Krėsle prie televizoriaus
...Apkūnus, prastai kalbantis angliškai, vilkintis tamsų beformį kostiumą, atsikišusiais dantimis ir vešliu garbanotu peruku pasipuošęs, prisistatantis ambasadoriumi, asmeniniu treneriu, verslininku Tonis Erdmanas gerai papildo šiuolaikinio Bukarešto elito vaizdelį – čia dauguma apsimeta tuo, kuo iš tikrųjų nėra. Tonis Erdmanas paryškina karnavališkumo įspūdį, kuris, ko gero, būdingas pokomunistinių šalių tikrovei.
Krėsle prie televizoriaus
Nuostabių moterų kine yra daug. Tarp jų ir komiksų superdidvyrė, apie kurios žygdarbius šįvakar (29 d. 21 val.) pasakos LNK rodoma Patty Jenkins „Nuostabioji moteris“, juolab kad kino teatrus jau turėtų pasiekti šio filmo tęsinys, kurio pavadinime minimi 1984-ieji. Aš taip pat nemėgstu komiksų, bet Nuostabiąją moterį (Wonder Woman) kūręs psichologas Williamas Moultonas Marstonas buvo visiškai įsitikinęs moterų pranašumu prieš vyrus, o argumentų savo teiginiui rasdavo ne tik moksliniuose tyrimuose, bet ir stebėdamas abi savo žmonas, iš visko sprendžiant, nepriklausomas, originalias ir laisvas moteris.
Krėsle prie televizoriaus
Kristina (Saoirse Ronan) priešinasi motinai – stipriai, tvirtų pažiūrų moteriai, sunkiai dirbančiai slauge, vyrui praradus darbą. Tik kad Boruže visų vadinama mergina iš tikrųjų kovoja su savimi, nes jos nepriklausomybė yra lyg veidrodinis motinos (Laurie Metcalf) charakterio atspindys.
Krėsle prie televizoriaus
Didysis šaltis turėtų užklupti šiandien, bet kai rašau šias eilutes, vis dar nenoriu tuo patikėti. Užtat Gérard’o Pautonnier filmą „Stingdantis šaltis“ (LRT, šįvakar, 22.15) tikrai bus galima pasižiūrėti. Jo herojai – Prancūzijos provincijos miestelio laidojimo rūmų darbuotojai. Jiems nelengva: netrukus Kalėdos, o žmonės liovėsi mirti.
Krėsle prie televizoriaus
Pamatęs, kad sekmadienį (sausio 10 d. 21 val.) LRT pradeda rodyti „Černobylį“, pagalvojau: nepraėjo nė dveji metai, o serialas jau oficialiai prieinamas ir Lietuvoje, kur filmuotas ne vienas svarbus jo epizodas. Be abejo, didžioji dalis potencialių žiūrovų „Černobylį“ jau matė, bet dabar, kai reklaminis įkarštis pasibaigęs, gal bus galima ne tik pasidžiaugti savaisiais, bet ir labiau įsigilinti, kas atsitiko 1986-ųjų balandžio 26-ąją, kai atominėje elektrinėje Ukrainoje įvyko sprogimas, o milžiniškas radioaktyvus debesis pasklido po visą Europą.
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
Naujųjų išvakarėse pasirodęs „Kinas“ pasiūlė žurnalo autoriams atsakyti į klausimą, kam jie patikėtų režisuoti savo gyvenimą. Atsakymai netikėti, įdomūs ir gana įvairūs. „Kino“ autoriai norėtų atsidurti Davido Lyncho, brolių Coenų, Jeano-Luco Godard’o, Bruno Dumont’o, Pedro Almodóvaro ir kitų kino klasikų ar į juos pretenduojančių filmuose, bet mane nustebino, kad nė vienas nenorėtų tapti lietuviško filmo herojumi. Įdomu, kodėl Lietuvoje užaugę kino kritikai neįsivaizduoja savęs lietuviškuose filmuose? Kita vertus, gal to turėtų klausti lietuvių režisieriai. Arba skaitytojai, kurių žurnale laukia įvairūs susitikimai su kino istorija ir geografija.
Krėsle prie televizoriaus
Pedro Almodóvaro filmo „Skausmas ir šlovė“ (TV1, 27 d. 21 val.) pagrindinis veikėjas – pagyvenęs kino režisierius Salvadoras. Jį kankina depresija, vienatvė, nugaros skausmai ir dar dešimt įvairiausių ligų, kurias pamatome lyg animuotuose mokslo populiarinimo filmo kadruose. Taip su šypsena Almodóvaras išvardija tipiškus pagyvenusio žmogaus negalavimus.
Krėsle prie televizoriaus
Lietuvos fronte nieko naujo: visi kariauja su visais ir su kovidu. Bet būčiau neteisus sakydamas, kad lietuvių politikams ir jų ekspertams reikia psichoanalitikų, – bijau, jie pernelyg paprasti ir nuspėjami, kad būtų kam nors įdomūs. Kinas ir televizijos serialai per pastaruosius dešimtmečius jau suformavo psichoanalitikų – visų mįslių aiškintojų – įvaizdį.
Krėsle prie televizoriaus
Gal pamenate vieną pavasario naujieną, kai Quentinas Tarantino pareiškė, kad jam geriausias 2019 m. filmas – Alexandre’o Aja „Plėšrūnai“? Sekmadienio naktį (gruodžio 6 d. 00.05) jį parodys LNK. Siaubo filmų požanrio animal attack žinovai „Plėšrūnus“ lygina su klasikiniais Steveno Spielbergo „Nasrais“ ir žavisi prancūzų režisieriaus sugebėjimu kurti tikrą ir nenuslūgstančią įtampą.
Krėsle prie televizoriaus
Posakį „Stokholmo sindromas“ girdėjo visi. Kanadiečių režisierius Robert’as Budreau nusprendė sukurti filmą apie tai, iš kur šis sindromas atsirado. „Stokholmas“ (LNK, gruodžio 2 d. 22.30) perkels į 1973-iųjų vasarą, Švedijos sostinę, didelį banką. Apsirengęs kaubojumi (odinė striukė su Teksaso vėliava, odinės kelnės, tamsūs akiniai ir vešlūs ūsai) vyras, pašaudęs automatu į lubas ir paleidęs garsią muziką, priverčia banko darbuotoją Bjanką skambinti policijos viršininkui.
