Autorius: Jonas Ūbis
Jonas Ūbis
Istorijos kartojasi
Krėsle prie televizoriaus
Atsiprašymas – svarbus kasdienybės ritualas, tad iškart atsiprašau, kad praėjusią savaitę pražiopsojau Diane Perelsztejn dokumentinį filmą „Popierinė brigada“. Pasiteisindamas galiu pasakyti, kad LRT jį rodė keistu laiku – šio antradienio pusiaudienį, bet kartais filmus kartoja. Laikas ir vėl nepatogus – LRT, 26 d. 01 val., bet geriau vėliau negu niekad. Kuo filmas svarbus? Jis pasakoja apie Vilniaus gete 1942 m. įkurtą „popierinę brigadą“. Inteligentai, poetai ir kiti rašytojai, tarp jų Abraomas Suckeveris ir Šmerkė Kačerginskis, iš sandėlio, kuriame turėjo rūšiuoti nacių pagrobtas žydų vertybes, slapta išnešdavo knygas, rankraščius, artefaktus ir slėpė juos įvairiose vietose.
Jonas Ūbis
Kas verda sapnus
Krėsle prie televizoriaus
Davidas Mametas yra sakęs, kad scenaristas kiekvienoje teksto atkarpoje turi sugebėti atsakyti į tris magiškus klausimus apie savo herojų: 1. ko jis nori?, 2. ką yra pasirengęs padaryti?, 3. kodėl dabar? Tuos tris klausimus dažnai prisimenu išgirdęs lietuvių politikus, tarkime, per Seimo posėdžius ar LRT „Dienos temoje“. Atsakymus pasiliksiu sau, nors melo, infantilizmo, marazmo ar tiesiog senatvinės demencijos lygis kartais ir atima žadą.
Jonas Ūbis
Nematomų dramų atgarsiai
Krėsle prie televizoriaus
Fatiho Akino filmas „Iš niekur“ (LRT, šiąnakt, 11 d., 01.05) įrodo, kad didžiausia politinio kino dorybė yra paprastumas. Režisierius nekuria metaforos. Jis tiesiog portretuoja pasaulį, kurį pažįsta geriausiai. Tai Vokietijoje gyvenantys turkai, jų santykiai su vokiečiais. Režisierius nieko nenori mokyti ar pamokslauti, tik formuluoja klausimus.
Jonas Ūbis
Didžiausia rizika
Krėsle prie televizoriaus
Yra filmų, kurie tūno giliai atmintyje, bet iškart sugrįžta, kai ant galvos užvirsta beprasmiška ir banali tikrovė. Tarp tokių filmų – vengrų režisierės Ildikó Enyedi „Apie kūną ir sielą“ (LRT, 4 d. 00.30, LRT Plius, 5 d. 00.40). Režisierė yra sakiusi: „Mano filmas – meilės istorija, bet ne tik tai. Rinkausi pasakoti meilės istoriją, nes tai pati stipriausia žmogiškųjų ryšių forma. Daug filmų pasakoja meilės istorijas, nes tai leidžia kalbėti apie daugybę dalykų, apie save ir apie kitus, apie tai, ką supranta visi, net jei nėra įsimylėję.
Jonas Ūbis
Jei patinka laisvo kritimo jausmas
Krėsle prie televizoriaus
Laiko patikrintas filmas – Ridley Scotto karinė drama „Juodojo vanago žūtis“ (TV3, 28 d. 21.30) – nukels į 1993-iųjų spalį, kai amerikiečių jūrų pėstininkai sukilusioje Somalio sostinėje Mogadiše gelbėjo savo draugus. Šalis jau daug metų skendėjo pilietiniame kare – skirtingos gentys kovojo tarpusavyje, vogė Jungtinių Tautų pristatomą maistą, puldinėjo taikdarius. Iki atvykstant JAV armijai, kuri norėjo nutraukti konflikto eskalavimą, fiksuota per tris šimtus tūkstančių mirčių. Amerikiečiai nusprendė pagrobti kelis vietinius vadukus ir taip susilpninti apsišaukėlio prezidento Mohamedo Farraho Aidido įtaką.
Jonas Ūbis
Klausimai ir išbandymai
Krėsle prie televizoriaus
Kai atrodė, kad literatūrinės mistifikacijos – praėjusių amžių žaidimas, sužibo Elenos Ferrante žvaigždė, ir, nepaisant įvairių prielaidų, rašytojos tapatybė iki šiol neįrodyta. Ispanai buvo gudresni: vienai pseudonimu prisidengusiai populiarių detektyvinių romanų autorei skyrė svarbią literatūros premiją, o ceremonijos dalyviai nustebo, kai jos atsiimti ant scenos pakilo du vyrai. Pagal Davido Foenkinoso romaną Rémi Bezançono sukurto filmo „Anri Piko paslaptis“ (LRT Plius, 26 d. 21.33) siužetas susijęs su panašia mįsle.
Jonas Ūbis
Kai geografija – likimas
Krėsle prie televizoriaus
Latvių režisierius Davis Simanis filmu „Metai prieš karą“ (LRT Plius, 13 d. 23.30), regis, nori priversti suabejoti bet kokių naujų, ypač revoliucinių, idėjų prasmingumu. Veiksmas vyksta 1913-aisiais, o filmo herojus viešbučio durininkas patiria įvairiausių ideologijų gundymus. Keliaudamas po Europos miestus – Berną, Prahą, Berlyną, Vieną, Paryžių ir kt. – jis sutinka anarchistų, bombistų, bolševikų, menininkų modernistų ir net Sigmundą Freudą, klausosi jų tiradų, dalyvauja jų akcijose.
Jonas Ūbis
Meluoti ar nemeluoti
Krėsle prie televizoriaus
Roberto Zemeckio filmo „Skrydis“ (BTV, 9 d. 22.40) pradžioje matome, kaip lakūnas Vaipas (Denzel Washington) atsibunda viešbučio kambaryje šalia nuogos stiuardesės, kaip „gydosi“ pagirias alumi ir kokainu. Atrodo, kad profesinės etikos sąvokai nėra vietos Vaipo žodyne. Tačiau po dviejų valandų jis išgelbės devyniasdešimt į Atlantą skrendančių žmonių, nutupdydamas sugedusį lėktuvą, ir tada taps aišku, kad profesinė etika – vis dėlto dar ne viskas. Paskui Vaipui teks kovoti dviem frontais – link ribos jį stumia ne tik avariją tirianti komisija, bet ir alkoholizmas.
Jonas Ūbis
Kai galima rinktis
Krėsle prie televizoriaus
Thierry Frémaux filmas „Lumière!“ (LRT, 24 d. 00.55, LRT Plius, 25 d. 00.50) – geriausia dovana kiekvienam, pasiilgusiam kino. Tai ir pasakojimas apie jo atsiradimą, ir apie jį „išradusius“ brolius Auguste’ą bei Louis Lumière’us, ir poetiškas sinefilo Frémaux monologas apie kino esmę. Frémaux pasirinko gana neįprastą istorikams, teigiantiems, kad broliai buvo pirmieji kino dokumentininkai, požiūrį: jis įrodo, kad Lumière’ai ne tik sugebėjo meistriškai kurti savitą ekrano tikrovę, bet ir buvo tikri autoriai. Jis taip pat pabrėžia, kad brolių kūryba – tai apmąstyta ir įvaldyta forma, kad iš jos atsiranda nuosekli pasaulio vizija.
Jonas Ūbis
Vaikai prisimena viską
Krėsle prie televizoriaus
Vaikystėje nebuvo filmų „visai šeimai“ – į kiną eidavau vienas, pats rinkausi filmus ir abejoju, ar šeštadieniais dirbę tėvai (laisvas savaitgalis atsirado vėliau) būtų pajutę malonumą žiūrėdami kokią nors kino pasaką. Šiuolaikiniai tėvai jau užaugo su kitokiomis pasakomis ir kitokiu kinu, ribos tarp filmų suaugusiems ir vaikams gerokai nusitrynė ir kino pasakos dažnai kupinos nuorodų į šeimos narių vaidmenis.
