7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Atstūmimo reakcija

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 26 (1040), 2013-06-28
Kinas Rodo TV
„Žmogus amfibija“
„Žmogus amfibija“

 

Būdamas mizantropas ir gyvūnėlių mylėtojas, domiuosi žmonijos intelekto raida. Nauji tyrimai, deja, jam nepalankūs. Europos mokslininkai vis dažniau prabyla apie šiuolaikinės civilizacijos regresą. Jų manymu, per pastaruosius 100 metų žmonija akivaizdžiai kvailėjo, nes IQ rodiklis sumažėjo net 14,1 taško. XX a. kas dešimt metų IQ kilo vidutiniškai 3 taškais: 1934–1978 m. vidutinis JAV gyventojo IQ pakilo 15 punktų. Panašios permainos buvo fiksuojamos ir daugelyje Vakarų Europos šalių. Tačiau paskutiniais metais IQ mažėja. Tai užfiksavę Briuselio, Amsterdamo ir Korko universitetų tyrimai verčia klausti, kokios yra šios tendencijos priežastys. Pasak ekspertų, viena iš jų – sumenkęs reakcijos greitis, kuris tiesiogiai susijęs su intelektu, – žmonės pradeda vis mažiau reaguoti į naujienas. Psichologai įsitikinę, kad internetas užmuša smalsumą ir pažinimo troškulį. Anksčiau mokslininkai vykdavo į ekspedicijas, daug laiko praleisdavo laboratorijose, žinių įgijimas dažnai buvo susijęs su rizika. Dabar užtenka nuspausti kompiuterio mygtuką, o tai reiškia, kad protas vis labiau atsipalaiduoja.
Žinoma, hipotezių girdėti įvairiausių. Nors nelabai tikiu IQ testais, visuotinis debilėjimas akivaizdus. Vieni jį sieja su švietimo sistema, kiti su žmogaus masės padidėjimu, treti – su moterų emancipacija, ketvirti – su padidėjusia protinio darbo apimtimi. Kitaip nei fizinis darbas, protinis reikalauja daugiau energijos, todėl žmonės labiau linkę užsiimti savimi, jų didesnis atsakomybės jausmas. Todėl daugiau vaikų gimdo ne protingiausi, o atvirkščiai. Mokslininkai pastebėjo ir tendenciją, kad daugiau vaikų gimsta šeimose, kurių istorijas temdo daugybė ydų. Šeimos dėsniai paveldimi, kiekviena kita karta sprendžia ankstesniųjų problemas. Kuo daugiau tų problemų, tuo daugiau vaikų, nes ant vieno jų visų ydų nepavyks sukarti. Daug laiko praleidžiu prie televizoriaus, todėl vienu visuotinio kvailėjimo veiksnių laikau ir jį. Kad televizijoms intelektas tapo anachronizmu, supranti net pasižiūrėjęs įkyrią dienraščio „Lietuvos žinios“ reklamą, kurioje garsūs lietuviai nuoširdžiai vaidina save, bet rezultatas primena autoparodiją.
Pokyčiai ypač akivaizdūs, kai palygini anksčiau ir dabar kuriamus filmus. Vladimiro Čebotariovo ir Genadijaus Kazanskio 1961 m. „Žmogus amfibija“ (TV1, liepos 1 d. 21 val.) – vienas lankomiausių sovietinių filmų ir užima 11 vietą. Sukurtas pagal fantastinį Aleksandro Beliajevo romaną jis pasakoja apie profesorių, kuris kadaise išgelbėjo berniuką, persodino jam vietoj plaučių ryklio žiaunas, kad šis galėtų gyventi po vandeniu. Čia profesorius nori įkurti ir laisvų žmonių respubliką. Bet berniukas Ichtiandras suaugo, jis smalsus, nardo arti žmonių, tad netrukus pasklinda gandas apie „jūros velnią“. Kartą Ichtiandras išgelbsti merginą Gutijerę ir ją įsimyli. Merginą jau nusižiūrėjo turtuolis Zurita. Jis nori sugauti Ichtiandrą, kad šis jam sukrautų dar didesnius turtus.
Neįmantrus filmo siužetas, patrauklūs aktoriai (pagrindinius vaidmenis kūrė gražuoliai – netrukus sekso simboliu tapęs Vladimiras Korenevas, Anastasija Vertinskaja ir Michailas Kozakovas), įsimenanti Andrejaus Petrovo muzika ir unikalūs povandeniniai filmavimai (aktoriai nusileisdavo po vandeniu su akvalangu, paskui jį atjungdavo, atidėdavo į šalį ir operatoriui tekdavo maždaug minutė filmuoti laisvai plaukiančius aktorius, kol jiems vėl prireiks akvalango) pelnė filmui žiūrovų meilę.
„Žmogus amfibija“ buvo tikra melodrama ir dar apie kapitalistų pasaulį, kur viskas atrodo ryškiau, spalvingiau, paslaptingiau. Aišku, filmas buvo šimtaprocentinis kičas, neatsitiktinai vienas recenzentas pavadino jį „Tarzanu su žiaunomos“. Bet tada kritikai ir neslėpė, kad tai kičas ir kad „Žmogus amfibija“ su kino menu neturi nieko bendra. Jei dabar toks filmas pasirodytų, neabejoju, kad ne vienas jame įžvelgtų meistrišką Quentino Tarantino sekimą ir net gilią filosofiją, juolab kad visi populiarūs holivudiniai kino fantasy paskutiniais metais nulipdyti iš tos pačios tešlos. Tai, kas 7-ojo dešimtmečio pradžioje net nepretendavo į meno rangą, dabar giriama už politkorektiškas idėjas, suprantamą „žinutę“, demokratišką pasakojimą.
Pinigų nepažįstančiam Ichtiandrui nėra vietos žmonių pasaulyje. Kiti panašių filmų herojai už ją nuožmiai kovoja. Anne Fontaine filme „Koko prieš Šanel“ (BTV, 1 d. 21.25) Coco vadinama Gabrielle kovoja ne su savimi – būsima visame pasaulyje garsia panele Chanel, o su smulkiaburžuazine aplinka, turčių prietarais, požiūriu į moterį, madą. Kaip ir daugumos biografinių filmų herojai, Audrey Tautou vaidinama Chanel turi daug ką nugalėti, kad taptų savimi ir neatpažįstamai pakeistų moteris.
Tomo Hunsingerio ir Neilo Hunterio filmo Gyvenimo kibirkštys“ (LRT, 29 d. 23 val.) herojus jau visai kitais laikais vyksta užkariauti Londono. Jaunas ir žavus Semas (Shaun Evans) nori daryti karjerą viešųjų ryšių srityje. Jis neturi nei profesijos, nei rekomendacijų, tik milžinišką norą viską gauti iškart. Semas įsitikinęs, kad užteks permiegoti su reikalingais žmonėmis. Jis sužavi brandaus amžiaus įtakingą Šeilą (Stockard Channing) ir karjera pradeda klostytis. Bet vieną dieną Semas sutinka Keit...
Kol seimūnas Gražulis dar tik siūlo lygiuotis į Maskvą, kur Dūma uždraudė „homoseksualių santykių propagandą“, leisiu sau pareklamuoti Briano Sloano „Sunkų sprendimą“ (TV3, 1 d. 23 val.). Palyginti su dabar kuriamais filmais, jis gana naivus, bet 1997 m., manau, buvo kitaip. „Sunkaus sprendimo“ herojus Bobas įsimyli savo kurso draugą Brendaną, o šis meilinasi pirmakursėms. Po daugybės metų jie susitinka draugo vestuvėse. Bobas gyvena su gražiu aktoriumi Sterlingu, bet netrukus paaiškėja, kad Brendanas pakeitė savo požiūrį.
Pasirinkimo problema nuolat iškyla ir dabar jau Richardo Linklaterio trilogijos, kurios naujausia dalis kino teatruose pasirodys liepos 12 d., personažams Džesiui (Ethan Hawke) ir Selin (Julie Delpy). 1995 m., kai „Prieš patekant saulei“ (TV1, 29 d. 21 val.) buvo parodytas Berlinalės konkurse, manau, niekas nesitikėjo, kad 2004 m. ten atsidurs filmas apie Džesio ir Selinos susitikimą Paryžiuje „Prieš saulėlydį“, o 2013-aisiais – filmas „Prieš vidurnaktį“. „Prieš patekant saulei“ Džesis ir Selin susipažįsta Europą kertančiame traukinyje. Džesis įkalba merginą kartu praleisti dieną Vienoje. Jaunuoliai turi meniškų aspiracijų, Selin traukinyje skaito Georges’o Bataille’o antologiją, Džesis – Klauso Kinskio autobiografiją. Žinoma, jie įsimyli vienas kitą. Tačiau Linklateris siekia šio to daugiau – per tuos metus savo personažus jis pavertė naujųjų nonkonformistų kartos atstovais. Su jais, manau, linkęs susitapatinti ne vienas Džesio ir Selinos bendraamžis.
Linklaterio personažams, įtariu, patiktų itin politkorektiškas Susanne Bier filmas „Geresniame pasaulyje“ (LRT Kultūra, 3 d. 22 val.), atspindintis ne vieną globalią šių dienų pasaulio problemą. Manau, todėl jis ir gavo „Auksinį gaublį“ bei „Oskarą“. Filmo herojus gydytojas Antonas grįžta namo į Daniją iš Afrikos. Ten jis dirbo gydytoju pabėgėlių stovykloje ir suvokė, kad prievarta neproduktyvi. Namuose jo laukia ne vienas išbandymas – skyrybos, sūnaus kerštas automobilių mechanikui, kuris įžeidė Antoną.
Bier ir jos bendraminčiai, tarp jų, matyt, filmo „Kraštutinės priemonės“ (TV3, 29 d. 21.10) apie amerikietį Džoną, kurio gyvenimą sudrumsčia žinia apie mirtiną genetinę jo vaikų ligą, režisierius Tomas Vaughnas, kuria paprastus filmus apie savo amžininkus, jų šeimyninio gyvenimo ir vidutinio amžiaus krizes, ligas, senatvės ir mirties baimę. Filmų herojai suvokia atsakomybę, todėl dažnai važiuoja gelbėti kitų į karštus taškus, kur vyksta karai ir katastrofos. Arba kaip Džonas fanatiškai grumiasi už vaikų gyvybę. Tai paprasti kūriniai, jie kelia etikos klausimus, kurie aktualūs ir suprantami visiems. Bet suprantu ir tuos, kuriems panašūs filmai pernelyg iliustratyvūs, jausmingi ir sukelia atstūmimo reakciją.
Jūsų –
Jonas Ūbis

 

 

„Žmogus amfibija“
„Žmogus amfibija“
„Prieš patekant saulei“
„Prieš patekant saulei“
„Koko prieš Šanel“
„Koko prieš Šanel“