Krėsle prie televizoriaus
Gal esu naivus, bet stebina masinės kultūros sugebėjimas paversti didvyriais nusikaltėlius ir žudikus, suteikti jiems romantišką aureolę. Pastaruoju metu tokiu personažu tapo Kolumbijos narkotikų baronas Pablo Escobaras. Knygos apie jį ir šių knygų autoriai pasiekė net Lietuvą, o ką jau kalbėti apie vietinius galvažudžius, apie kuriuos kurpiami vis nauji serialai.
Krėsle prie televizoriaus
Siūlau pailsėti nuo politikos – rinkimų, koalicijų ir politikų šou, kuriuos kasdien siūlo televizijos. Jie niekur nedings. Užtat paskutinės rudens akimirkos nuteikia elegiškai. Apie tai, kaip susitaikyti su laiko tėkme ir praradimais, bet išmokti suprasti save, pasakos keli šios savaitės filmai. Manau, visai nekeista, kad jų herojės – moterys.
Krėsle prie televizoriaus
Žinoma, sėdžiu namie, o pavadinimas – tai citata. Tokį šūkį galima pamatyti Lenkijos moterų demonstracijose, kurių lietuviška žiniasklaida beveik nepastebi. Šūkis tiksliai perteikia protestų esmę.
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
Rudens „Kinas“ paprastai pristato „Scanoramą“. Ne išimtis ir šis, tik jau redaktorės įžangoje girdėti nerimas, ar pavyks forumo filmus pasižiūrėti kino teatre, juolab kad programa tikrai daug žadanti, nors pandemija apkarpė ne vieno tarptautinio renginio sparnus. Žurnale pristatoma pagrindinė „Scanoramos“ programa, Neringa Kažukauskaitė rašo apie forumo rengiamą išsamią paskutinio režisieriaus Luiso Buñuelio kūrybos periodo filmų retrospektyvą (ją bus galima pamatyti tik didžiajame ekrane), o feljetone Živilė Pipinytė prisimena rašytoją Aleksandrą Griną, kurio apsakymo pagrindu sukurtu Jano Schmidto filmu „Lanfiero kolonija“ „Scanorama“ paminės Juozo Budraičio jubiliejų.
Krėsle prie televizoriaus
Paulas Thomas Andersonas – iš tų režisierių, kurių kiekvienas filmas tampa įvykiu. Jo „Mokytojas“ (TV1, lapkričio 1 d. 21 val.) pasirodė 2012-aisiais, bet išlieka aktualus ir kino kalbos, ir turinio požiūriu, nors filmo veiksmas nukelia į pokario metus, o jis kurtas 65 mm kino juosta.
Krėsle prie televizoriaus
Dar vienas Agnès Varda retrospektyvos filmas „Jane B. pagal Agnès V.“ („LRT Plius“, šįvakar, 23 d. 21.30) – tai gana chuliganiškas, neįprastas aktorės, dainininkės, modelio, Serge’o Gainsbourgo mylimosios ir Charlotte Gainsbourg mamos Jane Birkin kino portretas.
Krėsle prie televizoriaus
Laimė man visada buvo pernelyg, kaip čia pasakius, buržuazinė sąvoka. Išsipildžiusi svajonė. Oksimoronas. Gal todėl šiais laikais tai pavadinta paprasčiau: „gerovė“. Ar laimė egzistuoja, ar tai tik spalvinga reklaminė gyvenimo būdo etiketė, ironiškame filme „Laimė“ („LRT Plius“, šįvakar, 16 d. 21.30) svarsto Agnès Varda.
Krėsle prie televizoriaus
„LRT Plius“ šįvakar (spalio 9 d. 21.30) pradeda rodyti prancūzų režisierės Agnès Varda (1928–2019) filmų retrospektyvą. Tai, matyt, geriausia, kas gali mus ištikti šį rudenį. Jos filmai – apie žmones, kurie myli, abejoja ir nori gyventi savo gyvenimą, bei apie laiką, kurį taip tiksliai jautė režisierė. Varda turėjo ypatingą talentą užčiuopti tai, kas dar tik formuojasi, dar nematoma, bet jau tvyro ore. Jau paženklinta būsimų permainų ir naujos tapatybės dvasios.
Krėsle prie televizoriaus
Šeštadienio rytą pašto dėžutėje radau reklaminį leidinį „Žirmūnų balsas“. Pasirodo, taip reklamuojasi Seimo narė, kurią maniau esant bebalsę ir bežodę – tipišką lietuvių politikos nykumo įsikūnijimą, mat per visus tuos metus, kai ji Seime, nepastebėjau pasisakant ar pristatant kokią įsimenančią iniciatyvą, nors būdamas mizantropas gana dažnai žiūriu Seimo televiziją.
Krėsle prie televizoriaus
Kol televizijose vyksta rinkimų debatai, „Dviračio žinios“ neturi jokių šansų. Tokio absurdo ir satyros kaip per debatus nepamatysi niekur. Būtent čia filosofas Arvydas Juozaitis į kalbas vis smaigsto liberalaus siaubo „Maximos“ pavyzdį. Arba teisininkė (laimė, buvusi) Neringa Venckienė palaiko idėją uždaryti prokuratūrą ir pati siūlo uždaryti LRT, mat taip galima sutaupyti pinigų ir atiduoti juos liaudžiai.
