Krėsle prie televizoriaus
Pabūsiu seksistas: George’as Clooney – labai gražus vyras ir geras aktorius. Bet sensta ir gražūs vyrai (ne tik pažadų nesilaikančios lietuvių socialdemokratės), todėl, manau, Clooney rūpi tapti režisieriumi, juolab kad vaidino pas geriausius ir galėjo iš jų mokytis. „Švelnus baras“ (LRT, 17 d. 22 val.) – trečias jo režisuotas filmas, kurio pagrindu tapo amerikiečių žurnalisto, rašytojo, Pulitzerio premijos laureato J.R. Moehringerio autobiografinis romanas.
Krėsle prie televizoriaus
Žinau, kad fanfaros nešaudo, nes trimitas ar juo atliekama muzika šaudyti negali. Bet frazė, kuria netrukus po rinkimų „Dienos temą“ su šalies prezidentu pradėjo LRT žurnalistė, simboliškai apibūdina groteskišką situaciją, kurioje atsidūrė Lietuva. Kai meluoja ir rinkimus laimėjusieji, ir aukščiausia valdžia, o naivūs rinkėjai krapšto pakaušį, taip ir nesuprasdami, ar pykti, ar juoktis. Galiu tik pasišaipyti iš apgautųjų, patikėjusių pseudokairiąja partija, kuri, regis, niekad nevykdė savo pažadų, o jos pirmininkė įžeidė ne vieną pagyvenusią moterį, pasakiusi, kad būdama šešiasdešimt ketverių yra ligota pensininkė ir gerai jausis tik Europos Parlamento globos namuose. Laimėjusi partija tą melą prarijo ir net palaikė. Todėl neabejoju, kad, žiūrint į naujai išrinktą Seimą ar būsimą Vyriausybę, ilgam išliks svetimos gėdos jausmas. Gal net ketverius metus.
Krėsle prie televizoriaus
Dominiko Grafo filmas „Fabianas“ (LRT Plius, lapkričio 7 d. 21.33) perkelia į 1931-ųjų Berlyną. Veimaro Respublika apimta agonijos, kasdienybę valdo chaosas, visuomenė akivaizdžiai fermentuojasi. Tačiau didmiesčio gyvenimas intensyvus ir spalvingas. Jį pažinsime kartu su rašytoju Jakobu Fabianu (Tom Schilling), pragyvenančiu iš reklamų rašymo. Kartu su draugu Stefanu (Albrecht Schuch) jie lankosi vis keistesnėse vietose, kur politinės diskusijos susipina su pokalbiais apie meną, o rimtos temos dažnai užleidžia vietą pramogai. Rasti tikrąjį kelią tame labirinte bus nelengva, bet susitikimas su jauna aktore Kornelija (Saskia Rosendahl) pakeis Jakobo požiūrį į supančią realybę.
Krėsle prie televizoriaus
Vienas kolega palygino vėlyvąją Wimo Wenderso kūrybą su dėžute saldainių – kartais juose šokoladas, kartais riešutų ar karamelės įdaras. Mat filmai skirtingi, įvairių temų, stilių bei vertės. Įdomu, kaip jis pavadintų pernai pasirodžiusias „Puikias dienas“ (LRT Plius, 31 d. 21.33), bet man tai pasirodė kaip sugrįžimas į jaunystę, kai menkas filmo biudžetas ir paprasti personažai tik padėjo Wendersui atskleisti sudėtingas temas ir jis taip atvirai nesigrožėjo savimi. „Puikių dienų“ herojus yra Tokijo tualeto valytojas. Iš pradžių Wendersas aprašo savo herojaus pasaulį, o paskui jį reflektuoja.
Krėsle prie televizoriaus
Hlynuro Pálmasono filmas „Prakeikta žemė“ (LRT Plius, 24 d. 21.33) pasakoja iš pirmo žvilgsnio paprastą istoriją. Jaunas liuteronų pastorius Lukas (Elliott Crosset Hove) iš Danijos siunčiamas į naują parapiją Islandijoje. Norėdamas geriau pažinti kraštą, kuriame teks gyventi, pastorius tyčia pailgina savo kelią. Jį lydi pagyvenęs vietinis vedlys, kuris stengiasi priešintis naujojo kolonizatoriaus aistrai. Tik Lukas pamiršta, kad didingas gamtos grožis nebūtinai padeda žmogui, todėl tai bus ne tik nuostabi „evangelizavimo misija“, bet ir kelionė į nuosavą vidinę tamsą.
Krėsle prie televizoriaus
Bijau rinkimų į Seimą rezultatų, nors gerai suprantu, kad mažai, provincialiai, patriarchališkai, vis dar XIX a. nacionalinės valstybės idėjas puoselėjančiai šaliai posūkis į kraštutinę dešinę beveik neišvengiamas. Pernelyg ilgai niekintas išsilavinimas, kultūros ministrais buvo skiriami su ja nieko bendro neturintys veikėjai, o gerai apmokami patriotai giedojo giesmes apie tyrą Lietuvą. Dabar toji tyroji tikisi revanšo ir laukti liko nedaug. Pirmadienį galime atsibusti kitoje šalyje. Tada ir paaiškės, ar po trisdešimties nepriklausomybės metų lietuviai tapo pilietine visuomene.
Krėsle prie televizoriaus
Dmytro Sukholytkyy-Sobchuko filmas „Pamfiras“ (LRT Plius, 10 d. 21.33) – vienas svarbiausių pastarųjų metų ukrainiečių filmų. Pradėtas kurti dar prieš pandemiją, „Pamfiras“ buvo baigtas jau prasidėjus karui. Jo premjera vyko Kanuose. Bukovinos miglose, paslaptingose vietinių apeigose skendintis „Pamfiro“ pasaulis – tai netikėtas Ukrainos provincijos portretas ir kartu universalus pasakojimas apie meilę. Apie sūnų, kuris nori būti kaip tėvas, ir apie tėvą, kuris padarys viską, kad sūnus nesektų jo pėdomis.
Rugsėjo saulėje švytinčiame Vilniaus senamiestyje, Pilies ir Didžiosios gatvių sąrangoje, visą neeilinį savaitgalį (20–22 d.) aplink Marijos ir Jurgio Šlapelių namą-muziejų lyg radijo bangomis sklandė slaptinga teatrinio festivalio pagava. Tomis dienomis iš muziejaus bromos vis išnirdavo sceninio rekvizito nešuliai, aktoriško stoto figūros, kurios nepasimesdamos tarp pulkais besibūriuojančių įvairiakalbių turistų skubėjo tai Rotušės, tai Signatarų namų kryptimi. Ir penktadienio pavakarę tos bromos medinius vartus pravėręs aktorius Kristijonas Siparis muziejaus prieigas apgulusiems miestelėnams paskelbė naujo festivalio atidarymą. Greta jo vilniečius sveikino šios šventės organizatorės – Šlapelių muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė, Vilniaus, UNESCO literatūros miesto, direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė bei Signatarų namų direktorė Dalia Strimaitytė. Žinia, festivalio modus vivendi gimė teatro „Arbatvakariai“ namuose, jie taip pat Vilniaus grindinio festivalio (VGF) iniciatoriai bei organizatoriai.
Krėsle prie televizoriaus
...Restauratorė Leila (Leïla Bekhti) ir dailininkas Damjenas (Damien Bonnard) myli vienas kitą. Bet Damienas serga bipoliniu sutrikimu ir ateina akimirka, kai Leila nebegali būti žmona, meiluže, motina ir slaugytoja. Liga pradeda užimti vyro ir žmonos santykiuose tiek vietos, kad jos nebelieka niekam kitam. Laikas ligoninėje padeda, bet tik iki tol, kol viskas vėl pasikartos. Prancūzų režisierius Joachimas Lafosse’as filme „Neramieji“ (LRT Plius, spalio 3 d. 21.33) bando suprasti, ką daryti, kai kitas žmogus tampa ne tuo, kuo buvo anksčiau. Ar tada reikia užbaigti santykius, ar juos pradėti iš naujo?
Krėsle prie televizoriaus
...Vidutinio amžiaus vyras Badis (Homayoun Ershadi) nori nusižudyti. Jis jau išsikasė duobę nuošalioje vietoje, bet reikia to, kuris ją užkas, prieš tai dukart pašaukęs Badį vardu. Jei šis atsilieps, žmogus turės jį ištraukti iš duobės, jei ne – užkasti kapą. Pagaliau atsiranda tas, kuris padės. Kadaise Bageris norėjo nusižudyti, bet jį išgelbėjo trešnių skonis. Abbaso Kiarostamio filmo „Trešnių skonis“ (LRT Plius, 21 d. 21 val.) veiksmas nukelia į Teheraną ir jo apylinkes.