Autorius: Jonas Ūbis
Jonas Ūbis
Blogiukai pavirsta asilais
Krėsle prie televizoriaus
Kiekviena šventė skatina užsiimti šventuoju nieko nedarymu, o tai dažnai atveda tiesiai prie televizoriaus, siūlančio įvairiausias pasakas. Dabar pasakos gaminamos pagal „filmo visai šeimai“ kurpalį, todėl yra perdėtai infantiliškos. Bet Matteo Garrone’s „Pinokis“ (LRT, 26 d. 13.20) infantilams nepatiks, net jei Carlo Collodi knyga, kuri ir tapo filmo pagrindu, yra vaikų literatūros klasika.
Jonas Ūbis
Kaip pamatyti ne tik save
Krėsle prie televizoriaus
Metams baigiantis, kai didžioji dienos dalis skendi tamsoje, pasiduodu tinginiui. Į šalį atidedu rimtus veikalus ir filmus. Skaitau malonias knygas. Jų nėra daug, bet vis atsiranda naujų, tad metų pabaigoje ir knygos laukimas tampa maloniu ritualu. Televizijos, įtariu, geresnius filmus taupo šventėms, tad šįkart apie kelis jau matytus ir nereikalaujančius ypatingų pastangų.
Jonas Ūbis
Kuo sergate?
Krėsle prie televizoriaus
Jeanas-Pierre’as Bacri ir Agnès Jaoui susitiko 1986-aisiais. Iki pat Bacri mirties šios žiemos pradžioje jie buvo viena originaliausių prancūzų kūrėjų porų – dramaturgai, scenaristai, aktoriai, režisieriai. Prie populiarumo, žinoma, prisidėjo kartu su didžiuoju Naujosios bangos pradininku ir eksperimentuotoju Alainu Resnais kurti filmai.
Jonas Ūbis
Šalutinis laisvės efektas
Krėsle prie televizoriaus
Jaceko Borcucho filmo „Saldi dienos pabaiga“ („LRT Plius“, 9 d. 22.03) herojė – lenkų poetė, Nobelio premijos laureatė, moralinis autoritetas. Lenkijoje įvedus karinę padėtį, ji liko Italijoje. Marija Linde (Krystyna Janda) kartu su vyru jau daug metų gyvena provincijoje, etruskų mieste Volteroje. Marijos ir jos artimųjų gyvenimą aukštyn kojom apverčia politiškai nekorektiška kalba, poetės pasakyta atsiimant miestelio garbės pilietės vardą. Tačiau ji ne tik sukiršina gyventojus, bet ir kelia aktualius klausimus apie šių dienų Europą. Tie klausimai aktualūs ir pas mus, kai Lietuvos pasienyje nuo šalčio ir bado miršta žmonės.
Jonas Ūbis
Balansuojant
Krėsle prie televizoriaus
Jei pasakysiu, kad per televiziją kartais gali pamatyti visišką retenybę, suabejosite. Ir pats suabejojau „LRT Plius“ (27 d. 21 val.) programoje pamatęs Philipo Saville’o filmo „Edipas karalius“ pavadinimą. Sukurtas 1967-aisiais ir sukritikuotas už teatrališkumą, filmas ilgam dingo iš ekranų, kol buvo įteisintos rodymo per televiziją ir vaizdajuostėse teisės, tad netruko įgyti retenybės statusą.
Jonas Ūbis
Apie ribas
Krėsle prie televizoriaus
Cinizmu apkaltintas, politiškai nekorektiškas filmas tamsų lapkričio vakarą? Kai jau kelias savaites parduotuvių langus puošia lempučių girliandos ir kitokie priminimai apie artėjančias žiemos šventes, kurios ir vėl gali tapti karantinu, kodėl neprisijungus prie kūrybinę ir kitokias krizes išgyvenančio rašytojo Anri? „LRT Plius“ (25 d. 21.33) Yvano Attalio (jis vaidina ir Anri) filmą „Mano šuo Kvanka“ pirmiausia, be abejo, siūlo prancūzų kino ir Charlotte Gainsbourg gerbėjams bei gerbėjoms, bet atgarsį jis ras ir ne vieno niurgzlio sieloje.
Jonas Ūbis
Undinės ir beždžionės
Krėsle prie televizoriaus
Christiano Petzoldo filme „Undinė“ („LRT Plius“, 18 d. 21.33) susilieja sena legenda ir naujoji architektūra, apmąstymai apie formą, kuri turi sekti paskui funkciją, simboliškasis ir realusis lygmenys. Petzoldo forma skaidri, jam pavyko parodyti meilės esmę, rimuojant ją su vandens motyvu, kuris filme įgyja ir Jungo archetipų, ir Freudo sapnų ar Paulio Celano eilių prasmę. Undinė tyrinėja Berlyno istoriją ir rengia ekskursijas norintiems susipažinti su miesto praeitimi bei ateitimi. Ji ne tik pabrėžia tai, kad Berlynas pastatytas pelkėje, bet ir užsimena apie „niekieno žemę“ – ten, kur dar prieš trisdešimt metų driekėsi garsioji Berlyno siena, dabar vyksta statybos.
Jonas Ūbis
Apie laisvę ir perkuriamas istorijas
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
„Man patinka drastiška Quentino Tarantino mintis, kad reikia kartą ir visiems laikams pakeisti tikras istorijas, išbraukti jas iš vaidybinio kino ir paversti žanro pokštais. Tai tarytum jo manifestas – kurdamas savo pasaulį, jis perkuria istoriją. Man artimas toks kitų režisierių žaidimas“, – sako Algimantas Puipa. Didelis režisieriaus interviu „Kinui“ siejasi su naujo jo filmo „Sinefilija“ premjera, kuri įvyks šią savaitę „Scanoramoje“. Šiųmečio kino forumo programą žurnale pristato festivalio organizatoriai, o italų kino klasiko Vittorio De Sicos retrospektyvą – Živilė Pipinytė.
Jonas Ūbis
Sodas – geriau
Krėsle prie televizoriaus
Vis dažniau televizijoje ar internete kalbama apie naują ekonominę krizę. Lietuvių politikai ją neigia, bet jie neigia net lavonus Baltarusijos miškuose šalia Lietuvos ir Lenkijos sienos. Taip paprasčiau – galima aiškinti, kad žmogiškumą pamynusi vidaus reikalų ministrė gina tautą ir visą ES nuo grėsmingų ateivių, statyti miške brangią tvorą, kuri neišvengiamai pavirs rūdžių krūva. Galima ir kaip Vilniaus meras džiaugtis žaliąja banga, kuri pavers Vilnių pasakų miestu.
Jonas Ūbis
Išpažintys nebūtinai tiesa
Krėsle prie televizoriaus
Iano McEwano romaną „Česilo pakrantėje“ perskaičiau vienu ypu, mėgaudamasis subtiliai pasakojama istorija. Romaną sudaro penki skyriai, iš kurių tik viename aprašytas įvykis pajūrio kurorte, į kurį 1962-ųjų birželį atvyksta ką tik susituokusi pora – Florens ir Edvardas. Jie kilę iš skirtingų sluoksnių, abu neturi jokios seksualinio gyvenimo patirties ir fizinis suartėjimas porai taps sunkiu išbandymu. Jie abu yra savo epochos vaikai: Anglijoje seksualinė revoliucija dar neprasidėjo, šalis praranda paskutines kolonijas ir vis giliau pasineria į depresiją.
