Daugiau temų
Jonas Ūbis
Apie pelių, raganų ir žmonių kovas
Krėsle prie televizoriaus
Dažnai prisimenu vienos aktorės prisipažinimą: „Sofa yra mano tėvynė.“ Naujų krypčių ar tendencijų tyrėjai sako, kad netrukus mūsų lovos taps geros savijautos zonomis, tinginiavimas – terapija, o pižama – kiekviena proga tinkamu drabužiu. Jie mano, kad visko, kas analogiška, ilgesys tik stiprės. Ir tai suprantama, nes vis labiau bijome karo, ekonomikos krizių ir klimato katastrofų.
Martyna Jurkevičiūtė
Žiedais ir ryškiomis spalvomis apkaišytas pasaulio absurdas
Arpitos Singh paroda „Remembering“ šiaurinėje „Serpentine“ galerijoje
Indų menininkės Arpitos Singh (g. 1937) kūryba man tapo netikėtu praeitų metų atradimu, kai jos drobes išvydau grupinėje Barbikano parodoje „The Imaginary Institution of India“. Singh tapyba išsiskyrė gana iliustratyviu stiliumi ir netikėtomis kompozicijomis, vienoje plokštumoje komponuojant iš pirmo žvilgsnio atsitiktinių daiktų, veidų ir Šagalo skraiduolius primenančių figūrų koliažus su į banginio ir paukščio hibridą panėšėjančiais storais lėktuvais.
Kristė Agota Savė
Suomijos scenos meno organizacijos išgyvena drastiškus biudžeto mažinimus
Pokalbis su Hyde Hytti
Hyde Hytti – Suomijos teatro informacijos centro TINFO (Teatterin tiedotuskeskus TINFO – Theatre Info Finland) tarptautinių ryšių vadovas.
Jonas Ūbis
Taikantis su tikrove
Krėsle prie televizoriaus
Carlos Simón filme yra tai, ko su žiburiu nerasi naujuose lietuviškuose filmuose. Turiu galvoje empatiją filmo herojams. Gal todėl žiūrovams bus lengva su jais susidraugauti. Antrojo, Berlyne „Auksiniu lokiu“ apdovanoto, Simón ilgametražio filmo „Alkarasas“ (LRT Plius, 17 d. 21.33) veikėjai – žmonės, kuriuos ji gerai pažįsta. Jie gyvena Katalonijoje, Alkaraso kaime, augina vaisius ir daržoves.
Jonas Ūbis
Svetima gėda ir kiti spąstai
Krėsle prie televizoriaus
Klasikinių filmų „Egzorcistas“ ir „Prancūzų ryšininkas“ režisierius Williamas Friedkinas mirė 2023-iųjų rugpjūtį, nesulaukęs paskutinio savo kūrinio „Maištas „Keino“ laive. Karo tribunolas“ (LNK, 9 d. 22.30) premjeros Venecijos kino festivalyje. Filmavimas prasidėjo metų pradžioje, režisierius jau blogai jautėsi ir buvo sutarta, kad, esant reikalui, darbus užbaigs Guillermo del Toro, tačiau jo pagalbos neprireikė.
Jonas Ūbis
Žiūrint į veidrodžius ir save
Krėsle prie televizoriaus
1958-aisiais aštuoniolikmetis Brianas De Palma pamatė Alfredo Hitchcocko filmą „Svaigulys“ – tai vienas svarbiausių jo gyvenimo įvykių. Vėliau jis tapo režisieriumi ir beveik visą gyvenimą negalėjo atsikratyti Hitchcocko mėgdžiotojo, sekėjo ir panašių etikečių. De Palma neslepia, kad Hitchcocko saspenso teoriją gali iliustruoti ne vienas ir jo filmas, kuriame žiūrovas paprastai žino bei mato daugiau už personažą.
DĖL KULTŪROS PERIODINIŲ LEIDINIŲ FINANSAVIMO
Kultūros periodinių leidinių asociacija (KPLA), viena iš trijų Medijų rėmimo fondo (MRF) steigėjų ir dalininkių, šiuo raštu išsako gilų susirūpinimą kultūros periodinių leidinių finansavimo situacija 2025 m. ir reiškia nusivylimą MRF galimybėmis užtikrinti tinkamą ir stabilų kultūros leidinių finansavimą.
Jonas Ūbis
Tie patys filmai, gal ir jausmai
Krėsle prie televizoriaus
Pirmadieniais kantriai laukiu, kada televizijos atsiųs programas. Kai pagaliau jas gaunu, tikiuosi, kad bus anksčiau nerodytų filmų. Dažniausiai nusiviliu – dauguma vis tie patys, kai kuriuos rekomendavau jau po dešimt kartų. Todėl guodžiuosi, kad bet koks kartojimas ugdo saugumo jausmą. Žiūrėjai filmą prieš kelerius metus ir žiūri jį dabar – vadinasi, pasaulis nesikeičia taip sparčiai, kaip atrodo. Nesikeičia ir filmų herojai. Su kai kuriais iš jų verta pabendrauti.
Martyna Jurkevičiūtė
Gyvenimas kaip nesibaigiantis performanso aktas
Apie Leigh Bowery parodą „Tate Modern“ galerijoje Londone
Pompastiški kostiumai, provokuojantys performansai, klubas „Taboo“ ir Luciano Freudo portretai – „Tate Modern“ pirmą kartą surengė tokios skalės australų menininko Leigh Bowery (1961–1994) retrospektyvinę parodą. „Ši paroda galėtų vadintis Bowery ir draugai“, – per spaudos konferenciją sakė „Tate Modern“ direktorė Karin Hindsbo. Matomumas, išskirtinumas, vakarėliai ir buvimas scenoje ar gatvėje, nes, Bowery žodžiais, jam didelio skirtumo tarp jų nėra, – tai buvo jo kūrybos pagrindas.
Jonas Ūbis
Jausmai, pinigai ir smulkmenos
Krėsle prie televizoriaus
Davidas Lynchas – iš tų režisierių, kurių filmai tampa asmeninės biografijos dalimi. Riba tarp asmeniškų prisiminimų bei norų ir filmo vaizdų nusitrina taip pat, kaip Lyncho veikėjams tikrovė ir fantazijos ar sapnai. Režisierius numodavo ranka į bandymus interpretuoti jo filmus ir buvo teisus, nes interpretacija visada susijusi su tuo, ką jauti žiūrėdamas, o visi Lyncho filmai bando panardinti į pasąmonę, į tai, kas tūno giliai.
