ („Testről és lélekről“, 2017), kitos vengrės Mártos Mészáros „Įvaikinimas“ („Örökbefogadás“, 1975) užėmė 98 vietą. Dažniausiai minimas Agnès Varda vardas – sąraše šeši režisierės filmai.