Krėsle prie televizoriaus
Tiršta migla, asfaltuotas kelias, nuo jo nuvažiuojantis automobilis, kuris krinta į pilką nežinią. Tai tik keli netoli gyvenančios šeimos tragedijos elementai. Nuo šios akimirkos šeimos kasdienybę persmelks skausmingas per avariją žuvusios moters – žmonos, motinos, močiutės – ilgesys. Pasak islandų, kai dangaus spalva susilieja su žiemos kraštovaizdžiu, išnyksta riba tarp dangaus ir žemės, gali bendrauti mirusieji ir gyvieji.
Krėsle prie televizoriaus
Jerzy Stuhro filmo „Didelis gyvūnas“ („LRT Plius“, balandžio 2 d. 21.30) istorija ilga. Jo scenarijų parašė Krzysztofas Kieślowskis pagal Kazimierzo Orłosio apsakymą, kuris buvo išspausdintas 1972-aisiais. Netrukus Kieślowskis gavo teisę jį ekranizuoti, bet Orłosis atsidūrė uždraustų rašytojų sąraše ir filmą kurti Lenkijoje buvo neįmanoma.
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
Naujasis „Kinas“ neatsisakė tradicijos pristatyti „Kino pavasarį“, nors šiemet šis ne toks ilgas ir programos taip pat trumpesnės. Festivalis dar vyksta ir jo rengėjų rekomendacijos naudingos, juolab kad dalis filmų, matyt, pratęs savo gyvenimą ir lietuviškose virtualiose platformose. Tad pravers ir filmų recenzijos: Linas Vildžiūnas recenzuoja Tsai Ming-liango „Dienas“, Ieva Kotryna Skirmantaitė – Hong Sang-soo „Moterį, kuri pabėgo“, o Gediminui Kuktai patiko Małgorzatos Szumowskos kartu su Michału Englertu režisuotas nuorodų į Andrejaus Tarkovskio „Stalkerį“ kupinas pasišaipymas iš stebuklingų prasmingo gyvenimo receptų ieškančių šiuolaikinių turčių „Sniego daugiau nebus“.
Krėsle prie televizoriaus
Televizijos žmonės vis dažniau primena mano kompiuterį. Jis kartais apsimeta gyvu ir sugrįžus prie pradėto teksto išmeta kažką panašaus į „Malonu vėl matyti“. Taip ir televizijos laidų vedėjai stengiasi būti malonūs, mandagūs, bet jų klausydamasis imu abejoti, ar tai gyvas žmogus, ką jau kalbėti apie velykinius cukrinius kunigėlius, kurie jau nuo kovo pradžios šmėkščioja laidų anonsuose. Tai suprantama, juk netrukus Velykos ir vėl užlies mišių, bažnytinio kičo ir šventinių koncertų banga.
Krėsle prie televizoriaus
Knygos „Bloga moteris ir naujoji femme fatale šiuolaikiniame kine“ („The Nasty Woman and the Neo Femme Fatale in Contemporary Cinema“) autorė Agnieszka Piotrowska mano, kad šiuolaikiniuose filmuose ir serialuose apstu naujo tipo veikėjų, kurios vis drąsiau kovoja su patriarchatu.
Krėsle prie televizoriaus
Filmą „Vasaros paukščiai“ (TV3, 13 d. 22.39) kūrė garsus duetas iš Lotynų Amerikos – Ciro Guerra ir Cristina Gallego. Filmas prasideda beveik kaip dokumentinis – senas indėnas piemuo mėlyno dangaus fone dainuoja apie garbę, praradimą ir godulį. Ties 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių riba Kolumbijos pakraštyje gyvena sena ir garbinga šeima.
Krėsle prie televizoriaus
Psichiatrai ir psichologai su baime laukia pandemijos pabaigos, užtat įvairių bažnyčių ar sektų atstovai, regis, tik trina rankas. Jų poreikis neabejotinai išaugs. Bet ne todėl noriu dar kartą parekomenduoti Paulo Thomo Andersono „Mokytoją“ (LNK, 9 d. 22.30), nors filmas gali tapti ir perspėjimu.
Krėsle prie televizoriaus
Gal kalta pandemija, bet anksčiau nerodytų filmų televizijų programose padaugėjo. Tik nežinau, ar televizorius, internetas, gausūs serialai ir kitokios virtualios pramogos vis dar džiugina akis ir ausis. Bet pabandykime įsigilinti į kelis šios savaitės pasakojimus.
Krėsle prie televizoriaus
Iš pradžių Martino McDonagh filmas „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ (TV3, 20 d. 22.40) pasakoja istoriją taip, kad ji atrodo sudėliota iš stereotipų: veiksmo vieta – JAV provincijos miestelis, kuriame, regis, dar gyvi visi steigiamieji mitai, vietiniai policininkai – rasistai ir homofobai, kunigas atspindi bendruomenės veidmainystę, o pagrindinė veikėja Mildred (Frances McDormand) negali susitaikyti, kad praėjus jau septyniems mėnesiams vis dar nerastas jos paauglės dukters žudikas.
Krėsle prie televizoriaus
Per tuos karantino metus pavargau nuo žiniasklaidos raginimų viską pradėti iš naujo, išskristi į Maldyvus, parašyti romaną ar nutapyti paveikslą, įveisti balkone darželį ir jame auginti pomidorus, gaminti sveikus patiekalus ir kiekvieną rytą nepamiršti mankštos.
