7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Jonas Ūbis

Keliauti verta

Krėsle prie televizoriaus

Praėjusį trečiadienį per LRT pažiūrėjau pirmą po ilgos pertraukos šioje televizijoje atsiradusią kino laidą „Kinfo“ ir iki šiol negaliu suprasti, kodėl nacionalinis transliuotojas įsileido tokį popsinį reginį su komercinėms televizijoms privaloma chrestomatine blondine vedėja. Justė Zinkevičiūtė – tikrai graži mergina, bet iš kino laidos vedėjų pirmiausia lauki ne šypsenų, o kompetencijos. Viename anonse perskaičiau, kad laida skirta jauniesiems žiūrovams, ir dar kartą nustebau. Vadinasi, iš anksto planuojama, kad jauni žmonės turi būti pokvailiai ir nesidomėti rimtu kinu? Ar laidos rengėjai nusprendė jaunus žiūrovus pasmerkti likti amžinai jaunais ir iki gyvos galvos ryti spragėsius, žiūrėti lietuvišką erotiką ir Holivudo pasakaites apie zombius? Kitaip ir negali būti, nes masinė kultūra garbina infantilizmą ir pramogas. Informacinis kratinys „Kinfo“, regis, pirmiausia skirtas šios kultūros adeptams. Gausiai iliustruota ekrane nuolat šmėkščiojančiais „Valentino vieno“ ir „Auroros“ fragmentais, laida pažėrė daug paskutiniu metu žiniasklaidoje populiarios žodinės masturbacijos apie lietuvių „kino industriją“ ir „Lietuvos kino renesansą“ (pastaruosius žodžius iliustravo kažkuris „Valentino vieno“ sueities epizodas). Per pusę valandos aiškiai suformuluotų minčių išgirdau tik iš dviejų viešnių – Gabijos Jaraminaitės-Ryškuvienės ir Linos Kaminskaitės-Jančorienės. Bet ir šiuos pokalbius nustelbė neartikuliuotas reklaminis srautas ir kitoks absurdas. Pavyzdžiui, kažkodėl kalbantis apie restauruotą lietuvių dokumentiką buvo rodomi tik nerestauruoti Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ kadrai.

Skaityti toliau >>
Nr. 28 (1042), 2013-07-12  | Kinas  | Rodo TV
„Bruno“
„Bruno“
„Raudonoji uola“
„Raudonoji uola“
„Sulaužytos gėlės“
„Sulaužytos gėlės“
Jonas Ūbis

Kai bunda sąžinė

Krėsle prie televizoriaus

„Sociologai jau seniai pastebėjo, kad 10-ajame dešimtmetyje užaugusi karta skiriasi padidėjusiu cinizmu. Tokios jau buvo jų brendimo sąlygos: šie jaunuoliai faktiškai patyrė bado ir visiško nuskurdimo grėsmę, vadinasi, jie labai gerai suvokia pinigų ir patogumų vertę. (...) Kas nors iš vyresniųjų elito atstovų gal dar ir prisimena 10-ojo dešimtmečio politinį idealizmą, bet jaunesniems nėra ko prisiminti: viskas, ką jie matė politikoje, tai blogai slepiamas egoizmas ir noras tyliai dalinti išteklius. Todėl nauji valdžios veidai neturi iliuzijų ir puikiai supranta, kur ir kodėl jie atsidūrė. Ko tikrai nėra valdžios elite, tai idealistų ir nuoširdžių kovotojų už tikėjimo grynumą. Kiekvienas iš tribūnos demonstruojamas susijaudinimas turi savo kainą.“
 

Lažinuosi, kad neatspėsite, kas šios citatos autorius ir kam ji skirta. Taip rusų sociologas Aleksandras Duka apibūdina

Skaityti toliau >>
Nr. 27 (1041), 2013-07-05  | Kinas  | Rodo TV
„Maiklo Kleitono sukurtoji tiesa“
„Maiklo Kleitono sukurtoji tiesa“
„14.99 euro“
„14.99 euro“
„Legenda“
„Legenda“
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

 

Prasidėjo Tarptautinis Karlovi Varų kino festivalis
Penktadienį jau 48 kartą prasidėjo Tarptautinis Karlovi Varų kino festivalis. Paskutiniais metais jis tapo vienu reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos kino renginių. Festivalyje – trys konkursinės programos: vaidybinių (šio konkurso žiuri šiemet vadovauja Agnieszka Holland), dokumentinių filmų bei „East of the West“, į kurią atrenkami Rytų bei Vidurio Europos jaunųjų kūrėjų filmai. Retrospektyva šiemet pagerbtas amerikiečių režisierius Oliveris Stone’as, bus rodoma kurdų filmų programa. „Krištolinis gaublys“ už kūrybos nuopelnus bus įteiktas kino žvaigždei Johnui Travoltai. Lietuviškų filmų Karlovi Varų programoje šiemet nėra.
 

Oficialioje konkursinėje programoje šalia filmų iš Prancūzijos, JAV, D. Britanijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Islandijos atsirado vietos ir naujausiems garsių Vidurio Europos režisierių – vengro Jánoso Szászo, čeko Jano Hřebejko, lenkų Joannos Kos-Krauze ir Krzysztofo Krauze’s filmams. Pastarųjų kūrėjų „Papusza“ – biografinis pasakojimas apie čigonų poetę

Skaityti toliau >>
Nr. 27 (1041), 2013-07-01  | Kinas  | Trumpai
„Gėda“
„Gėda“
„Dalelė“
„Dalelė“
Ksenija Rapoport
Ksenija Rapoport
Andrejus Tarkovskis jaunesnysis
Andrejus Tarkovskis jaunesnysis
Jonas Ūbis

Atstūmimo reakcija

Krėsle prie televizoriaus

 

Būdamas mizantropas ir gyvūnėlių mylėtojas, domiuosi žmonijos intelekto raida. Nauji tyrimai, deja, jam nepalankūs. Europos mokslininkai vis dažniau prabyla apie šiuolaikinės civilizacijos regresą. Jų manymu, per pastaruosius 100 metų žmonija akivaizdžiai kvailėjo, nes IQ rodiklis sumažėjo net 14,1 taško. XX a. kas dešimt metų IQ kilo vidutiniškai 3 taškais: 1934–1978 m. vidutinis JAV gyventojo IQ pakilo 15 punktų. Panašios permainos buvo fiksuojamos ir daugelyje Vakarų Europos šalių. Tačiau paskutiniais metais IQ mažėja. Tai užfiksavę Briuselio, Amsterdamo ir Korko universitetų tyrimai verčia klausti, kokios yra šios tendencijos priežastys. Pasak ekspertų, viena iš jų – sumenkęs reakcijos greitis, kuris tiesiogiai susijęs su intelektu, – žmonės pradeda vis mažiau reaguoti į naujienas. Psichologai įsitikinę, kad internetas užmuša smalsumą ir pažinimo troškulį. Anksčiau mokslininkai vykdavo į ekspedicijas, daug laiko praleisdavo laboratorijose, žinių įgijimas dažnai buvo susijęs su rizika. Dabar užtenka nuspausti kompiuterio mygtuką, o tai reiškia, kad protas vis labiau atsipalaiduoja.
Žinoma, hipotezių girdėti įvairiausių. Nors nelabai tikiu IQ testais, visuotinis debilėjimas

 

Skaityti toliau >>
Nr. 26 (1040), 2013-06-28  | Kinas  | Rodo TV
„Žmogus amfibija“
„Žmogus amfibija“
„Prieš patekant saulei“
„Prieš patekant saulei“
„Koko prieš Šanel“
„Koko prieš Šanel“
Eglė Rindzevičiūtė

Sovietinių tremčių istorija ir politika

Po seminaro „Būtasis tęstinis laikas Baltijos šalyse: sudėtingos praeities atmintis ir trauma“

Nuo 1987-ųjų sunki, skaudi, nevienareikšmė praeitis – sovietinė okupacija, Holokaustas, rezistencija – buvo aprašoma asmeniniuose memuaruose, istorikų tekstuose, simbolizuojama paminkluose, jos daiktiniai likučiai rodomi muziejų parodose. Prabėgus daugiau negu dviem dešimtmečiams jau galime atsigręžti atgal ir pažvelgti, kurie praeities aspektai susilaukė didžiausio dėmesio, kokio tipo istorijos įsitvirtino viešojoje erdvėje ir kurie tremčių aspektai liko paženklinti baltosiomis nežinojimo dėmėmis. Būtinybė nuodugniai peržiūrėti skausmingos sovietinės praeities istorijos rašymą buvo aptarta gegužės 24 d. Politinių mokslų institute Paryžiuje (Sciences Po) vykusiame seminare „Būtasis tęstinis laikas Baltijos šalyse: sudėtingos praeities atmintis ir trauma“.

Skaityti toliau >>
Nr. 26 (1040), 2013-06-25  | Tarp disciplinų  | Istorija
Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės Šiaurio būrio partizanė Ona Lešinskytė-Akacija. Genocido aukų muziejaus archyvas
Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės Šiaurio būrio partizanė Ona Lešinskytė-Akacija. Genocido aukų muziejaus archyvas
Ekspozicija, skirta nacių okupacijai ir holokaustui Lietuvoje. Genocido aukų muziejaus archyvas
Ekspozicija, skirta nacių okupacijai ir holokaustui Lietuvoje. Genocido aukų muziejaus archyvas
Kauno Rezistencijos ir tremties muziejaus darbuotojų parengtos parodos „Lietuvos vaikai tremtyje“ fragmentas Kauno IX forto okupacijų muziejaus salėje. Nuotrauka iš muziejaus archyvo
Kauno Rezistencijos ir tremties muziejaus darbuotojų parengtos parodos „Lietuvos vaikai tremtyje“ fragmentas Kauno IX forto okupacijų muziejaus salėje. Nuotrauka iš muziejaus archyvo
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Birželio 19 d. keliaudamas po Italiją mirė amerikiečių aktorius Jamesas Gandolfini, kuris populiariame seriale „Sopranai“ suvaidino pagrindinį personažą – mafiozą Tonį Soprano. Pastarasis vaidmuo atnešė aktoriui tris „Emmy“ apdovanojimus ir „Auksinį gaublį“. Šį savaitgalį aktorius planavo kartu su italų režisieriumi Gabriele Muccino dalyvauti Sicilijoje vykstančio Taorminos kino festivalio rengiamame apskritame stale.
 

Gandolfini gimė 1961 m. rugsėjo 18 d. Naujajame Džersyje. 1992 m. debiutavo Brodvėjaus scenoje – kartu su Jessica Lange ir Alecu Baldwinu suvaidino Tennessee Williamso pjesėje „Geismų tramvajus“. Netrukus jį pastebėjo ir kinas. Vieną pirmųjų vaidmenų Gandolfini 1993 m. suvaidino Tony Scotto filme „Tikra romantika“. Dažniausiai Gandolfini vaidino antrojo plano personažus, jo tikroji karjera prasidėjo, kai 2000-aisiais aktorius buvo patvirtintas vėliau geriausiu visų laikų amerikiečių serialu pavadintuose

Skaityti toliau >>
Nr. 26 (1040), 2013-06-24  | Kinas  | Trumpai
„Violeta ir Deizi“
„Violeta ir Deizi“
„Pasaulinis karas Z“
„Pasaulinis karas Z“
„Streikas“
„Streikas“
„Provincijos aktoriai“
„Provincijos aktoriai“
Jonas Ūbis

Paparčio žiedas gėrio ir blogio soduose

Krėsle prie televizoriaus

 Kai buvau paauglys, seksualinis švietimas mokykloje apsiribojo vietos ligoninės akušerės paskaitomis su pagąsdinimais ir palinkėjimais neužsiimti „tuo“ iki vedybų. Teko griebtis savišvietos. Šaltiniais tapo Stendhalio, Ericho Marios Remarque’o, Maksimo Gorkio (neaprėpiamą „Klimo Samgino gyvenimą“ pirmąkart perskaičiau iš paaugliško smalsumo, bet kelis kitus – jau vedamas noro suprasti Rusijos istoriją), Emile’io Zola ir Guy de Maupassant’o romanai. Sakyčiau, ne pati blogiausia literatūra. Tėvai šias knygas iš pradžių bandė slėpti, bet paskui susitaikė, nes prie pietų stalo nebeužduodavau klausimų, ką reiškia žodis

Skaityti toliau >>
Nr. 25 (1039), 2013-06-21  | Kinas  | Rodo TV
„Džeinės Ostin knygų klubas“
„Džeinės Ostin knygų klubas“
„Vienišos širdys“
„Vienišos širdys“
„Naktinis skerdynių traukinys“
„Naktinis skerdynių traukinys“
Jonas Ūbis

Kodėl traukia idiotai

Krėsle prie televizoriaus

Paklaustas, kodėl juos taip traukia idiotai, vienas iš brolių Coenų – Ethanas atsakė: „Idiotai leidžia pasiekti geriausią dramaturginį efektą iš visų galimų! Jie visąlaik daro kažką ne tą, patenka į kvailas situacijas, viską apverčia aukštyn kojomis, o mums kaip tik to ir reikia. Nežinau. Žmonės rašo puikias istorijas apie protingus, ramius herojus... kažkas, ko gero, apie juos tikrai rašo... Bet ne mes. Mes paprasčiausiai manome, kad idiotai taip pat nusipelno meilės. Ir dažnai juose pamatome pačius save.“
 

2009 m. brolių Coenų juodoji komedija „Rimtas vyrukas“ (BTV, 19 d. 21.25) – ne idiotas, bet jis taip pat nusipelnė meilės ir užuojautos. Laris Gopnikas (Michael Stuhlbarg) yra koledžo profesorius, dėsto fiziką, o ekrane – 1967-ieji. Jo žmona nori skirtis ir Laris pradeda svarstyti apie gyvenimo vertybes. Jis turi ir kitokių problemų: stinga pinigų, duktė vagiliauja, namuose apsigyveno brolis tinginys, Laris gauna anoniminius laiškus, jį terorizuoja

Skaityti toliau >>
Nr. 24 (1038), 2013-06-14  | Kinas  | Rodo TV
„Kartą Amerikoje“
„Kartą Amerikoje“
„Paskutinis iš gyvųjų“
„Paskutinis iš gyvųjų“
„Bumeris“
„Bumeris“
„Puikus planas“
„Puikus planas“
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Didysis festivalio „Kinotavr“ prizas filmui apie skurstantį mokytoją

Sekmadienį paaiškėjo 24-ojo Atviro Rusijos kino festivalio „Kinotavr“ nugalėtojai. Didžiuoju prizu apdovanotas Aleksandro Veledinskio filmas „Geografas pragėrė gaublį“ („Geograf globus propil“). Filmas pasakoja apie jauną biologą, kuris priverstas dirbti mokykloje. Dar jis turi pasirinkti, kas jam svarbiau – meilė ar šeima. Filmas sukurtas Aleksejaus Ivanovo romano motyvais. Iš viso filmui atiteko 4 prizai. Pagrindinį vaidmenį filme sukūręs Konstantinas Chabenskis pelnė prizą geriausiam aktoriui. Už geriausią muziką apdovanotas Aleksejus Zubarevas. Savo apdovanojimą filmui įteikė ir pirmąkart festivalyje dirbęs kino platintojų žiuri.
 

Geriausia aktore tapo Julija Aug, Natašos Merkulovos ir Aleksejaus Čupovo komedijoje „Intymios vietos“ („Intimnyje mesta“) suvaidinusi moralės komiteto vadovę, bandančią prastumti erotiką draudžiantį įstatymą. Tačiau pati deputatė nuolat galvoja apie seksą. „Intymios vietos“ taip pat buvo pripažintos geriausiu

Skaityti toliau >>
Nr. 24 (1038), 2013-06-10  | Kinas  | Trumpai
„Geografas pragėrė gaublį“
„Geografas pragėrė gaublį“
„Dar viena gyvenimo diena“
„Dar viena gyvenimo diena“
„Uždaras ratas“
„Uždaras ratas“
„Granato spalva“
„Granato spalva“
„Pasmerktasis mirti pabėgo“
„Pasmerktasis mirti pabėgo“
Jonas Ūbis

Idealistai

Krėsle prie televizoriaus

Ryškiausias pastarųjų dienų televizijos įspūdis – ne puošnus, iškilmingų sovietmečio jubiliejų tradicijas, deja, pernelyg primenantis Sąjūdžio dvidešimtpenkmečio minėjimas, o vieno abituriento pasisakymas per pirmadienio žinias. Vaikinas piktinosi, kad kitataučiai turės vienodas sąlygas stojant į aukštąsias mokyklas. Buvo akivaizdu, kad abiturientas nesupranta, jog tie, kuriuos jis pavadino kitataučiais, yra tokie pat Lietuvos piliečiai, kaip ir jis. Skirtumas tik tas, kad jie baigė kitas mokyklas, kuriose dėstoma jų gimtąja kalba. Man tas trumputis interviu – ženklas, kad kažkas papuvo mūsų švietimo karalystėje.
 

Amerikiečių dokumentininkas Davis Guggenheimas (jo filmas „Nepatogi tiesa“ yra pelnęs „Oskarą“) susirūpino savo tautiečių švietimo sistema. 2010 m. pasirodęs „Belaukiant Supermeno“ (TV3, 9 d. 00.50) kritiškai analizuoja JAV valstybines mokyklas. Keli gabūs vaikai tapo pavyzdžiu, kad mokykla labiau stabdo, nei skatina mažųjų sugebėjimus, o pedagogams rūpi tik vykdyti visuomenės jiems primestus reikalavimus. Režisierius teigia, kad tokia sistema yra

Skaityti toliau >>
Nr. 23 (1037), 2013-06-07  | Kinas  | Rodo TV
„Ženklai“
„Ženklai“
„Psichoanalitikas“
„Psichoanalitikas“
„Frostas prieš Niksoną“
„Frostas prieš Niksoną“
  < PUSLAPIS IŠ 140  >>> Archyvas